Hipotirozė (Sumažėjusi skydliaukės veikla): simptomai, priežastys, tyrimai, gydymas

Hipotireozė – tai būklė, kai skydliaukė gamina per mažai skydliaukės hormonų. Ši liauka, įsikūrusi apatinėje priekinėje kaklo dalyje, išskiria hormonus, kurie veikia beveik visus organizmo audinius ir organus – nuo širdies bei smegenų iki raumenų, odos. Skydliaukės hormonų trūkumas lemia daugelį funkcijų sulėtėjimą.

Kaip skydliaukė veikia organizmą

Skydliaukė reguliuoja medžiagų apykaitą – procesą, kai kūnas paverčia maistą energija. Medžiagų apykaita tiesiogiai priklauso nuo to, kiek aktyvios skydliaukės hormonų yra kraujyje. Jiems trūkstant, sulėtėja širdies ritmas, tampa sunkiau palaikyti įprastą kūno temperatūrą, atsiranda vangumas ir silpnumas. Lėtesnė medžiagų apykaita lemia, kad organizmas sudegina mažiau kalorijų, gali pasireikšti nuovargis ar netgi svorio didėjimas be aiškios priežasties.

Pirmieji požymiai

Hipotireozės simptomai gali pasirodyti ne iš karto ir dažnai būna neryškūs, juos lengva supainioti su kitomis sveikatos problemomis. Dažniausi požymiai:

• Sulėtėjęs širdies plakimas
• Sausėjanti oda ir plaukų slinkimas
• Nuolatinis nuovargis, vangumas
• Padidėjęs jautrumas šalčiui
• Vidurių užkietėjimas
• Užkimęs balsas
• Sąnarių ir raumenų skausmai, sustingimas
• Paburkęs veidas
• Atminties ir koncentracijos sunkumai
• Menstruacijų pokyčiai
• Staiga priaugtas svoris ar sunkiai metamas svoris
• Padidėjusi skydliaukė (gūžys)

Simptomai vaikams ir kūdikiams

Mažieji pacientai dažnai patiria panašius simptomus kaip suaugusieji, tačiau gali būti ir kitų požymių. Vaikams hipotireozė gali lemti augimo bei brendimo vėlavimą, lėtesnį dantų dygimą ar protinio vystymosi sutrikimus. Kūdikiams galima pastebėti mažą raumenų tonusą, užsitęsusią gelta, paburkusį veidą, sutrikusį maitinimą, išsipūtusią pilvo sritį, užkietėjusius vidurius ir net bambos išvaržą.

Subklinikinė hipotireozė

Subklinikinė hipotireozė diagnozuojama tada, kai skydliaukės hormono tiroksino (T4) kiekis būna normalus, tačiau skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) kiekis – padidėjęs. Tokiu atveju žmogus dažniausiai dar nejaučia aiškių simptomų, tačiau yra didesnė rizika, kad ateityje išsivystys tikroji hipotireozė. Ši būklė dažniau aptinkama moterims, vyresniems nei 60 metų asmenims ar sergantiems tam tikrais lėtiniais susirgimais, pavyzdžiui, antrojo tipo diabetu.

Hipotireozė ir hipertireozė: kuo skiriasi?

Priešingai nei hipotireozė, hipertireozė atsiranda tada, kai skydliaukė pagamina per daug hormonų. Tuomet organizmo funkcijos spartėja: širdis plaka greičiau, krenta svoris, pasireiškia dirglumas, drebulys, miego sutrikimai, gausiau prakaituojama, gali padidėti skydliaukė (atsirasti gūžys), pasireikšti raumenų silpnumas.

Kas sukelia hipotireozę?

Dažniausia hipotireozės priežastis – autoimuninis skydliaukės uždegimas, kitaip – lėtinis tiroiditas. Juo sergant, organizmas pradeda naikinti savo skydliaukės ląsteles, todėl hormono gamyba sumažėja.

