Trombocitopenija (sumažėjęs trombocitų kiekis): priežastys, simptomai ir gydymo galimybės

Trombocitopenija – tai būklė, kai kraujyje sumažėja trombocitų kiekis. Trombocitai – tai mažos kraujo ląstelės, padedančios sustabdyti kraujavimą, nes jie prilimpa prie kraujagyslių pažeidimo vietos ir suformuoja krešulį. Be jų net ir nedideli sužeidimai gali pasidaryti pavojingi, o kraujas krešėja sunkiai.

Kuo svarbūs trombocitai organizmui

Kraujas kreša būtent dėl trombocitų. Normaliu atveju, sveiko žmogaus trombocitų kiekis kraujyje būna nuo 150 000 iki 450 000 viename mikrolitre. Kai šis kiekis sumažėja žemiau 150 000, gydytojai diagnozuoja trombocitopeniją.

Pagrindiniai simptomai

Dažniausiai žmogus nepastebi jokių požymių, kai trombocitų kiekis sumažėja. Tačiau esant žymiam trūkumui, gali pasireikšti šie simptomai:

• Kraujavimas: dažnesnis ar sunkiau sustabdomas, ypač iš nosies ar dantenų. Moterys gali pastebėti gausesnes ar ilgesnes mėnesines, o taip pat kraujo priemaišas šlapime ar išmatose.
• Mėlynės ir dėmės: ant odos gali kilti dideli patamsėję plotai, primenantys mėlynes, kurie neišbąla spaudžiant. Jie dažnai keičia spalvą nuo mėlynos ar violetinės iki geltonos ar žalios ir vadinami purpura.
• Smulkios raudonos dėmelės: ant kojų ar pėdų gali atsirasti daugybė smulkių, kaip adatos dūris, raudonų dėmelių – petechijų. Spaudžiant jos nedingsta.
• Nuovargis: pats trombocitų trūkumas nuovargio dažniausiai nesukelia, tačiau jį gali pajusti dėl kitų sukeliančių ligų.
• Padidėjusi blužnis: skydliaukės didėjimas gali lemti trombocitų kaupimąsi ir dar labiau sumažinti jų kiekį kraujyje.

Kas lemia trombocitopeniją

Trombocitų sumažėjimą sukelia įvairios priežastys. Kartais tai paveldima, tačiau dažniausiai trombocitų trūkumas susijęs su kitomis ligomis, vaistais ar organizmo procesais.

Būklę gali iššaukti:

• Dėl tam tikrų ligų trombocitai gaminami lėčiau, pvz., dėl leukemijos, kai kurių anemijų, virusinių infekcijų (hepatito C, ŽIV), cheminių medžiagų, radiacijos ar piktnaudžiavimo alkoholiu.
• Gali būti, kad organizmas sunaikina arba sunaudoja trombocitus greičiau, nei juos spėja pagaminti, pvz., nėštumo metu, sergant autoimuninėmis ligomis, tam tikromis infekcijomis, po kai kurių vaistų ar dėl retų sindromų.
• Yra ir atvejų, kai trombocitai užstringa blužnyje ar kitur organizme, pavyzdžiui, sergant kepenų ligomis, kraujo krešuliais ar vartojant daug alkoholio.

Dažniausiai pasitaikanti trombocitopenijos priežastis – kita liga ar naudojami vaistai. Riziką taip pat didina paveldimumas, amžius.

Trombocitopenijos rūšys

• Imuninė trombocitopeninė purpura (ITP): tai dažnas trombocitopenijos tipas, kai imunitetas klaidingai puola savus trombocitus. Yra ūminė (dažniau vaikams po infekcijų, praeina savaime) ir lėtinė forma (trunka ilgiau nei pusę metų, įprastai suaugusiems arba paaugliams).
• Trombotinė trombocitopeninė purpura (TTP): reta, bet pavojinga forma, kuriai būdinga daugybė kraujo krešulių visame organizme. Be gydymo gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų.
• Vaistų sukelta trombocitopenija: daugiau kaip 300 vaistų gali sumažinti trombocitų kiekį. Trombocitopeniją dažniausiai sukelia atitinkamas medikamentas po 1–2 savaičių nuo vartojimo pradžios. Nutraukus vaistą, būklė pagerėja.
• Heparino sukelta trombocitopenija (HIT): ši būklė pasireiškia vartojant vaistą hepariną kaip profilaktiką nuo krešulių. Dėl vaisto poveikio trombocitai ima lipti kartu ir išnyksta iš kraujo. Dažniau pasitaiko gydantis stacionare.
• Gestacinė trombocitopenija: dažniausias trombocitopenijos tipas nėščioms. Dažniausiai atsiranda nėštumo pabaigoje ir praeina po gimdymo, bet gali kartotis ir kitų nėštumų metu.
• Ataskiedžioji (dilucinė) trombocitopenija: jei per trumpą laiką gaunama labai daug kraujo ar eritrocitų transfuzijų, trombocitų kiekis sumažėja, nes kraujyje dominuoja „atskiestas“ kraujas.
• Pasiskirstymo trombocitopenija: dėl išsiplėtusios blužnies trombocitai ima kauptis joje, todėl jų kiekis kraujyje sumažėja.
• Pseudotrombocitopenija: ši būklė realiai nėra trombocitopenija, tiesiog kraujo tyrimo metu dėl techninių priežasčių gaunami klaidingai žemi rodmenys.

