Achilo sausgyslės traumos (plyšimas): priežastys, simptomai, gydymas

Achilo sausgyslės pažeidimas – dažna trauma, kuri gali užklupti tiek sportuojančius, tiek įprastą dieną užsiimančius žmones. Ši sausgyslė jungia kulno kaulus ir blauzdos raumenis – tai storiausia ir stipriausia sausgyslė mūsų kūne. Ji leidžia mums stovėti ant pirštų galų, vaikščioti ir bėgti, sugeria didelius krūvius, tačiau dėl riboto kraujo aprūpinimo Achilo sausgyslė labai pažeidžiama.

Dažniausi Achilo sausgyslės pažeidimo požymiai

Pirmi nerimą keliantys požymiai dažniausiai pasireiškia skausmu ar tempimu už kulno, ypač aktyvumo metu ar iš karto po jo. Štai į ką verta atkreipti dėmesį:

• Jausmas, kad sausgyslė ryte yra ypač įtempta
• Stiprus arba maudžiantis skausmas ties sausgysle
• Skausmo paūmėjimas judant ar sportuojant
• Kulno spaudimas ar diskomfortas avint batus
• Ryškus skausmas kitą dieną po fizinio krūvio
• Pastebimas patinimas ar paburkimas
• Gumbelis ties sausgysle ar odos paraudimas
• Sausgyslės pastorėjimas
• Kaulinės ataugos (kaulo spurga prie sausgyslės pritvirtinimo)

Skausmas ir gumbelis ties Achilo sausgysle

Dažniausias Achilo pažeidimo požymis – skausmas virš kulno, dažnai juntamas ištempiant kulkšnį ar stovint ant pirštų galų. Be to, po patempimo ar uždegimo čia neretai lieka patinimas ar gumbelis – kartais kaip laikinas paburkimas, o kartais, kai problema užsitęsia, dėl organizmo bandymo atstatyti pažeistą vietą.

Kokie yra Achilo sausgyslės pažeidimai?

Achilo sausgyslės bėdos skirstomos į kelias pagrindines rūšis:

• Neįterptinė Achilo sausgyslės tendinitas: pažeidimai vidurinėje sausgyslės dalyje, dažnai būdingi aktyviems žmonėms (ypač bėgikams). Čia sausgyslė sustorėja, nutraukiamos jos skaidulos, jaučiamas skausmas ir paburkimas.
• Įterptinė Achilo sausgyslės tendinitas: pažeidžiama ta vieta, kur sausgyslė tvirtinasi prie kulno kaulo. Dažnai čia formuojasi kaulinės ataugos. Būdingas ir mažai judantiems, ypač jei yra įtempti blauzdos raumenys.

Abi tendinito rūšys gali pasireikšti kartu.

Kiti Achilo pažeidimai

• Achilo bursitas: už kulno esanti gleivinės maišelio (bursos) uždegimas, dažniausiai dėl per didelio krūvio, artrito ar nepatogių batų.
• Achilo sausgyslės plyšimas: kai sausgyslė dalinai arba visiškai plyšta, paprastai juntamas staigus stiprus skausmas, gali pasigirsti „plyšimo“ ar „spragsėjimo“ garsas. Pėdą sunku judinti, gali atsirasti kraujosruvų ir tinimo.
• Tendinozė: ilgalaikė, lėtai progresuojanti sausgyslės degeneracija – skiriasi nuo ūminio uždegimo, nes pažeidžiamos jau pačios sausgyslės ląstelės.

Kas sukelia Achilo sausgyslės traumas?

Šios sausgyslės sutrikimai dažnai kyla dėl staigių ar pasikartojančių judesių, kai reikia greitai pakeisti judėjimo kryptį ar tempą. Tipinė veikla, kurios metu patiriamos šios traumos:

• Bėgimas
• Gimnastika
• Šokiai
• Krepšinis, futbolas bei kitos komandinės sporto šakos
• Tenisas, tinklinis

Neretai Achilo sausgyslė pažeidžiama stipriai atsispiriant (pavyzdžiui, patekus į duobę ar nušokus iš didesnio aukščio), o ne nusileidžiant. Nepamirškite – pakartotinė apkrova (vadinamosios pasikartojančios mikrotraumos) ilgainiui taip pat silpnina sausgyslę.

Rizikos veiksniai

Tam tikros aplinkybės gerokai padidina traumos tikimybę:

• Avėjimas aukštakulniais arba netinkamai prigludusiais batais
• Plokščiapėdystė (kojos skliauto kritimas, ištempiantis sausgyslę ir raumenis)
• Labai įtempti kojų raumenys
• Kaulinės spurgos kulne
• Greitas fizinės veiklos kiekio ar intensyvumo didinimas
• Naujų sporto rūšių pradėjimas
• Nelygus paviršius treniruotėms
• Tam tikri vaistai, tokie kaip gliukokortikoidai ar kai kurie antibiotikai
• Lėtinės ligos: reumatoidinis artritas, vilkligė, podagra, cukrinis diabetas

Didžiausia Achilo plyšimo rizika pagal statistiką pastebima 30–40 metų žmonėms, ypač vyrams, aktyviai sportuojantiems ar turintiems antsvorio.

Kaip nustatoma Achilo sausgyslės trauma?

Pradinė apžiūra dažnai prasideda gydytojui įvertinant eiseną ir kulkšnies judesius. Dažnai taikomas ir blauzdos spaudimo testas – kai nesužeistos kojos blauzdos suspaudimas priverčia pėdą judėti, o pažeidus sausgyslę šis refleksas dingsta.

Jei kyla įtarimų dėl rimtesnės traumos, gali būti paskirtas rentgeno tyrimas ar magnetinio rezonanso tomografija. Šie tyrimai padeda tiksliai įvertinti, kiek ir kur sausgyslė pažeista, bei parengti gydymo planą.