Kiti galimi hipotireozės sukėlėjai:

• Radioterapija kaklo ar krūtinės srityje. Ji gali būti taikoma gydant tam tikrus piktybinius navikus ir pažeisti skydliaukę.
• Vaistai, galintys mažinti hormonų kiekį (tam tikri medikamentai, skirti širdžiai, psichikos sutrikimams gydyti ar onkologijai).
• Chirurginis skydliaukės pašalinimas. Jei pašalinama visa ar dalis skydliaukės, hormonų gamyba sumažėja arba visiškai sustoja.
• Jodo trūkumas. Skydliaukė be pakankamo jodo pasigaminti hormonų negali. Daugiausia jodo gaunama per mitybą – valgant joduotą druską, žuvį, jūros gėrybes, pieno produktus, kiaušinius, jūros dumblius.
• Nėštumas. Po gimdymo kai kada išsivysto skydliaukės uždegimas, kai hormonų kiekis ūmiai pakyla, o vėliau staigiai sumažėja.
• Įgimtos skydliaukės veiklos problemos. Kartais kūdikiai gimsta su neišsivysčiusia ar neveiklia skydliauke.
• Retos hipofizės ar pagumburio ligos. Šios smegenų sritys reguliuoja skydliaukės veiklą išskirdamos TSH hormoną.

Pirminė ir antrinė hipotireozė

Pirminė hipotireozė pasireiškia tiesiog dėl pačios skydliaukės ligos. Antrinė hipotireozė atsiranda, kai skydliaukės veiklai kenkia kiti organizmo sutrikimai, pavyzdžiui, hipofizės ar pagumburio problemos. Jei skydliaukės hormonų trūkumas kyla būtent dėl pagumburio sutrikimų, ši būsena vadinama tretine hipotireoze.

Rizikos veiksniai

Hipotireozė dažniau užklumpa vyresnio amžiaus moteris, ypač turinčias kitų autoimuninių ligų arba artimųjų, sergančių tiroide. Riziką didina:

• Spindulinė terapija kaklo ar krūtinės srityje
• Neseniai buvęs nėštumas
• Autoimuniniai susirgimai (pavyzdžiui, pirmojo tipo diabetas, celiakija)
• Ankstesnės skydliaukės operacijos ar gydymas dėl hipotireozės

Kaip nustatoma hipotireozė?

Galimus sutrikimus patvirtina kraujo tyrimai. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti:

• TSH (skydliaukę stimuliuojančio hormono) tyrimą. Tai pagrindinis testas, parodantis, ar skydliaukė gauna pakankamai signalų gaminti hormoną.
• T4 (tiroksino) koncentracijos matavimą. Labai žemas šio hormono lygis dažniausiai rodo hipotireozę.
• T3 (trijodtironino) tyrimą. Atliekamas papildomai, jei įtariamas hormonų pusiausvyros sutrikimas.
• Skydliaukės autoantikūnų nustatymą. Tai leidžia įsitikinti, ar hipotireozės priežastis – autoimuninė.
• Ultragarsinį skydliaukės tyrimą, jei įtariama gūžys, uždegimas ar mazgai.

Kaip gydoma hipotireozė?

Gydymas dažniausiai labai paprastas – skiriami sintetiniai skydliaukės hormonai (levotiroksinas). Vaistus reikia vartoti kasdien, dažniausiai visą gyvenimą. Įprasta, kad gydytojas periodiškai tikrina kraujyje hormonų kiekį ir prireikus koreguoja vaistų dozę.

Pradėjus vartoti hormoną, gali prireikti kelių savaičių, kol pajusite pagerėjimą. Svarbu reguliariai lankytis pas medikus, ypač jei keičiasi kūno svoris arba atsiranda naujų simptomų. Kartais, ypač sergant sunkia hipotireoze ar širdies liga, gydymas pradedamas mažesne doze, kad kūnas priprastų.

Gydytoją būtina informuoti apie visus vartojamus vaistus, papildus ir žoleles, nes kai kurios medžiagos gali trukdyti pasisavinti skydliaukės hormoną arba sumažinti jo efektyvumą.

