Vertigo: priežastys, simptomai, tipai ir veiksmingas gydymas

Žmogus, kenčiantis nuo vertigo, patiria sukimąsi ir svaigimą. Tai yra įvairių sveikatos sutrikimų simptomas. Tokie pojūčiai gali atsirasti, jei yra problemų su smegenimis, jutimo nervų keliais arba vidine ausimi. Sužinokite daugiau apie vertigo tipus, diagnozę ir gydymą.

Kas yra vertigo?

Vertigo yra pusiausvyros praradimo jausmas. Jei patiriate šį svaigimą, gali atrodyti, kad jūs arba aplinka sukasi. Daugelis žmonių šį terminą naudoja apibūdinti baimę aukštyje, tačiau tai nėra teisinga. Tai gali atsitikti, kai asmuo žiūri žemyn iš didelio aukščio, ir tai gali būti laikoma laikinu arba nuolatiniu svaigimu, sukeltu vidinės ausies ar smegenų problemų. Vertigo nėra liga, o simptomas. Jis gali būti sukeltas daugelio sąlygų ir gali pasireikšti kartu su kitais simptomais, tokiais kaip:

Gaukite antrą nuomonę iš patikimų ekspertų ir priimkite pasitikėjimu grįstus, informuotus sprendimus. Gauti antrą nuomonę

Vertigo tipai

Vertigo galima skirstyti į dvi rūšis:

• Periferinis vertigo
• Centrinis vertigo

Periferinis vertigo kyla dėl komplikacijų vidinėje ausyje arba vestibulinio nervo. Vestibulinis nervas jungia vidinę ausį su smegenimis. Centrinis vertigo atsiranda, kai yra problemų smegenyse. Priežastys gali būti įvairios.

Vertigo simptomai

• Pagrindinis vertigo simptomas yra jausmas, kad jūs arba jūsų aplinka sukasi arba juda, nors iš tikrųjų esate ramioje padėtyje, kas dažnai sukelia stiprų dezorientaciją.

• Vertigo gali sukelti bendrą svaigimo arba silpnumo jausmą, kai jaučiatės nesaugiai arba tarsi galite apalpti, ypač atsistojus arba judant.
• Vienas iš pagrindinių vertigo simptomų yra pusiausvyros praradimas, kai jaučiate, kad linkstate arba svyrate, kas apsunkina stovėjimą, ėjimą ar net sėdėjimą.
• Vertigo sukeltas sukimasis gali sukelti vėmimą ir, sunkiais atvejais, pykinimą, kas gali pabloginti simptomus ir sukelti dehidrataciją.
• Vertigo dažnai apima ir spengimą ausyse, kuris gali sustiprinti dezorientaciją ir diskomfortą.
• Galvos skausmai, ypač migrenos, gali pasireikšti kartu su vertigo. Intensyvūs vertigo simptomai gali sukelti arba būti lydimi stipraus galvos skausmo, kas dar labiau sustiprina diskomfortą.
• Perteklinis prakaitavimas yra dažnas vertigo palydovas, dažnai pasireiškiantis per ar po epizodų, dėl organizmo reakcijos į svaigimą ar pusiausvyros praradimą.
• Vertigo sukeliami dezorientacijos efektai gali sutrikdyti koncentraciją ir dėmesį, apsunkindami budrumą ir kasdienius darbus bei sąveikas.
• Dėl pusiausvyros problemų tiesiai vaikščioti gali būti beveik neįmanoma. Stabilumo praradimas gali sukelti klampumą arba nestabilų ėjimą, ir gali būti sunku vaikščioti be pagalbos.
• Kai kurie žmonės, kenčiantys nuo vertigo, patiria laikinas regos problemas, tokias kaip neryškus matymas arba dviguba rega. Tai gali būti vertigo sukelto dezorientacijos rezultatas arba platesnio vestibulinio sutrikimo, paveikiančio akių judėjimo koordinaciją, dalis.

Vertigo priežastys

Kelios sąlygos gali sukelti vertigo, dažniausiai susijusios su pusiausvyros praradimu vidinėje ausyje arba centrinės nervų sistemos (CNS) problemomis. Tai gali sukelti šios sąlygos.

Gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo (BPPV)

Tai yra dažniausia priežastis, sukeliančia trumpalaikį, intensyvų sukimąsi arba judėjimo jausmą. Šie epizodai atsiranda dėl staigaus smegenų judėjimo pasikeitimo, pavyzdžiui, po smūgio į galvą.

Infekcija

Vestibulinis neuritas, virusinė infekcija, paveikianti vestibulinį nervą, gali sukelti stiprų, nuolatinį svaigimą.

Meniere liga

Kai vidinėje ausyje kaupiasi per daug skysčių, gali pasireikšti netikėti svaigimo epizodai, trunkantys kelias valandas.

Migrena

Migrenos sukelta vertigo gali trukti nuo minučių iki valandų.

Kitos priežastys yra

• Galvos trauma
• Ausies operacija
• Perilimfinė fistulė, kai skystis iš vidinės ausies patenka į vidurinę ausį dėl plyšimo vienoje iš dviejų membranų tarp vidurinės ir vidinės ausies
• Herpes zoster ausyje (herpes zoster oticus)
• Otosklerozė, kai kaulų augimo problemos vidurinėje ausyje sukelia klausos praradimą
• Švynas
• Ataksija, sukelianti raumenų silpnumą
• Insultas arba laikinas išeminės atakos epizodas, kartais vadinamas mini insultu
• Cerebelinė arba smegenų kamieno liga
• Akoustinė neuroma, gerybinis auglys, besivystantis vestibulokochleariniame nerve šalia vidinės ausies
• Daugybinė sklerozė

Vertigo diagnozė

Gydytojas bandys nustatyti, kas sukelia svaigimą. Jis atliks fizinį tyrimą, paklaus, kaip svaigimas jus veikia, ir išsiaiškins jūsų medicinos istoriją. Gydytojas taip pat gali atlikti keletą paprastų testų.

