Lentinan: vartojimas, nauda ir dozavimas

Lentinanas yra aktyvus polisacharidas, išskiriamas iš valgomųjų grybų – šitakių (Lentinula edodes). Lietuvoje šitakių vaisiakūniai dažniausiai žinomi kaip maisto produktas, tačiau lentinanas ypač daug dėmesio sulaukia kaip galimas pagalbinis vaistas onkologijoje ir imuninei sistemai stiprinti.

Kilmė ir savybės

Lentinanas išgaunamas iš šitakių grybų, kurie auga ant lapuočių medžių – dažniausiai kaštonų, bukų arba šilkmedžių kamienų. Šitakiai išsiskiria šviesiai rudos spalvos kepurėle, aksominiu apnašu ir aiškiai išreikštomis lakštelėmis. Grybai dažnai vartojami Azijos virtuvėje. Lentinanas, kaip veiklioji medžiaga, yra beta gliukanas – vandenyje tirpus, didelės molekulinės masės polisacharidas, kurio unikali grandinės struktūra užtikrina įvairiapusį poveikį žmogaus organizmui.

Trumpai apie poveikį – kas ir kam naudojama?

Tradiciškai lentinanas naudojamas Japonijoje ir Kinijoje kaip pagalbinis vaistas gydant onkologines ligas, dažniausiai – kartu su chemoterapija. Tiriama, ar polisacharidas gali turėti imunitetą stiprinančių savybių, tačiau didesnio masto ir kokybiškų klinikinių tyrimų vis dar stinga.

Veikimo sritys:

• Papildoma pagalba gydant kai kuriuos vėžinius susirgimus
• Imuninės sistemos stiprinimas
• Galimas priešvirusinis ir priešmikrobinis poveikis
• Tiriamas poveikis cholesterolio kiekiui ir kaulų stiprumui

Moksliniai tyrimai ir patirtis

Onkologija

Laboratorijose su gyvūnais lentinanas veiksmingai slopino navikinius procesus ir aktyvavo ląstelių žūtį (apoptozę). Pacientams, kuriems chemoterapija papildyta lentinanu, kai kuriais atvejais buvo stebimas ilgesnis išgyvenamumas ar pagerėjusi gyvenimo kokybė, tačiau didžioji dalis mokslinių duomenų – iš nedidelių, neatsitiktinių tyrimų.

Klinikinių studijų duomenys rodo, kad lentinanas padidino kai kurių priešvėžinių vaistų efektyvumą ir imuniteto rodiklius. Tačiau tyrimų rezultatai dažnai prieštaringi – kai kurių ligų atvejais jokio poveikio nepastebėta, kai kur lentinano deriniai pasirodė veiksmingesni.

Poveikis imuninei sistemai

Laboratoriniai ir dalis klinikinių tyrimų rodo, kad lentinanas aktyvina imuninės sistemos ląsteles, didina citokinų, T-limfocitų, natūralių žudikių aktyvumą ir sustiprina kitas apsaugines organizmo funkcijas. Pvz., pacientams, gydytiems lentinanu ir chemoterapija, fiksuoti ryškesni imuninės sistemos pokyčiai nei vien tik chemoterapijos grupėje.

Kiti galimi poveikiai

• Nustatyta, kad lentinanas slopina kai kuriuos ligas sukeliančius mikroorganizmus ir tam tikrus virusus (laboratoriniuose tyrimuose).
• Gyvūnų mitybos eksperimentai rodo, kad šitakių grybų sudėtyje esanti eritadeninas ir ergosterolis gali turėti cholesterolio mažinantį poveikį – tačiau žmonėms tokio aiškaus poveikio dar neparodyta.
• Kai kurie tyrimai su gyvūnais rodo, kad vitamino D ir kalcio kiekio padidėjimas šitakiuose, specialiai auginant, gali teigiamai veikti kaulų stiprumą ir mineralizaciją.

Kaip vartojama?

Lentinano biologinis įsisavinimas per virškinamąjį traktą prastas, tad dažniausiai naudojamas leidžiamas į veną arba į pilvo ertmę. Moksliniai tyrimai dažniausiai taikė 2–10 mg dozes kartą per savaitę kaip pagalbinę priemonę chemoterapijos metu. Mėginta naudoti ir šitakių ekstraktą geriamąja forma (pvz., 8 g per parą 6 mėn.), tačiau ligos eigai reikšmingo poveikio nepastebėta.

Vartojimo saugumas nėštumo ir žindymo metu

Šiuo metu trūksta patikimų duomenų apie lentinano vartojimo saugumą nėštumo ar žindymo metu.

Sąveika su vaistais

Yra žinoma, kad lentinanas gali mažinti gabapentino koncentraciją kraujo serume, nors praktinės reikšmės šiai sąveikai nenustatyta.

Galimi šalutiniai poveikiai

Paprastai lentinanas toleruojamas gerai, jei vartojamas rekomenduojamomis dozėmis. Visgi registruoti ir tam tikri nepageidaujami reiškiniai:

• Reti sunkūs atvejai po greitos intraveninės infuzijos: anafilaksija, neutropenija, padidėję kepenų fermentai
• Kontaktinis ar alerginis dermatitas, bronchinė astma, rinitas – dažniausiai profesiniame kontakte su šitakiais
• Sensibilizacijos (imlumo) padidėjimas, įskaitant specifinį plaučių uždegimą
• „Šitakių dermatitas“ – odos bėrimas ar niežulys, pasireiškiantis suvalgius termiškai nepakankamai apdorotų ar žalių grybų. Manoma, kad tai gali būti toksiška lentinano reakcija
• Padidėjęs jautrumas šviesai (fotosensibilizacija)
• Virškinimo sutrikimai – pykinimas ar pilvo diskomfortas

Toksikologija

Šitakių grybai laikomi saugiais kaip maisto produktas, tačiau didesnės nei įprasta dozės laboratoriniams gyvūnams sukėlė kepenų fermentų (bilirubino, kreatinkinazės) padidėjimą. Mirtinas lentinano kiekis pelėms yra gerokai didesnis nei įprastos medicininės dozės, todėl toksiškumo rizika vertinama kaip labai maža.

Mokslinė klasifikacija ir kiti pavadinimai

• Tricholomataceae (šeima)
• Kiti sinonimai: Armillaria edodes, Cortinellus edodes, Cortinellus shiitake, Tricholomopsis edodes

Apibendrinant, lentinanas – daug žadanti, bet dar plačiau neištirta veiklioji medžiaga iš šitakių grybų. Prieš vartojant bet kokius maisto papildus ar preparatus su lentinanu, verta pasitarti su gydytoju, ypač jei turite rimtesnių sveikatos sutrikimų ar vartojate kitus vaistus.