Netipinis gimdos kraujavimas: simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Nenormalus gimdos kraujavimas – tai būklė, kai kraujuojama už įprasto menstruacijų ciklo ribų, o kraujavimas gali būti stipresnis ar trunkantis ilgiau nei įprasta. Nors kiekvienos moters menstruacijų ciklas gali šiek tiek skirtis, menstruacijos neturėtų trukdyti kasdieniam gyvenimui. Jei kraujavimas tampa toks intensyvus ar nereguliarus, kad tenka atsisakyti įprastų veiklų, verta pasitarti su gydytoju – tai gali būti požymis, kad reikia gydymo.

Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

Pasireiškus nenormaliam gimdos kraujavimui, dažnai pastebimi įvairūs simptomai. Dažniausi požymiai:

• Labai gausios menstruacijos
• Kraujavimas tarp menstruacijų, po lytinių santykių ar jau prasidėjus menopauzei
• Pailgėjusios menstruacijos (trunka ilgiau nei savaitę)
• Nereguliarios menstruacijos

Vertinant kraujavimo pobūdį, gydytojai atsižvelgia į kelis svarbius aspektus:

• Ciklo dažnumą – ar menstruacijos vyksta reguliariai, o ciklo trukmė nekinta daugiau nei savaitę. Jei ciklas trumpesnis nei 21 diena arba ilgesnis nei 35 dienos, rekomenduojama pasitarti su specialistu.
• Kraujavimo trukmę – įprastai menstruacijos trunka 4–5 dienas. Jei jos dažnai būna trumpesnės nei dvi dienos arba ilgesnės nei savaitė, verta išsiaiškinti priežastis.
• Kraujavimo gausumą – dauguma moterų per visą menstruacijų laikotarpį netenka apie dviejų valgomųjų šaukštų kraujo. Jei dažnai tenka keisti daugiau nei vieną įklotą ar tamponą per valandą, toks kraujavimas laikomas per gausiu (menoragija).
• Dėmių atsiradimą tarp menstruacijų ar po lytinių santykių.

Kada būtina pasitarti su gydytoju

Net ir nedidelis kraujavimas nėštumo metu ar po menopauzės gali būti rimtesnių būklių požymis. Pradėjus lauktis dažnai pasitaiko lengvas dėmėtumas, tačiau stipresnis kraujavimas gali būti susijęs su negimdiniu nėštumu ar persileidimu.

Menopauzę praėjusioms moterims, net jei vartojami hormoniniai preparatai, bet koks kraujavimas turėtų būti įvertintas gydytojo.

Nenormalaus gimdos kraujavimo priežastys

Neretai kraujavimo sutrikimus sukelia hormonų pusiausvyros pokyčiai. Hormonų lygio svyravimai dažniausiai pasireiškia merginoms paauglystėje ar moterims artėjant prie menopauzės, tačiau jų patirti gali bet kuriame amžiuje. Hormonų disbalansas gali lemti pernelyg storą gimdos gleivinę, dėl ko atsiranda nereguliarus ar itin gausus kraujavimas arba dažnai pasikartojantis dėmėjimas tarp ciklų.

Hormonų veiklą gali išbalansuoti ir tam tikri veiksniai:

• Kontraceptinės tabletės ir hormoniniai vaistai (taip pat kai kurie kraują skystinantys preparatai)
• Greitas kūno svorio pokytis
• Emocinis ar fizinis stresas
• Gimdos spiralė
• Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS)

Kita dažna kraujavimo priežastis – struktūriniai gimdos pokyčiai. Dažnai pasitaiko gimdos miomų – gerybinių darinių gimdos sienelės raumenyse, kurie sukelia gausesnį ar ilgesnį kraujavimą. Polipai – gleivinėje išaugantys dariniai – taip pat gali būti nereguliaraus kraujavimo priežastis. Adenomiozė (kai į gimdos raumenį įauga gleivinės ląstelės) ir endometriozė (kai gleivinės tipo audinys auga už gimdos ribų) dažnai pasireiškia panašiais simptomais.

Retesniais atvejais kraujavimo sutrikimų priežastimi gali būti:

• Gimdos kaklelio, gimdos gleivinės ar pačios gimdos vėžys
• Kepenų, inkstų, skydliaukės ar antinksčių ligos
• Gimdos ar gimdos gleivinės infekcijos
• Lytiniu keliu plintančios infekcijos

Kaip nustatoma kraujavimo priežastis?

