Groverio liga: simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Groverio liga – tai retas, paprastai laikinai trunkantis odos sutrikimas, kuriam būdingi staiga atsirandantys paraudę, iškilę, pūslėti bėrimai, dažnai lydimi stipraus niežėjimo. Šie išbėrimai dažniausiai pasirodo liemens srityje. Nors šis negalavimas dažniau pasitaiko vidutinio amžiaus vyrams, pasireikšti jis gali ir moterims.

Simptomai ir eiga

Groverio ligai būdingas greitai išsivystantis bėrimas krūtinės, nugaros, o kartais – rankų ar kojų srityje. Pūslelės, kurių viduje gali būti skaidraus skysčio ir matomas plauko folikulas centre, dažnai susitelkia grupėmis ir yra apsuptos paraudusio, patinusio odos rato.

Pagrindinis ligos palydovas yra niežulys – jis gali būti gana stiprus. Išbėrimo trukmė įvairi: kai kuriems žmonėms jis praeina per kelis mėnesius, tačiau bėrimas gali užsitęsti ir iki metų ar net ilgiau.

Kas susiduria dažniausiai?

Dažniausiai šis odos sutrikimas atsiranda vyrams, perkopusiems 50 metų ribą, bet retesniais atvejais nustatomas ir moterims.

Galimos priežastys

Medicinos specialistai iki šiol tiksliai nežino, kodėl vystosi Groverio liga. Kartais ji pasireiškia be aiškios priežasties, tačiau pastebėta, kad ligą gali išprovokuoti žalingi saulės spinduliai ar dideli temperatūros svyravimai. Įtariama, kad ryšį su ligos atsiradimu turi ir gausus prakaitavimas – dažnesni atvejai užfiksuoti tarp tų, kurie dažnai lankosi saunose, pirtyse, naudoja šildančius prietaisus ar elektrines antklodes.

Kartais bėrimą sukelia tam tikri vaistai, inkstų ligos, organų transplantacijos, dializė ar rentgeno spindulių poveikis.

Diagnozavimo eiga

Norint patvirtinti Groverio ligą, gydytojas kruopščiai apžiūri bėrimus. Kadangi simptomai gali priminti kitus odos sutrikimus, diagnozei tikslinti neretai atliekama odos biopsija.

Gydymo galimybės

Jei ligos eiga lengva, dažniausiai rekomenduojami geriami antihistamininiai vaistai, gydytojo paskirti kortikosteroidų kremai ar tepalai, taip pat losjonai su mentoliu ar kamparu, kurie padeda sumažinti niežėjimą.

Stipresniems ar ilgiau trunkantiems simptomams gydyti gali būti skiriami retinoidai, geriami antibiotikai. Kai kuriais atvejais taikomi priešgrybeliniai preparatai (tabletės ar tepalai su selenu), kortikosteroidų injekcijos arba plataus poveikio vaistai nuo uždegimo.

Labai sunkiems ir nuolat atsinaujinantiems simptomams dažnai prireikia ilgalaikio gydymo – tokiu atveju gydytojai derina fototerapiją su vaistais.

Ką dar galima padaryti?

Norint palengvinti būklę ir išvengti ligos paūmėjimų, rekomenduojama vengti veiklų, kurios stipriai didina prakaitavimą, tokių kaip intensyvios fizinės treniruotės. Taip pat pravartu sumažinti vonių bei dušų skaičių ir stengtis neišbūti ilgesnį laiką saulėje.