Gastritas: simptomai, priežastys, gydymas ir svarbiausia informacija

Gastritas – tai skrandžio gleivinės uždegimas, dirginimas arba pažeidimas. Jis gali pasireikšti staiga ir trukti neilgai (ūmus gastritas), arba vystytis lėtai ir užtrukti ilgai (lėtinis gastritas).

Gastrito rūšys

Gastritą galima skirstyti pagal trukmę ir tai, kaip jis veikia skrandį. Ūmus gastritas dažniausiai prasideda greitai ir gali laikui bėgant praeiti savaime. Tokiems atvejams dažnai įtakos turi infekcijos, gausus alkoholio vartojimas ar vaistai, galintys suerzinti skrandį. Lėtinis gastritas vystosi palaipsniui ir dažnas žmonių visame pasaulyje, ypač kai susijęs su Helicobacter pylori bakterija.

Klasifikacija pagal poveikį skrandžio gleivinei

• Erozinis gastritas: skrandžio gleivinėje atsiranda žaizdelės ar opelės.
• Neerozinis gastritas: gali būti apibūdinamas dirginimu be opų, o esant atrofinio gastrito formai – gleivinė plonėja.

Pagrindinės priežastys

• Alkoholio vartojimas
• Autoimuniniai procesai
• Tam tikri vaistai
• Infekcijos
• Stresas

Kas sukelia gastritą?

Skrandžio gleivinės pažeidimas gali būti įvairių priežasčių pasekmė. Dažniausi kaltininkai – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, per didelis alkoholio vartojimas, tabakas ar tam tikros narkotinės medžiagos, dažnas vėmimas, stiprus stresas ar traumos, infekcijos (pvz., H. pylori), parazitinės ar virusinės ligos, tulžies refliuksas.

Gali prisidėti ir imuninės sistemos sutrikimai, kai ji puola skrandžio gleivinę, kai kurios uždegiminės virškinamojo trakto ligos, chemoterapija ar radioterapija. Be to, senstant gleivinė plonėja, todėl vyresni žmonės yra jautresni gastritui.

Gastrito simptomai

Kiekvienam žmogui simptomai gali būti skirtingi, o kai kuriems išvis nebūti. Dažniausi požymiai:

• Degimo ar maudimo pojūtis skrandyje, dažnai tarp valgymų ar naktį
• Pykinimas, vėmimas
• Pilvo pūtimas
• Skausmas ar diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje
• Žagsulys
• Sumažėjęs apetitas

Kai gastritas sukelia opines žaizdas ir kraujuoja, gali atsirasti kraujo vėmime ar tamsių, deguto spalvos išmatų.

Kaip nustatomas gastritas?

Diagnozuojant gastritą, paprastai vertinama sveikatos istorija, atliekamas fizinis ištyrimas. Taip pat gali būti skiriami papildomi tyrimai:

• Viršutinės virškinamojo trakto rentgenograma: Prieš tyrimą reikia išgerti kontrastinės medžiagos, kad rentgeno nuotraukoje būtų matomi skrandžio pažeidimai.
• Endoskopija: Plonas vamzdelis su kamera įvedamas per burną į skrandį, o prireikus imamas mažas gleivinės mėginys tyrimams.
• Kraujo tyrimai: Vertinamas eritrocitų kiekis, ieškoma H. pylori infekcijos ir tam tikrų anemijos formų.
• Išmatų testas: Nustato, ar išmatose nėra kraujo.
• H. pylori kvėpavimo testas: Nustačius bakterijos buvimą organizme galima tikslinti gydymą.

Gastrito gydymas

Gydymas priklauso nuo to, kas sukėlė gastritą ir nuo ligos sunkumo. Dažnai ūmus gastritas laikui bėgant pagerėja, jei žmogus vengia dirginančių medžiagų, tokių kaip alkoholis, rūkymas ar kai kurie vaistai. Jei priežastis – vaistai nuo skausmo, gydytojas gali pasiūlyti alternatyvų.