Norint tiksliau įvertinti būklę, patariama kelis mėnesius užsirašinėti, kaip kinta kraujavimas ir kokie pasireiškia papildomi simptomai. Gydytojas paprastai pasiteiraus ne tik apie ciklo ypatumus, bet ir apie bendrą savijautą, atliks apžiūrą. Dažnai papildomai atliekama nėštumo patikra, o taip pat gali būti paskirti šie tyrimai:

• Kraujo tyrimas – leidžia nustatyti, ar nėra mažakraujystės, ar hormonai nesvyruoja, ar nėra kraujo krešėjimo sutrikimų ar lėtinių ligų.
• Ultragarsinis tyrimas – padeda apžiūrėti gimdą ir nustatyti, ar nėra polipų, miomų bei kitų struktūrinių pokyčių.
• Histeroskopija – nedidelis optinis prietaisas įvedamas į gimdą per kaklelį, kad būtų tiesiogiai įvertinta jos būklė.
• Biopsija – paimamas mažas gimdos gleivinės audinio mėginys ir ištiriamas mikroskopu.
• Magnetinio rezonanso tomografija – retesnis tyrimas, tačiau prireikus padeda įvertinti sudėtingesnius atvejus, pavyzdžiui, adenomiozę.

Gydymo galimybės

Gydymo taktika priklauso nuo pagrindinės kraujavimo priežasties. Jei būklė susijusi su kraujo ligomis ar kitais lėtiniais negalavimais, gydant pastaruosius dažnai pagerėja ir kraujavimas.

Metodas taip pat parenkamas individualiai pagal moters amžių, šeimos planus ir bendrą sveikatos būklę. Kai kurios priemonės gali turėti įtakos vaisingumui, todėl visuomet aptariama, ar planuojamas nėštumas ateityje. Prie menopauzės artėjant, gydytojai kartais gali neskubėti gydymo pradėti – šiuo laikotarpiu kraujavimo sutrikimai dažnai išnyksta savaime.

Dažniausiai pradedama nuo vaistų, kurie gali būti šių rūšių:

• Hormoniniai preparatai – tabletes ar kitos hormonų terapijos formos padeda sureguliuoti ciklą ir sumažinti kraujavimo gausą.
• Vaistai, slopinantys tam tikrų hormonų gamybą – jie gali sumažinti gimdos miomų dydį ir laikinai sumažinti kraujavimą.
• Priešuždegiminiai vaistai (pavyzdžiui, ibuprofenas ar naproksenas) – jei vartojami prieš prasidedant menstruacijoms, padeda sumažinti kraujavimą.
• Traneksamo rūgštis – tai vaistas, kuris gerina kraujo krešėjimą ir stabdo gausų kraujavimą.
• Intrauterinė spiralė su hormonu – kai kurioms moterims šis ilgalaikio poveikio metodas visiškai sustabdo menstruacijas arba ženkliai sumažina kraujavimo gausą. Vis dėlto šis būdas netinka esant tam tikroms gimdos būklėms, pavyzdžiui, miomoms gimdos ertmėje.

Tais atvejais, kai medikamentinis gydymas nebepadeda, gali būti reikalingas chirurginis gydymas:

• Gimdos gleivinės pašalinimas – gleivinė sunaikinama karščiu, šalčiu, elektra ar lazeriu. Po šios procedūros nėštumo planuoti negalima, kadangi tai gali būti pavojinga, todėl patariama naudoti kontraceptines priemones iki menopauzės.
• Miomų šalinimas arba kraujagyslių, maitinančių miomas, uždarymas – jeigu kraujavimą lemia gimdos miomos.
• Gimdos pašalinimas (histerektomija) – parenkama tuomet, jei yra didelės miomos, gimdos gleivinės ar gimdos vėžys, arba kiti gydymo būdai nebuvo veiksmingi.

Galimos komplikacijos

Nenormalus gimdos kraujavimas gali lemti ne tik mažakraujystę ar kraujo netekimą, bet ir apsunkinti pastojimą. Dėl to svarbu neignoruoti pasikartojančių ar nenormalių kraujavimo epizodų ir kreiptis į gydytoją dėl išsamesnio ištyrimo bei tinkamo gydymo.