Vertigo diagnostiniai testai

Vertigo diagnozavimui sveikatos priežiūros specialistai gali atlikti keletą testų, įskaitant:

• Fukuda-Unterberger testas: Jūs 30 sekundžių žygiuojate vietoje užsimerkę. Jei linkstate arba sukate į vieną pusę, tai gali rodyti problemą su vidinės ausies labirintu, sukeliančiu vertigo.
• Rombergo testas: Uždarius akis stovite su kojomis kartu ir rankomis šalia kūno. Jei jaučiatės nesaugiai, tai gali rodyti problemą su centrinės nervų sistema (smegenimis ar nugaros smegenimis).
• Galvos impulso testas: Jūsų teikėjas švelniai juda jūsų galvą, kol koncentruojatės į stacionarų taikinį. Stebimi akių judesiai, siekiant nustatyti, ar yra problemų su vidinės ausies pusiausvyros sistema.
• Vestibulinės testų baterija: Testų rinkinys, skirtas įvertinti vidinės ausies vestibulinę dalį. Tai padeda nustatyti, ar jūsų simptomai kyla iš vidinės ausies problemos, ar iš smegenų susijusios priežasties.
• Vaizdavimo testai: Kompiuterinė tomografija arba MRT gali būti naudojami, kad būtų atmestos kitos galimos priežastys, pavyzdžiui, smegenų pažeidimai ar neurologiniai sutrikimai.

Šie testai padeda sveikatos priežiūros specialistams nustatyti vertigo šaltinį ir nustatyti tinkamą gydymą.

Vertigo gydymas

Vertigo gydymas priklauso nuo priežasties. Kai kuriais atvejais vertigo praeina be gydymo. Tai atsitinka, nes jūsų smegenys gali prisitaikyti prie pokyčių vidinėje ausyje, naudodamos kitas mechanizmus pusiausvyrai palaikyti. Kai kuriems žmonėms gydymas yra būtinas ir gali apimti:

• Vestibulinė reabilitacija: Tai fizinė terapija, padedanti pagerinti vestibulinę sistemą. Vestibulinės sistemos funkcija yra perduoti smegenims informaciją apie galvos ir kūno judėjimą gravitacijos atžvilgiu.
• Kanalo perkėlimo manevrai: Judesiai, kurie perkelia kalcio koncentracijas iš kanalo į kamerą vidinėje ausyje, kad organizmas galėtų jas absorbuoti. Procedūros metu greičiausiai patirsite vertigo požymius, kai kanalai juda.
  • Psichiatras arba fizioterapeutas padės jums atlikti judesius. Judesiai yra saugūs ir kartais veiksmingi.
• Vaistai: Kartais gali būti skiriami vaistai, kad palengvintų tokius simptomus kaip pykinimas ar svaigimas, susijęs su vertigo.
• Jei tai sukelia infekcija ar uždegimas, antibiotikai arba steroidai gali sumažinti patinimą ir išgydyti infekciją.
  • Gydant Meniere ligą, gali būti skiriami diuretikai (vandens tabletės), kad sumažintų skysčių kaupimosi spaudimą.
• Chirurgija: Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos.
• Jei tai sukelia rimtesnė problema, tokią kaip navikas ar smegenų ar kaklo sužalojimai, tai gali būti palengvinta gydant šias sąlygas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Pasitarkite su gydytoju, jei patiriate bet kokį lėtinį, staigų, ekstremalų ar nuolatinį nepaaiškinamą svaigimą. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei patiriate bet kurį iš šių simptomų, be naujų:

• Staigus stiprus galvos skausmas
• Krūtinės skausmas
• Dusulys
• Rankų ar kojų nutirpimas arba paralyžius
• Apalpimas
• Dviguba rega
• Greitas arba nereguliarus širdies plakimas
• Konfuzija arba kalbėjimo sutrikimai
• Stumdymasis arba sunkumai vaikščioti
• Nuolatinis vėmimas
• Priepuoliai
• Staigus klausos pasikeitimas
• Veido nutirpimas arba silpnumas

Tuo tarpu šios savipagalbos rekomendacijos gali padėti:

• Judėkite lėtai: Lėtai atsistokite po sėdėjimo. Daugelis žmonių patiria svaigimą, jei atsistoja per greitai.
• Gerkite daug skysčių: Geras hidratacijos lygis gali padėti užkirsti kelią arba palengvinti įvairių tipų svaigimą.
• Venkite kofeino ir tabako: Šios medžiagos, blokuodamos kraujo tiekimą, gali pabloginti simptomus.

Namų gydymo priemonės

Žmonės gali imtis priemonių namuose, kad padėtų sumažinti ir apriboti vertigo poveikį. Priemonės, kurios gali padėti sumažinti simptomus:

• Pasilikite tamsoje, ramioje patalpoje, kai sukasi stipriai
• Sėdėkite, kai tik pajusite svaigimą
• Skirkite daugiau laiko judesiams, kurie gali sukelti simptomus, pavyzdžiui, atsistojimui, žiūrėjimui į viršų ar galvos pasukimui
• Pasilenkite, o ne lenkitės, kai norite kažką pakelti
• Naudokite lazdelę, jei reikia, vaikščiojant
• Miegokite su galva pakelta ant dviejų ar daugiau pagalvių
• Padarykite namų pritaikymus
• Įjunkite šviesą, kai kelsitės naktį, kad išvengtumėte kritimų