Kaip diagnozuojama trombocitopenija

Dažniausiai trombocitų trūkumas nustatomas atsitiktinai, atlikus įprastinį kraujo tyrimą. Diagnozei patikslinti gydytojas gali užduoti klausimų apie bendrą savijautą, galimus kraujavimus, vartojamus vaistus ar paveldimumo atvejus. Taip pat tiriamas pilvas dėl padidėjusios blužnies požymių.

Gali būti atliekami šie tyrimai:

• Kraujo tyrimas – nustatomas trombocitų kiekis ir kitų kraujo ląstelių rodikliai.
• Kraujasmearas – tikrinama trombocitų išvaizda mikroskopu.
• Kaulų čiulpų tyrimas – paimamas mėginys ir vertinama, ar gaminamos visos kraujo ląstelės.
• Krešėjimo tyrimai – nustato, kaip greitai kraujas kreša.
• Trombocitų antikūnų testas – leidžia išsiaiškinti, ar trombocitus puola imuninė sistema (ypač svarbu įtariant ITP).
• Ultragarsas gali padėti įvertinti kepenų ir blužnies pokyčius.

Kiek pavojinga ši būklė?

Daugeliu atvejų nereikia nerimauti – lengva trombocitopenija pavojų nekelia. Tačiau kai trūkumas yra didelis, gresia pavojus net be traumos pradėti kraujuoti vidaus organuose, akyse, galvos smegenyse, dantenose ar šlapimo pūslėje. Sunkūs atvejai gali baigtis gyvybei pavojingu kraujavimu ar insultu.

Galimos komplikacijos

• Vidinis ar pavojingas kraujavimas: kai trombocitų kiekis nukrenta žemiau 20 000, gresia staigūs – net ir be sužalojimo – kraujavimai, įskaitant galvos smegenų kraujosrūvas.
• Insultas: dėl per didelio krešėjimo gali kilti kraujo krešuliai smegenyse ir sukelti insultą.
• Širdies infarktas: dėl per mažo kraujo pritekėjimo į širdį gali ištikti infarktas.

Trombocitopenijos gydymas

Gydymo parinkimas priklauso nuo būklės priežasties ir sunkumo. Jei trombocitopenija nežymi, gydymas gali būti visai nereikalingas – svarbu reguliariai stebėti trombocitų rodiklius.

Jei trombocitų trūkumas atsirado dėl vaistų, jų nutraukimas dažnai pagelbsti. Specifinių ligų, pvz., ITP, gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo – lengvais atvejais užtenka stebėti, sunkesniais gali prireikti vaistų ar kitų intervencijų.

• Kraujo arba trombocitų perpylimai: kai gresia staigus pavojingas kraujavimas.
• Vaistai: gali būti skiriami steroidai ar kiti imunitetą veikiantys preparatai, stabdantys trombocitų naikinimą.
• Chirurginis gydymas: jeigu kitos priemonės neveiksmingos, gali būti siūloma pašalinti blužnį (splenektomija).
• Plazmos keitimas: taikoma trombotinės trombocitopeninės purpuros (TTP) atveju, kai reikia išvalyti kraują nuo kenksmingų medžiagų.

Kasdienė priežiūra ir rekomendacijos

• Vengti veiklų, kuriose galima susižeisti ar susipjaustyti. Rekomenduojama nesiimti kontaktinių sporto šakų, tokių kaip boksas ar imtynės.
• Būtina ypač atsargiai rinktis vaistus, ypač tuos, kurie didina kraujavimo riziką – tai aspirinas, ibuprofenas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
• Vartoti alkoholį tik labai saikingai. Vietoj to – pasitarti su gydytoju, nes alkoholis lėtina trombocitų gamybą.

Ko tikėtis ateityje?

Kiekvieno žmogaus trombocitopenija skiriasi. Daugeliu atvejų būklė nesukelia didelių rūpesčių, gali praeiti savaime ar būti sėkmingai valdoma. Net ir reikalingas gydymas leidžia išlikti aktyviu ir visaverčiu gyvenimu.

Būtina suprasti savo ligą, išsiaiškinti priežastis ir glaudžiai bendradarbiauti su gydytoju – tik taip galima užtikrinti tinkamą savijautą ir sumažinti riziką.

Pagrindinės žinios apie trombocitopeniją

Kai kraujyje mažai trombocitų, didėja kraujavimo rizika. Šį rodiklį būtina tikrinti, o profilaktikai ar gydymui imtis priemonių, priklausomai nuo priežasties ir simptomų sunkumo. Lengvos formos, dažniausiai, nėra pavojingos sveikatai.

Jei pastebite neįprastų kraujavimų, kreipkitės į gydytoją hematologą, kad nustatytų pokyčių priežastį ir suteiktų tinkamų rekomendacijų.