Šizofrenijos centras: tipai, simptomai, gydymas, priežastys ir tyrimai
Sužinosite
- Paplitimas ir kam būdinga šizofrenija
- Dažni mitai ir klaidingi įsitikinimai
- Šizofrenijos spektro sindromai
- Skirtumai tarp šizofrenijos ir šizoafektinio sutrikimo
- Kaip pasireiškia šizofrenija?
- Ką reiškia pirmojo epizodo psichozė?
- Haliucinacijos ir jų įvairovė
- Priežastys ir rizikos veiksniai
- Šizofrenija ir pokyčiai smegenyse
- Kaip nustatoma šizofrenija?
- Gydymo metodai: vaistai ir terapijos
- Šizofrenijos patiriami iššūkiai ir kainos
Šizofrenija – tai sudėtingas psichikos sutrikimas, veikiantis žmogaus mąstymą, emocijas, elgesį ir santykius su aplinkiniais. Ši liga keičia žmogaus suvokimą apie realybę, atspindi jo jausmus bei gebėjimą bendrauti su kitais.
Paplitimas ir kam būdinga šizofrenija
Šizofrenija pasireiškia maždaug vienam procentui žmonių visame pasaulyje. Tai liga, paveikianti tiek vyrus, tiek moteris, nepriklausomai nuo socialinės padėties ar amžiaus. Sutrikimas paveikia kasdienį gyvenimą, keičia požiūrį, jausmus, elgseną ir net bendravimo įgūdžius.
Dažni mitai ir klaidingi įsitikinimai
Apie šizofreniją vis dar sklando daugybė neteisingų ar klaidinančių nuomonių. Yra žmonių, manančių, jog tai susiję tik su smurtu ar pavojumi aplinkiniams, nors iš tiesų dauguma sergančiųjų labiau kenčia patys, o ne kelia grėsmę kitiems. Tokie mitai daro žalą ligoniams, todėl svarbu žinoti tikrus faktus apie šizofreniją.
Šizofrenijos spektro sindromai
Pastaraisiais metais šizofrenija vis dažniau apibūdinama kaip spektro sutrikimas. Tai reiškia, kad ši liga apima įvairias formas, kurios anksčiau laikytos atskiromis šizofrenijos rūšimis.
Skirtumai tarp šizofrenijos ir šizoafektinio sutrikimo
Šizoafektinis sutrikimas – lėtinė psichikos sveikatos problema, kuriai būdingi ir šizofrenijos, ir nuotaikos sutrikimų požymiai. Šie du sutrikimai atrodo panašiai, tačiau šizoafektiniam būdingi ir nuotaikos svyravimai – depresijos ar pakylėtos nuotaikos epizodai.
Kaip pasireiškia šizofrenija?
Šios ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Dažnai keičiasi žmogaus elgesys, mąstymas ar jausmai. Kai kuriems simptomai atsiranda staiga ir intensyviai, bet gali ir laikinai sumažėti ar vėl sugrįžti.
Žingsniai šizofrenijos eigoje
- Prodrominė fazė – pirmieji neryškūs požymiai, kai žmogus jaučia keistas nuotaikas ar elgesio pokyčius.
- Aktyvioji fazė – čia simptomai tampa ryškiausi ir labiausiai pastebimi aplinkiniams bei pačiam žmogui.
Ką reiškia pirmojo epizodo psichozė?
Pirmąkart patiriamas kontaktas su nerealumu vadinamas pirmojo epizodo psichoze. Šiuo laikotarpiu žmogus pradeda manyti, kad praranda ryšį su realybe – gali atsirasti keistų minčių, elgesio ar pojūčių.
Haliucinacijos ir jų įvairovė
Daugelis mano, kad haliucinacijos – tai tik regusiniai pojūčiai. Iš tiesų jos gali apimti ir girdimus, užuodžiamus, liečiamus ar skonio pojūčius, kurių realybėje iš tiesų nėra.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Šizofrenija dažniausiai atsiranda dėl kelių priežasčių – genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Paveldimumas ir tam tikri gyvenimo įvykiai gali paskatinti ligos išsivystymą.
Genetiniai aspektai
Šizofrenija dažniau pasitaiko tose šeimose, kuriose buvo šio sutrikimo atvejų. Tyrimai rodo, kad paveldimumas vaidina svarbų vaidmenį, tačiau vien tik genų nepakanka – reikia ir kitų aplinkybių.
Šizofrenija ir pokyčiai smegenyse
Tyrėjai vis dar ieško atsakymų, kas vyksta žmogaus smegenyse sergant šizofrenija. Yra pastebėta tam tikrų skirtumų smegenų sandaroje bei nervinių impulsų perdavime, bet daugelis klausimų tebėra tyrinėjami.
Kaip nustatoma šizofrenija?
Diagnozuojant šizofreniją, medikai pirmiausia įvertina, ar simptomus nesukelia kokie nors kiti medicininiai sutrikimai ar vartojami medikamentai. Tad pradinės apžiūros ir tyrimai yra labai svarbūs.
Vertinimas ir psichologinės skalės
Norint nustatyti diagnozę, atliekami išsamūs psichologiniai pokalbiai, sveikatos tyrimai, o kartais naudojamos ir specialios skalės, pavyzdžiui, trumpa psichiatrinių simptomų vertinimo skalė. Tokios priemonės padeda stebėti simptomų stiprumą ir pokyčius.
Gydymo metodai: vaistai ir terapijos
Bendraujant su specialistais, dažniausiai skiriama ilgalaikė medikamentinė pagalba, dažnai derinama su psichoterapija ar kitomis pagalbos formomis. Vaistai, pavyzdžiui, antipsichotikai, mažina kliedesius, haliucinacijas bei kitus pasireiškiančius simptomus.
Specialistų pasirinkimas
Tinkamas gydytojo ar terapeuto pasirinkimas itin svarbus. Su patyrusiais specialistais veiksmingai planuojamas gydymas, palaikoma kasdienė gerovė, skatinamas pasveikimas ir savarankiškumas.
Šizofrenijos patiriami iššūkiai ir kainos
Gyvenimas sergant šizofrenija reikalauja numatyti ne tik sveikatos, bet ir finansines išlaidas. Gydymas, nuolatinė priežiūra ir psichologinė pagalba gali būti reikalingi daug metų, todėl svarbu apie tai galvoti iš anksto.