Naudojami vaistai

• Antacidiniai preparatai: Mažina rūgštingumą ir palengvina pykinimą ar nemalonų pojūtį skrandyje.
• H2 blokatoriai: Slopina rūgšties gamybą skrandyje.
• Protonų siurblio inhibitoriai: Efektyviai sumažina rūgšties išsiskyrimą ir padeda gleivinei gyti.
• Gleivinę dengiantys vaistai: Apsaugo pažeistą skrandžio audinį ir sudaro apsauginį barjerą.
• Antibiotikai: Skiriami, jei nustatyta bakterinė infekcija (pvz., H. pylori).
• Vaistai nuo pykinimo: Padeda palengvinti nemalonius pojūčius.

Esant autoimuniniam uždegimui, gali būti rekomenduojami vitaminas B12, folio rūgštis ar geležies papildai. Kiek retesniais atvejais, kai būna tulžies refliuksas ar kraujavimas, gali būti siūlomas chirurginis gydymas.

Galimos komplikacijos

Nors daugeliu atvejų gastritas praeina be didesnių pasekmių, ilgalaikis uždegimas ar gleivinės pažeidimai gali sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų:

• Opų susidarymas ir kraujavimas
• Skrandžio ištekėjimo kelių susiaurėjimas dėl randinių pokyčių
• Skrandžio sienelės prakiurimas, kai opa tampa labai gili
• Mažakraujystė dėl ilgalaikio kraujavimo ar prasto geležies įsisavinimo
• Atrofinis gastritas, dėl kurio plonėja gleivinė ir silpnėja maistinių medžiagų pasisavinimas
• Sumažėjusi rūgšties gamyba skrandyje, sukelianti virškinimo ir įsisavinimo sunkumus
• Ląstelių pokyčiai gleivinėje ir didesnė tam tikrų skrandžio vėžio rizika

Kaip galima išvengti gastrito?

Keletas kasdienių įpročių gali padėti sumažinti riziką arba suvaldyti simptomus:

• Dažnai plaukite rankas, ypač grįžus iš laukos ar nulipus į tualetą, norint sumažinti bakterijų plitimą.
• Ribokite alkoholio vartojimą, nes jis dirgina gleivinę.
• Atsisakykite rūkymo – nikotinas didina uždegimo riziką ir blogina opų gijimą.
• Nepiktnaudžiaukite vaistais nuo skausmo be gydytojo priežiūros.
• Venkite ilgalaikio streso, įtraukite į kasdienybę atpalaiduojančią veiklą.
• Stebėkite, ar tam tikri produktai, kaip kava, aštrūs patiekalai ar rūgštus maistas, nesukelia nemalonių simptomų – jei taip, mažinkite jų kiekį arba visai jų atsisakykite.

Perspektyvos ir gyvenimas su gastritu

Gastrito eiga priklauso nuo priežasties. Dažniausiai ūmus uždegimas praeina, kai pašalinamas dirginantis veiksnys. Jeigu simptomai kartojasi, neuždelskite ir pasikonsultuokite su gydytoju – gali prireikti vaistų ar ilgalaikių įpročių pokyčių. Svarbu gydyti pagrindinę ligą, jei ji sukelia skrandžio uždegimą. Be to, jeigu sunku mesti rūkyti ar vartoti dirginančias medžiagas, gydytojas padės surasti tinkamą pagalbą.

Pagrindiniai faktai

• Gastritas yra skrandžio gleivinės dirginimas ar uždegimas, dažnai atsirandantis dėl infekcijos, alkoholio, rūkymo ar kai kurių vaistų vartojimo.
• Trumpalaikis (ūmus) gastritas paprastai praeina be gydymo, tačiau užsitęsusiam ar pasikartojančiam uždegimui būtina kreiptis į specialistą.
• Ilgalaikis gastritas, negydomas, gali sukelti komplikacijų ar sukelti mitybos medžiagų trūkumą.