Vėjaraupiai: simptomai, gydymas, komplikacijos

Vėjaraupiai – tai itin lengvai plintanti virusinė infekcija, kurią sukelia vėjaraupių–juostinės pūslelinės virusas. Dažniausiai šia liga serga vaikai, tačiau ja gali užsikrėsti ir suaugusieji. Pagrindinis ir lengviausiai atpažįstamas požymis – labai niežtintis odos bėrimas su pūslelėmis. Per kelias dienas pūslelės plyšta, iš jų pradeda sunktis skystis, vėliau jos pasidengia šašais ir palaipsniui užgyja.

Daugeliu atvejų vėjaraupiai, ypač vaikams, praeina palyginti lengvai.

Vėjaraupių priežastys

Vėjaraupius sukelia varicella-zoster virusas. Šis virusas pasižymi itin dideliu užkrečiamumu ir labai greitai perduodamas nuo sergančio žmogaus aplinkiniams.

Kas dažniausiai serga vėjaraupiais?

Didžiausia rizika susirgti vėjaraupiais tenka vaikams iki 2 metų amžiaus. Apie 90 % visų atvejų nustatoma būtent mažiems vaikams. Vis dėlto infekcija gali pasireikšti ir vyresniems vaikams bei suaugusiesiems.

Kaip užsikrečiama vėjaraupiais?

Užsikrėsti galima tiesioginio kontakto metu – palietus sergančiojo bėrimą arba skystį, esantį pūslelėse. Virusas taip pat plinta oro lašeliniu būdu: jei sergantis žmogus kosėja ar čiaudi, infekcija gali patekti į organizmą per kvėpavimo takus.

Asmuo, sergantis vėjaraupiais, yra užkrečiamas maždaug 1–2 dienas iki bėrimo atsiradimo ir išlieka pavojingas kitiems tol, kol visos pūslelės visiškai išdžiūsta ir pasidengia šašais.

Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis

Pirmieji ligos simptomai paprastai pasireiškia praėjus maždaug 10–21 dienai nuo užsikrėtimo virusu.

Vėjaraupių simptomai

Dažniausiai liga prasideda bendru blogos savijautos jausmu.

Ankstyvieji vėjaraupių požymiai

Kelios dienos iki bėrimo atsiradimo gali pasireikšti šie simptomai:

kūno skausmai
pakilusi kūno temperatūra
stiprus nuovargis
sumažėjęs apetitas
galvos skausmas

Vėjaraupių bėrimas

Praėjus vienai ar dviem dienoms, išryškėja pagrindinis vėjaraupių simptomas – stipriai niežtintis bėrimas. Iš pradžių jis dažniausiai atsiranda veido, krūtinės ir nugaros srityse, tačiau vėliau išplinta po visą kūną. Sunkesniais atvejais bėrimų gali atsirasti burnos gleivinėje, akyse, išangės ar lytinių organų srityje.

Bėrimas vystosi trimis etapais:

Pirmasis etapas. Atsiranda niežtinčios, šiek tiek iškilusios dėmelės ar mazgeliai. Jie gali būti rausvi, raudoni, odos spalvos arba tamsesni. Medicinoje šie dariniai vadinami papulėmis. Jų visame kūne gali susidaryti nuo 250 iki 500, o naujų bėrimų atsiranda kelias dienas iš eilės.

Antrasis etapas. Papulės virsta mažomis skysčiu užpildytomis pūslelėmis – pūsleliniais dariniais. Ši stadija paprastai trunka apie parą, kol pūslelės plyšta ir pradeda šlapiuoti.

Trečiasis etapas. Atviros žaizdelės palaipsniui džiūsta, pasidengia šašais ir gyja. Tuo metu ant kūno vis dar gali rastis naujų bėrimų, todėl vienu metu gali būti matomos dėmelės, pūslelės ir jau susiformavę šašai. Užkrečiamumas išlieka tol, kol visi bėrimai visiškai apsitraukia šašais.

Kiek laiko trunka vėjaraupiai?

Dažniausiai ligos simptomai išlieka apie 4–7 dienas.

Vėjaraupių diagnozė

Gydytojas dažniausiai gali nustatyti vėjaraupius vien pagal būdingą bėrimą. Jei kyla abejonių, gali būti atliekami papildomi tyrimai. Kadangi ši liga labai užkrečiama, prieš vykstant į gydymo įstaigą rekomenduojama susisiekti su gydytoju telefonu.

Mpox ir vėjaraupiai: pagrindiniai skirtumai

Mpox (anksčiau vadinta beždžionių raupais) ir vėjaraupiai yra dvi skirtingos virusinės infekcijos. Abiem atvejais dažnai pasireiškia karščiavimas ir skysčiu užpildytos pūslelės, tačiau yra esminių skirtumų:

Mpox bėrimai atsiranda vienu metu, o vėjaraupių bėrimas vystosi palaipsniui per kelias dienas.
Mpox odos pažeidimai dažniausiai būna didesni ir gilesni nei vėjaraupių.
Mpox pūslelės dažnai yra skausmingos, tuo tarpu vėjaraupių bėrimas sukelia stiprų niežėjimą.
Sergant mpox, visi bėrimai pūslėja ir vėliau pasidengia šašais tuo pačiu metu, o sergant vėjaraupiais skirtingų stadijų bėrimai gali būti matomi vienu metu.
Mpox liga paprastai trunka ilgiau nei vėjaraupiai.

