Bazalinių ganglijų kalcifikacija: simptomai, priežastys, diagnostika, gydymas

Basalinių ganglijų kalcifikacija yra itin reta būklė, kai galvos smegenyse, dažniausiai bazalinėse ganglijose, nusėda kalcis. Ši sritis atsakinga už mūsų judesių koordinaciją, tačiau kalcio sankaupos gali pasitaikyti ir kitose smegenų dalyse.

Kas dažniausiai serga

Dažniausiai ši būklė nustatoma suaugusiesiems tarp 30 ir 60 metų, tačiau gali pasitaikyti bet kuriame amžiuje. Paprastai žmonės nejaučia jokių negalavimų iki tol, kol susirgimas atsitiktinai aptinkamas.

Kaip skiriasi nuo kitų ligų

Šios kalcifikacijos nereikėtų painioti su paveldimomis ligomis, tokiomis kaip pirmine šeimine smegenų kalcifikacija (anksčiau vadinta Fahr’o liga ar sindromu), kuri dažnai būna paveldima, linkusi progresuoti ir pasižymi sunkesne eiga.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Kalcio sankaupų gali atsirasti natūraliai senstant. Taip pat jų gali susiformuoti po infekcijų, esant sutrikusiai prieskydinių liaukų veiklai ar dėl kitų medicininių priežasčių.

Kalcifikacijos pobūdis

Kalcifikacijos smegenyse ne visada reiškia ligą – dažnai jos nesukelia jokių simptomų ir nebūtinai susijusios su minėtais paveldimais sutrikimais.

Galimi simptomai

Daugeliu atvejų jokių požymių gali nebūti. Jei visgi simptomai išryškėja, jie paprastai skirstomi į judėjimo, psichikos bei kitus bendro pobūdžio požymius. Tikslūs simptomai priklauso nuo paveiktos smegenų srities.

Judėjimo sutrikimai

• Nekoordinuoti ar nerangūs judesiai
• Sutrikusi pusiausvyra vaikštant
• Uždelsta ar sulėtėjusi kalba, nerišlus tartis
• Rijimo sunkumai
• Nekontroliuojami galūnių judesiai
• Raumenų spazmai
• Stangrūs ar įtempę galūnių raumenys (spastiškumas)
• Drebulys, raumenų sustingimas, sumažėjusi veido mimika

Psichikos ir elgsenos pokyčiai

• Sunku susikaupti
• Pamiršimo epizodai
• Nestabili nuotaika
• Psichozės – prarandamas ryšys su realybe
• Silpnaprotystė

Kiti galimi požymiai

• Bendras nuovargis
• Migreniniai galvos skausmai
• Traukuliai
• Galvos sukimasis (vertigo)
• Sunkiai kontroliuojamas šlapinimasis (šlapimo nelaikymas)
• Potencijos sutrikimai

Diagnozavimo būdai

Tyrimai pradedami įvertinus simptomus ir šeimos ligos istoriją. Dažniausiai naudojama kompiuterinė tomografija (KT), kuri leidžia aptikti kalcio sankaupas smegenyse. Taip pat gali būti taikomi magnetinio rezonanso tyrimai (MRT) ar paprastos rentgeno nuotraukos.

Kad būtų atmestos kitos galimos priežastys, dažnai atliekami įvairūs kraujo ir šlapimo laboratoriniai tyrimai. Esant įtarimų dėl paveldimų ligų, gali būti tiriami atitinkami genai.

Gydymo galimybės

Kol kas nėra gydymo, kuris visiškai pašalintų kalcifikacijas, bet įmanoma sušvelninti atsirandančius simptomus. Pavyzdžiui, jei pasireiškia nuotaikos svyravimai ar nerimas, skiriami tam tinkami vaistai. Esant traukuliams, taikomi vaistai nuo epilepsijos, o migrenai – tiek profilaktinės, tiek gydomosios priemonės.

Jeigu turite šią būklę, verta reguliariai lankytis pas gydytoją ar specialistą – jie gali įvertinti, ar liga neprogresuoja ir padėti pasirinkti tinkamiausią pagalbą.