Kaip gydomi Achilo sausgyslės pažeidimai?

Nedideli ar vidutiniai patempimai dažniausiai sugyja savaime, tačiau svarbu:

• Ilsinti sužeistą koją – sumažinti fizinį krūvį ar net laikinai naudoti ramentus
• Šaldyti traumuotą vietą iki 20 minučių vienu metu
• Apjuosti elastiniu bintu, kad sumažėtų tinimas
• Koją laikyti pakeltą
• Naudoti uždegimą mažinančius skausmą malšinančius vaistus (pasitarkite su gydytoju dėl tinkamų vaistų ir vartojimo trukmės)
• Įdėti specialų pakeltą įdėklą į batą (kulno pakėlėją), kad sumažintų krūvį sausgyslei
• Atlikti tempimo bei stiprinamuosius pratimus – pritaikytus kineziterapeuto ar gydytojo
• Gydytojo leidimu užsiimti mažiau aktyvia veikla, pavyzdžiui, plaukimu

Imobilizacija ir specialūs prietaisai

Lengvo patempimo atveju gali būti rekomenduojama sausgyslę sutvirtinti specialia juosta (pvz., kineziologine). Jei trauma sunki, pradinėje stadijoje gali prireikti nejudinti kulkšnies visai – naudojamas įtvaras, specialūs batai ar net naktiniai įtvarai, kad sausgyslė būtų ramybės būsenoje miego metu.

Kada reikia skubios konsultacijos?

Į gydytoją nedeliskite kreiptis, jei pastebite:

• Traumos metu išgirdote „spragsėjimą“ arba „pliūpsnį“
• Pėdą ar kulkšnį sunku priminti, pajudinti
• Skausmas itin intensyvus, trukdo miegoti
• Pastebimas ryškus patinimas
• Pakišusi koja tapo neįprastos spalvos ar temperatūros
• Atsirado infekcijos požymių (karščiavimas, bendras silpnumas)

Chirurginis gydymas

Jei sausgyslė visiškai plyšo, gydytojas gali pasiūlyti operaciją – ypač jei pacientas jaunas ar aktyvus. Operacija atliekama per nedidelį pjūvį, sujungiant sausgyslės galus, kartais su tvirtesnių sausgyslių pastiprinimu. Toks gydymas ypač veiksmingas, jei operacija atliekama per 4 savaites nuo traumos, o pasisekimo tikimybė siekia 80–90 %.

Vyresniems ar mažiau judantiems asmenims gali būti taikomas nechirurginis gydymas, kuris apima kineziterapiją, tempimą, specialius įtvarus ar net ultragarso, smūginių bangų terapiją. Gyjimo laikotarpis šiuo atveju ilgesnis ir didesnė pakartotinės traumos rizika.

Kaip vyksta gijimas?

Pilnas atsistatymas priklauso nuo pažeidimo sunkumo, tačiau paprastai užtrunka kelis mėnesius. Po rimtesnių traumų ar plyšimo atsigauti gali užtrukti iki metų. Svarbu grįžti prie didesnio aktyvumo tik tada, kai atsistato judesio laisvė bei stiprumas, ir nejaučiama skausmo judant, bėgant ar šokant.

• Kojas judinate taip pat lengvai kaip iki traumos
• Raumenų jėga abi kojas vienoda
• Jokio skausmo vaikštant ar bėgant

Pernelyg skubėdami galite vėl traumą atsinaujinti. Perėjimas prie mažiau smūgių turinčios veiklos (plaukimo, važiavimo dviračiu) pagerina prognozę ir sumažina pasikartojimų riziką.

Kaip apsaugoti Achilo sausgyslę?

Norėdami apsisaugoti nuo šios traumos, skirkite dėmesio šiems įpročiams:

• Reguliariai stiprinkite ir tempkite blauzdos raumenis
• Prieš ir po sporto skirkite laiko apšilimui ir atvėsimui
• Nesimankštinkite nelygiame grunte
• Krovinį ar treniruočių sunkumą didinkite palaipsniui
• Rinkitės batais, kurie yra tinkami jūsų sportui, gerai priglunda, amortizuoja apkrovą
• Jei pajutote skausmą ar tempimą blauzdos / kulno srityje – sustokite

Paprastos tempimo ir stiprinimo pratybos

Stiprios blauzdos mažina krūvį Achilo sausgyslei. Pratimai paprasti, atliekami namuose:

• Blauzdos tempimas: Atsistokite taip, kad nuo sienos būtumėte per rankos ilgį, viena koja – atgal, tiesi ir pėda prispausta prie grindų, kita koja priekyje. Lėtai lenkitės į sieną, kol pajausite tempimą ištiestos kojos blauzdoje. Laikykite 10 sek., tada keiskite kojas. Kartokite 10–20 kartų.
• Stovėjimas ant pirštų galų sėdint: Atsisėskite ir laikydami pėdas ant žemės, bandykite pakelti kulnus kuo aukščiau. Išlaikykite padėtį apie pusę minutės. Kartokite penkis kartus.
• Stiprinimas atsistojus: Pritraukite rankomis atramą, kojas šiek tiek sulenkite per kelius, pamažu kilkite ant pirštų galų ir vėl nuleiskite kulnus. Pakartokite 30 kartų.

Pagrindinės mintys

Achilo sausgyslė – galinga, tačiau dažnai pažeidžiama struktūra. Dauguma lengvų traumų užgyja laikantis paprastų rekomendacijų namuose, tačiau stipresni pažeidimai gali pareikalauti kineziterapijos ar operacijos. Reguliarus apatinių galūnių stiprinimas ir tempimo pratimai – geriausia apsauga nuo šios nemalonios traumos.