Vėjaraupiai suaugusiesiems

Nors dauguma vėjaraupių atvejų pasitaiko vaikystėje, šia liga gali susirgti ir vyresni vaikai bei suaugusieji. Suaugusiesiems vėjaraupiai dažniau pasireiškia sunkesne forma ir turi didesnę komplikacijų riziką.

Padidėjusi rizika susirgti vėjaraupiais yra tiems, kurie:

anksčiau nėra sirgę vėjaraupiais
nėra paskiepyti nuo šios infekcijos
dirba mokyklose ar vaikų priežiūros įstaigose
gyvena kartu su vaikais

Vėjaraupių gydymas

Sergant vėjaraupiais, tam tikri vaistai gali padėti palengvinti simptomus ir sumažinti komplikacijų riziką.

Acetaminofenas (paracetamolis)

Jeigu jums ar vaikui dėl vėjaraupių pakilo temperatūra ar atsirado kūno skausmai, galima vartoti paracetamolį. Šis vaistas padeda mažinti skausmą, kurį sukelia odos ar burnos gleivinės pažeidimai. Paracetamolis laikomas saugiu daugumai žmonių, įskaitant nėščiąsias.

Vaikams nuo 2 mėnesių amžiaus reikėtų rinktis tik jiems skirtus preparatus ir griežtai laikytis vartojimo instrukcijose nurodytų dozių.

Svarbu. Jei vaikas serga vėjaraupiais, nerekomenduojama vartoti priešuždegiminių vaistų, tokių kaip ibuprofenas, nes jie gali būti susiję su rimtomis bakterinėmis odos infekcijomis. Aspirino negalima duoti vaikams ir paaugliams iki 16 metų, nes tai gali sukelti pavojingą komplikaciją – Reye sindromą, kuris pažeidžia kepenis ir smegenis ir kai kuriais atvejais gali baigtis mirtimi.

Receptiniai vaistai

Jeigu asmuo turėjo artimą kontaktą su sergančiuoju vėjaraupiais, tačiau simptomai dar nepasireiškė, gydytojas gali skirti imunoglobulino injekciją. Šis preparatas padeda imuninei sistemai efektyviau kovoti su virusu. Toks gydymas dažniausiai svarstomas žmonėms, priklausantiems didesnės rizikos grupėms:

vaikams ir suaugusiesiems, kurių imuninė sistema nusilpusi
naujagimiams, kurių motinos susirgo vėjaraupiais prieš pat gimdymą arba netrukus po jo
neišnešiotiems kūdikiams
kūdikiams iki 1 metų amžiaus
suaugusiesiems, neturintiems imuniteto nuo vėjaraupių
nėščiosioms
rūkantiems asmenims
žmonėms, gyvenantiems su ŽIV
pacientams, kuriems taikoma chemoterapija arba skiriamos didelės steroidinių vaistų dozės

Naujagimiai iki 4 savaičių taip pat laikomi padidintos rizikos grupe, nes jiems dažniau išsivysto vėjaraupių komplikacijos.

Jeigu asmuo priklauso didesnės rizikos grupei ir jau pasireiškė ligos simptomai, gydytojas gali paskirti antivirusinį vaistą aciklovirą. Šis vaistas gali sušvelninti ligos eigą, jei gydymas pradedamas per pirmąsias 24 valandas nuo bėrimo atsiradimo.

Nesikasykite

Bėrimų kasymas didina bakterinės odos infekcijos riziką ir gali palikti randus. Jei netyčia pakasėte bėrimus, rekomenduojama kruopščiai nusiplauti rankas muilu ir vandeniu, kad virusas neplistų toliau.

Ar galima vėjaraupiais susirgti antrą kartą?

Pakartotinis susirgimas vėjaraupiais yra įmanomas, tačiau tokie atvejai pasitaiko retai.

Vėjaraupių gydymas namuose

Kol organizmas kovoja su infekcija, kai kurios namų priežiūros priemonės gali padėti sumažinti diskomfortą ir palengvinti simptomus:

maudytis drungname vandenyje su koloidiniais avižiniais dribsniais arba kepimo soda
tepti kalamino losjonu niežtinčias vietas
vartoti geriamuosius antihistamininius vaistus, siekiant sumažinti niežėjimą
skirti pakankamai laiko poilsiui

Ką dar svarbu daryti?

Venkite perkaitimo. Karštis ir prakaitavimas sustiprina niežėjimą. Labai niežtinčias vietas galima raminti vėsiu, drėgnu rankšluosčiu.

Gerkite pakankamai skysčių. Gausus skysčių vartojimas padeda organizmui greičiau pašalinti virusą ir apsaugo nuo dehidratacijos.

