Tonzilitas: simptomai, priežastys, gydymas, operacija ir priemonės

Tonzilitas – tai uždegiminė būklė, kai uždegamos tonzilės, limfoidinio audinio dariniai abiejose gerklės pusėse. Šios liaukos padeda saugoti organizmą nuo įkvepiamų ligų sukėlėjų, tačiau kartais ir pačios tampa infekcijos taikiniu.

Tonzilių vaidmuo organizme

Tonzilės, esančios gerklės gale, veikia kaip natūralus filtras. Jos užkerta kelią bakterijoms ir virusams patekti giliau į kvėpavimo takus. Be to, tonzilės gamina antikūnus, padedančius kovoti su infekcijomis. Tačiau jei tonzilės pačios užpuolamos virusų ar bakterijų, jos išbrinksta ir uždegamos.

Tonzilito rūšys

• Ūminis tonzilitas. Dažniausiai liga praeina per 3–4 dienas, bet kai kada simptomai užsitęsia iki dviejų savaičių.
• Pasikartojantis tonzilitas. Uždegimas kartojasi keletą kartų per metus.
• Lėtinis tonzilitas. Uždegimas neišnyksta ilgą laiką ir tampa nuolatine problema.

Dažniausi simptomai

Tonzilito metu tonzilės parausta ir paburksta, kartais tiek stipriai, kad sunku kvėpuoti ar net išsižioti. Kiti būdingi požymiai:

• Gerklės skausmas ir jautrumas
• Karščiavimas
• Paraudusios, padidėjusios tonzilės
• Ant tonzilių atsiradę balti ar gelsvi apnašai
• Gurklėje jaučiamos pūslės ar opelės
• Galvos skausmas
• Apetito stoka
• Skausmas ausyje
• Rijimo sunkumas
• Padidėję limfmazgiai kakle arba žandikaulio srityje
• Blogo kvapo kvėpavimas
• Užkimęs, šiurkštus balsas
• Sustandęs kaklas

Simptomai vaikams

• Pilvo skausmas ar pykinimas
• Vėmimas
• Padidėjęs seilėtekis
• Menkesnis noras valgyti ar gerti, sunkumas nuryti

Kodėl kyla tonzilitas?

Šią ligą gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Tikslus priežasties nustatymas yra svarbus, nes nuo to priklauso ir gydymas.

Virusinė kilmė

Daugeliu atvejų tonzilitą sukelia virusai – nuo adenovirusų ir gripo iki Epstein-Barr ar paprastojo pūslelinės viruso. Virusinis tonzilitas sudaro apie 70 % visų ligos atvejų ir dažniausiai būna lengvesnis. Esant virusinei infekcijai antibiotikai neskiriami.

Vienas iš virusų – Epstein-Barr, sukeliantis mononukleozę, – kartais pasireiškia dideliu nuovargiu, raumenų skausmais, bėrimu ar prarastu apetitu. Jei tokie simptomai juntami, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus.

Bakterinė kilmė

Dažniausiai atvejus sukelia A grupės streptokokinės bakterijos, kurios taip pat lemia anginą. Kartais pasitaiko ir kitų bakterijų, pavyzdžiui, Staphylococcus aureus. Tokiu atveju dažniausiai reikia gydymo antibiotikais.

Viena iš komplikuotų bakterinio tonzilito formų vadinama peritonziliniu abscesu – kai šalia tonzilės susikaupia pūlių. Tokiu atveju gali prireikti nedidelio chirurginio gydymo.

Tonzilito ir anginos skirtumai

Angina dažnai eina kartu su tonzilitu, nors ne visada. Nors gretutiniai simptomai panašūs – padidėję limfmazgiai, aukšta temperatūra, raudonos dėmės gomuryje – angina ne visada reiškia tonzilitą, o tonzilitas – ne visada anginą. Papildomi simptomai, tokie kaip sloga ar kosulys, dažniau rodo virusinę, o ne bakterinę kilmę.

Dažni pasikartojantys anginos atvejai gali būti ženklas, kad reikalingas chirurginis tonzilių šalinimas.

Užkrečiamumas

Nors pats tonzilitas nėra užkrečiamas, uždegimą sukeliantys mikroorganizmai – taip. Bakterijos plinta per seiles, lašelius ore, o virusus galima pasigauti ir nuo paviršių – pavyzdžiui, durų rankenų ar mobiliųjų telefonų. Kai kurie virusai perduodami per orą, kiti – tiesioginiu kontaktu su užsikrėtusio žmogaus seilėmis.

Kada rizika didesnė?

• Amžius. Mažiems vaikams ir paaugliams tonzilitas pasitaiko dažniau, nes jų imuninė sistema dar tik “mokosi” atpažinti įvairius ligų sukėlėjus. Suaugusieji taip pat gali susirgti, tačiau rečiau.
• Aplinkos veiksniai. Susibūrimo vietose, ypač tarp vaikų, infekcijos plinta lengviau. Suaugusieji, dirbantys su vaikais, taip pat rizikuoja dažniau užsikrėsti.
• Oro sąlygos. Gyvenimas karštame ir užterštame ore gali didinti riziką susirgti tonzilitu, o drėgnumas, priešingai, reikšmingos įtakos neturi.
• Imuninės sistemos savybės. Kai kuriems žmonėms dėl specifinės imuniteto pusiausvyros dažniau kartojasi bakterinės infekcijos.