Natūralios priemonės ir gyvenimo būdas

Nors alternatyvūs būdai neišgydo hipotireozės, kai kurie natūralūs papildai, prieskoniai ar tam tikros praktikos gali padėti jaustis geriau. Svarbu nepamiršti, kad kai kurios žolelės ar maisto papildai gali veikti kartu su paskirtais vaistais ar net trukdyti jų pasisavinimui. Gydytojas gali rekomenduoti vitaminų (pvz., D, B12, cinko, geležies), jei jų trūksta mityboje, tačiau dažniausiai šių papildų poveikis skydliaukei nėra įrodytas. Jodo papildų rekomenduojama vengti, jei jau gydotės levotiroksinu.

Kai kuriems pacientams skiriamas iš gyvūninės kilmės skydliaukės hormono pagamintas preparatas – džiovintos skydliaukės ekstraktas. Tačiau šis gydymo metodas dar nėra plačiai taikomas, nes reikia daugiau tyrimų dėl saugumo ir veiksmingumo.

Praktikos, padedančios valdyti stresą ir būti fiziškai aktyviems – pavyzdžiui, joga, meditacija, akupunktūra – gali pagerinti gyvenimo kokybę.

Mityba sergant hipotiroze

Nėra vienintelės idealios dietos žmonėms, sergantiems hipotireoze. Rekomenduojama valgyti daugiau vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, liesos mėsos ir žuvies. Naudinga į mitybą įtraukti maisto produktų, kuriuose gausu seleno (pavyzdžiui, Brazilijos riešutų, varškės, kai kurių žuvų), nes šis mineralas būtinas skydliaukės veiklai.

Verta vengti ar riboti sojos, jūros kopūstų (kelpo), riešutų, kai kurių šakninių daržovių, didelio skaidulinių medžiagų kiekio, ypač jei jie vartojami kartu su skydliaukės hormonų tabletėmis, nes gali sumažinti vaistų įsisavinimą. Kasava – šakninė daržovė – taip pat reikalauja atsargumo, jei nėra tinkamai apdorota. Prieš keičiant įprastą racioną būtina pasitarti su gydytoju ar dietologu.

Galimos komplikacijos

Negydoma hipotireozė ilgainiui sukelia įvairių problemų:

• Gūžys – padidėjusi skydliaukė, sukelianti kaklo išvaizdos pokyčius, rijimo sunkumus.
• Širdies ligos. Padidėja „blogojo“ cholesterolio kiekis, kaupiasi riebalai kraujagyslėse.
• Nevaisingumas. Sutrinka ovuliacija, kiaušialąsčių branda.
• Sąnarių, raumenų skausmai, tendinitas.
• Atminties ir dėmesio sutrikimai, sumažėjęs motyvacijos jausmas.
• Nutukimas dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos.
• Periferinė neuropatija – tirpimas, dilgčiojimas rankose ar kojose dėl nervų pažeidimų.

Labai žemas skydliaukės hormonų kiekis gali būti pavojingas gyvybei ir sukelti myksedemą – retą, bet labai sunkų hipotireozės atvejį, kai žmogus gali net prarasti sąmonę ar įkristi į komą. Ši komplikacija reikalauja skubaus gydymo.

Nėščioms moterims hipotireozė ypatingai pavojinga, nes vaisius pirmaisiais nėštumo mėnesiais skydliaukės hormonų gauna tik iš motinos. Tai gali paveikti vaiko smegenų vystymąsi.

Ką verta žinoti ir įsidėmėti

Hipotireozė yra dažna, tačiau gydoma liga. Jos pagrindas – pakaitinė hormonų terapija ir tinkama mityba. Pastebėjus nuolatinį nuovargį, svorio pokyčius, miego sutrikimus, širdies ritmo sulėtėjimą, sąnarių ar raumenų skausmus – verta kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti skydliaukės veiklą, ypač jei esate nėščia ar vyresnio amžiaus moteris. Papildai ar dietos gali tik pagerinti savijautą, tačiau pagrindinis gydymo būdas išlieka vaistai. Kiekvienas atvejis unikalus, tad tinka tik individualūs sprendimai, aptarti su specialistu.