Rekomenduojama rinktis vandenį vietoje saldintų gėrimų ar gazuotų limonadų, ypač jei bėrimai atsirado burnoje. Taip pat tinka ledai be cukraus.

Venkite dirginančio maisto. Kieti, aštrūs ar sūrūs produktai gali dar labiau sudirginti burnos gleivinę.

Vėjaraupių komplikacijos

Suaugusiesiems komplikacijų rizika yra didesnė nei vaikams. Taip pat labiau pažeidžiami žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl onkologinių ligų, ŽIV ar kitų sveikatos sutrikimų.

Persirgus vėjaraupiais, varicella-zoster virusas išlieka organizme – jis daugelį metų „slepiasi“ nervinėse ląstelėse. Vėliau virusas gali vėl suaktyvėti ir sukelti juostinę pūslelinę, kuriai būdingas skausmingas bėrimas. Šios ligos profilaktikai yra sukurta vakcina. Suaugusiesiems nuo 50 metų rekomenduojamos dvi rekombinantinės juostinės pūslelinės vakcinos dozės. Vakcina taip pat rekomenduojama asmenims nuo 19 metų, kurių imunitetas nusilpęs.

Kitos galimos vėjaraupių komplikacijos:

skysčių netekimas (dehidratacija)
bakterinės infekcijos
toksinio šoko sindromas
smegenų uždegimas (encefalitas)
vaikams ir paaugliams – smegenų ir kepenų pažeidimas, susijęs su aspirino vartojimu (Reye sindromas)
plaučių uždegimas
mirtis (ypač retai)

Vėjaraupių vakcina

Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo vėjaraupių viruso plitimo yra skiepijimas vėjaraupių vakcina. Vaikams, kurie nėra sirgę vėjaraupiais, rekomenduojamos dvi vakcinos dozės: pirmoji skiriama 12–15 mėnesių amžiaus, o antroji – 4–6 metų vaikams. Asmenims nuo 13 metų, kurie anksčiau nebuvo skiepyti, taip pat rekomenduojamos dvi dozės, tarp jų darant ne trumpesnę kaip 28 dienų pertrauką.

Prieš skiepijimą būtina pasitarti su gydytoju, jeigu asmuo yra nėščias, serga liga, veikiančia imuninę sistemą, dvi savaites ar ilgiau vartojo imunitetą slopinančius vaistus, serga onkologine liga, jam taikomas spindulinis gydymas ar chemoterapija, arba jei neseniai buvo perpiltas kraujas ar suleistos kitos kraujo sudedamosios dalys.

Vyresniems nei 50 metų asmenims, kurie anksčiau sirgo vėjaraupiais, galima skirti didesnės koncentracijos vakciną, skirtą juostinės pūslelinės protrūkių prevencijai. Asmenims nuo 19 metų, kurių imuninė sistema nusilpusi, taip pat rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl skiepų nuo juostinės pūslelinės tinkamumo.

Vėjaraupių prevencija

Be skiepijimo, svarbi profilaktinė priemonė yra vengti artimo kontakto su sergančiais vėjaraupiais. Kadangi virusas itin lengvai plinta, kontaktų ribojimas padeda sumažinti užsikrėtimo riziką.

Kada kreiptis į gydytoją

Dauguma vėjaraupių atvejų būna lengvi ir praeina savaime. Vis dėlto, net ir esant bendrai gerai sveikatai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:

bėrimas priartėja prie akių arba išplinta į vieną ar abi akis
bėrimo vietos tampa labai paraudusios, šiltos ar skausmingos, o tai gali rodyti bakterinę odos infekciją
atsiranda kraujavimas ar mėlynės aplink bėrimus
jaučiamas galvos svaigimas
pasireiškia dusulys
stiprus kosulys
intensyvūs pilvo skausmai
vėmimas
kaklo sustingimas
sunku kontroliuoti raumenų judesius
sutrikusi eisena
sunku pabusti arba išlieka neįprastas mieguistumas
sąmonės sumišimas
karščiavimas trunka ilgiau nei keturias dienas
kūno temperatūra viršija 39 °C
pasireiškia dehidratacijos požymiai

Šaltiniai

World Health Organization. Varicella and herpes zoster vaccines: WHO position paper
Centers for Disease Control and Prevention. Chickenpox (Varicella): Clinical Overview
European Centre for Disease Prevention and Control. Varicella vaccination in the European Union
American Academy of Pediatrics. Red Book: Report of the Committee on Infectious Diseases
Mandell, Douglas, and Bennett’s Principles and Practice of Infectious Diseases
Heymann D. L. Control of Communicable Diseases Manual
UpToDate. Clinical features, diagnosis, and treatment of varicella-zoster virus infection
Plotkin S., Orenstein W., Offit P. Vaccines
National Institute for Health and Care Excellence. Varicella-zoster virus infection management
Harper D. R. Varicella-zoster virus: epidemiology, pathogenesis, and clinical manifestations

Vėjaraupiai

Sužinosite

Vėjaraupių priežastys

Kas dažniausiai serga vėjaraupiais?