Vėjaraupiai (Varicella): simptomai, gydymas ir prevencija

Vėjaraupių eiga paprastai prasideda nuo mažų raudonų spuogelių, kurie per kelias dienas virsta pūslelėmis, užpildytomis skaidriu skysčiu. Įprastai šios pūslelės netrukus trūksta ir pradeda šlapiuoti. Vėliau žaizdelės apsitraukia šašais, o nauji bėrimai gali pasirodyti net ir vėliau, tad vienu metu ant kūno galima pastebėti ir spuogelių, ir pūslelių, ir šašų etapų. Vėjaraupių virusas pavojingas tol, kol visi bėrimai apsitręšia šašais.

Vėjaraupių trukmė ir eiga

Paprastai vėjaraupių simptomai išlieka nuo keturių iki septynių dienų. Daugeliu atvejų šią ligą atpažinti nesudėtinga dėl būdingų bėrimų, tad gydytojas dažnai diagnozę nustato apžiūrėjęs pacientą. Esant neaiškumų, galima atlikti papildomus tyrimus.

Su kuo supainioti vėjaraupius?

Nors vėjaraupiai yra labai būdingi, kartais juos galima supainioti su kita liga – mpox (anksčiau vadinta beždžionių raupais). Abu šie susirgimai pasireiškia karščiavimu ir vandeningomis pūslelėmis, tačiau egzistuoja keletas skirtumų:

• Mpox bėrimai dažniausiai išberia visą kūną vienu metu, o vėjaraupių dėmelės atsiranda per kelis kartus.
• Mpox pūslelės dažnai yra didesnės ir gilesnės nei vėjaraupių.
• Mpox bėrimai dažnai būna skausmingi, o vėjaraupių – labai niežti.
• Mpox bėrimas sušlampa ir apsitraukia šašais visur kartu, tuo tarpu vėjaraupiais sergant skirtingos bėrimų stadijos sutampa vienu metu.
• Mpox liga trunka ilgiau nei vėjaraupiai.

Vėjaraupiai suaugusiesiems

Nors dažniausiai vėjaraupiais serga vaikai, bet suaugusieji ir vyresni vaikai taip pat gali užsikrėsti. Kai ši liga pasireiškia suaugusiam žmogui, eiga dažniausiai būna sunkesnė, dažniau pasitaiko komplikacijų.

Rizika susirgti vėjaraupiais didesnė, jeigu niekada nesirgote šia liga, nesate skiepytas, dirbate vaikų kolektyvuose, ar gyvenate kartu su vaikais.

Kaip gydomi vėjaraupiai?

Vėjaraupių eiga dažniausiai lengva ir pasveikstama savaime, tačiau yra būdų, kaip palengvinti simptomus ar pagreitinti gijimą. Jei jus ar jūsų vaiką kamuoja aukšta temperatūra ar skausmas, galima vartoti paracetamolį. Šis vaistas sumažina karščiavimą ir padeda malšinti nemalonius pojūčius dėl opelių odoje ar burnoje. Paracetamolį galima vartoti ir nėštumo metu, o vaikams tinka specialiai jiems skirti preparatai – svarbu vadovautis dozavimo instrukcijomis.

Nerekomenduojama vartoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pvz., ibuprofeno, sergant vėjaraupiais, nes gali padidėti bakterinės odos infekcijos rizika. Vaikams iki 16 metų niekada neduokite aspirino – tai gali sukelti pavojingą būklę, vadinamą Reye sindromu, kuris pažeidžia kepenis ir smegenis.

Vaistai pagal gydytojo paskyrimą

Jei kontaktavote su sergančiu žmogumi, bet dar nepasirodė vėjaraupių simptomai, gydytojas gali paskirti injekciją su imuniniais baltymais (imunoglobulinu), kuri padeda sustiprinti organizmo atsparumą ligai. Tokia priemonė dažniausiai taikoma kūdikiams, neišnešiotiems naujagimiams, žmonėms su nusilpusia imunine sistema, nėščiosioms, rūkantiems, suaugusiems, neturintiems įrodymų, kad yra atsparūs vėjaraupiams, bei tiems, kurie gydomi chemoterapija ar didelėmis steroidų dozėmis.

Tiems, kuriems gresia sunki vėjaraupių eiga, ir kurie jau pradėjo sirgti, gydytojai gali skirti antivirusinį vaistą aciklovirą. Šis vaistas veiksmingiausias, jei pradedamas vartoti dar per pirmą parą nuo bėrimo atsiradimo.

Niežulys ir ką daryti, jeigu niežti?