Kaip diagnozuojamas tonzilitas?

Gydytojas apžiūri tonziles, vertina ar jos paraudusios, paburkusios, ar matyti pūlių. Tikrinami limfmazgiai kakle, matuojama temperatūra, gali būti žiūrima į nosį ir ausis.

Papildomi tyrimai yra:

• Gerklės išskyrų ėminys. Tamponėliu paima mėginį nuo gerklės, norint nustatyti streptokokines bakterijas.
• Kraujo tyrimas – bendras kraujo ląstelių skaičius leidžia įtarti virusinę ar bakterinę kilmę.
• Bėrimo patikra – kai įtariama skarlatina.

Galimos tonzilito komplikacijos

Bakterinės kilmės tonzilito komplikacijos yra retesnės, tačiau rimtesnės. Jos gali būti:

• Pūlinys prie tonzilės (peritonzilinis abscesas)
• Vidurinės ausies uždegimas
• Tonzilių akmenys (smulkūs dariniai, sukeliantys blogą burnos kvapą)
• Kvėpavimo sutrikimai miegant (obstrukcinė miego apnėja)
• Tonzilių aplinkos audinių uždegimas (celiulitas)

Sunkesnės strep infekcijos pasekmės

• Reumatas
• Skarlatina
• Antkaktinio ančio uždegimas (sinusitas)
• Inkstų uždegimas (glomerulonefritas)

Tonzilito gydymas

Gydymas priklauso nuo ligą sukėlusio faktoriaus.

Vaistai

Diagnozavus bakterinį tonzilitą, skiriami antibiotikai, kuriuos reikia vartoti taip, kaip nurodo gydytojas – net ir pagerėjus savijautai, kursą svarbu baigti iki galo.

Savipagalba namuose

Esant virusiniam tonzilitui, antibiotikai neveiksmingi, todėl tenka pasikliauti organizmo gynyba ir palengvinti simptomus:

• Daug ilsėtis
• Gerti šiltų ar šaltų gėrimų, kad sumažėtų diskomfortas
• Valgyti lengvai ryjamas, švelnaus skonio košes, želė, ledus, obuolių tyrę
• Naudoti vėsinamąjį drėkintuvą
• Gargaluoti drungnu vandeniu su druska
• Čiulpti pastiles su lokaliai veikiančiomis medžiagomis
• Vartoti nereceptinius vaistus nuo skausmo ar temperatūros (paracetamolis ar ibuprofenas)

Kada atliekama tonzilių šalinimo operacija?

Chirurginis gydymas – tonzilių pašalinimas (tonzilektomija) – dabar skiriamas tik tada, kai uždegimas kartojasi labai dažnai arba trukdo kvėpuoti bei maitintis. Operacija patariama, jei per metus pasikartojo daugiau nei septynis kartus, per dvejus metus daugiau nei keturis ar penkis kartus per metus, per trejus metus – tris ar daugiau kartų per metus.

Tonzilės gali būti pašalinamos įvairiais būdais: klasikiniu chirurginiu metodu, lazeriu, radiodažniu, ultragarsu ar elektrokauterizacija. Sprendimą dėl operacijos priima gydytojas, įvertinęs kiekvieną atvejį individualiai.

Kaip atrodo atsistatymas po operacijos?

Tonzilės šalinamos procedūros metu pacientas lieka dienos stacionaro skyriuje ir tą pačią dieną gali grįžti namo. Gyjimas trunka apie savaitę ar šiek tiek ilgiau. Po procedūros gali skaudėti gerklę, ausį, apatinį žandikaulį ar kaklą. Patariama ilsėtis, gerti daug skysčių, pirmąją parą vengti pieno produktų. Mažas karščiavimas ir šiek tiek kraujo iš nosies ar burnos – įprasta, tačiau jei temperatūra žymiai pakyla arba kraujavimas gausus, reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Kaip apsisaugoti nuo tonzilito?

• Reguliariai plaukite rankas
• Nenaudokite tų pačių stalo įrankių, indų ir dantų šepetėlių kaip kiti
• Venkit artimo kontakto su peršalimo ar tonzilito simptomų turinčiais žmonėmis

Trumpai apie tonzilitą

Tonzilito požymiai – paraudusios, paburkusios tonzilės, skausminga gerklė ir bendras negalavimas. Ligos eiga dažniausiai nėra pavojinga, o tinkama priežiūra leidžia greitai pasveikti. Gydymo metodas priklauso nuo ligos kilmės: virusinei infekcijai pakanka poilsio ir savipagalbos, bakterinei – gydytojo skiriamų antibiotikų.