Labai svarbu nedraskyti bėrimų, nes taip galima atverti kelią bakterinei infekcijai ar net randų susidarymui. Jei netyčia prakrapštėte bėrimą, nepamirškite nusiplauti rankų muilu ir vandeniu.

Ar galima vėjaraupiais užsikrėsti kelis kartus?

Vėjaraupiais galima susirgti pakartotinai, tačiau tai pasitaiko labai retai.

Kokios priemonės namuose gali padėti?

• Prauskitės drungnu vandeniu su avižų ar sodos priedu, kad sumažėtų niežulys.
• Ant bėrimų galima patepti kalamino losjono.
• Nuo niežulio padeda ir geriamieji antihistamininiai vaistai.
• Poilsis ir ramybė padės greičiau atsigauti.

Keliaudami per ligą, stenkitės išlikti vėsūs – šiluma ir prakaitas dar labiau sukelia niežėjimą. Labai padeda ant stipriausiai niežtinčių vietų uždėti vėsią, drėgną servetėlę.

Taip pat nepamirškite gerti daug skysčių – tai padės organizmui kovoti su virusu ir apsaugos nuo dehidratacijos. Vanduo – geriausias pasirinkimas, ypač jei sergant vėjaraupiais pasireiškia bėrimai burnoje, nes saldūs gėrimai gali dar labiau dirginti. Taip pat rekomenduojama vengti aštrių, sūrių ar kietų patiekalų.

Vėjaraupių komplikacijos

Vaikams vėjaraupių komplikacijos retos, tačiau suaugusieji ar tie, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl kitų ligų (pvz., vėžio ar ŽIV), susiduria su didesne rizika sunkesnių pasekmių.

Persirgus vėjaraupiais virusas lieka organizmo nervinėse ląstelėse ir po daugelio metų gali vėl suaktyvėti, sukeldamas juostinę pūslelinę – ligą, kuri pasireiškia skausmingomis pūslelėmis. Šios ligos galima išvengti pasiskiepijus nuo juostinės pūslelinės – vyresniems nei 50 metų žmonėms rekomenduojama du kartus pasiskiepyti stipresniosios sudėties vakcina.

Kitos galimos vėjaraupių komplikacijos:

• Didelis skysčių netekimas (dehidratacija)
• Bakterinės odos infekcijos
• Toksinio šoko sindromas
• Smegenų uždegimas (encefalitas)
• Plaučių uždegimas
• Kepenų pažeidimas ir encefalopatija (ypač vaikams ar paaugliams, kurie vartojo aspiriną)
• Labai retais atvejais – mirtis

Vėjaraupių prevencija

Patikimiausia apsauga – vakcinacija nuo vėjaraupių. Niekada nesirgę vaikai turi gauti dvi vakcinos dozes: pirmąją – sulaukę 12–15 mėnesių, o antrąją – būdami 4–6 metų amžiaus. Vyresni nei 13 metų asmenys, kurie dar nebuvo skiepyti, taip pat turėtų pasiskiepyti dviem dozėmis, su mažiausiai 28 dienų pertrauka tarp jų.

Prieš skiepijantis būtina pasitarti su gydytoju, jei esate nėščia, sergate ligomis, silpninančiomis imuninę sistemą, taikomas ilgalaikis gydymas steroidiniais vaistais, atliekama chemoterapija ar buvo atlikta kraujo transfuzija. Vyresniems nei 50 metų žmonėms yra prieinama sustiprinta vakcina nuo juostinės pūslelinės, o asmenys nuo 19 metų, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl kitų būklių, turėtų pasitarti dėl specialios vakcinos skyrimo.

Be vakcinos, papildoma apsauga – vengti kontakto su sergančiaisiais vėjaraupiais.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei susergate vėjaraupiais ir esate kitaip sveiki, liga dažniausiai praeina savaime. Vis dėlto yra atvejų, kai būtina kuo skubiau pasikonsultuoti su gydytoju:

• Bėrimas atsiranda arti akių ar išplinta į jas.
• Oda aplink bėrimus tampa labai raudona, karšta ar jautri – tai gali būti bakterinės infekcijos požymis.
• Bėrimai ima kraujuoti ar atsiranda kraujosruvų.
• Jaučiate stiprų galvos svaigimą, dusulį ar rimtą kosulį.
• Pasireiškia stiprus pilvo skausmas ar vėmimas.
• Jaučiate sprando sustingimą, netenkate judesių kontrolės ar sunku vaikščioti.
• Sunki mieguistumo ar sąmonės sutrikimo būklė.
• Karščiavimas trunka ilgiau nei keturias dienas arba temperatūra viršija 39°C.
• Pastebite dehidratacijos požymių – išsausėjusi burna, mažai šlapinatės ar esate labai ištroškę.