Prieširdžių virpėjimas: Kada vykti į ligoninę

Prieširdžių virpėjimas (AFib) – viena dažniausiai pasitaikančių širdies ritmo sutrikimų formų. Jam būdingas nesutvarkytas ir žaibiškai greitas viršutinių širdies dalių plakimas, dėl kurio širdis nepajėgia veiksmingai pernešti kraujo. Tai didina insulto riziką ir gali sukelti rimtų širdies veiklos sutrikimų.

Kaip pasireiškia AFib ir ką reikėtų žinoti apie skubią pagalbą

Nors kai kurie žmonės AFib metu nejunta jokių simptomų, kiti gali patirti gyvybei pavojingus požymius. Jeigu staiga atsiranda šie simptomai, nedelsiant reikalinga medicinos pagalba:

• Netikėtas silpnumas
• Jautrumo praradimas ar tirpimas
• Sunkumas kalbėti ar matyti
• Spaudimas ar skausmas krūtinėje
• Dusulys
• Nemalonūs pojūčiai ar sunkumas žandikaulyje, rankoje ar kakle
• Stiprus galvos skausmas

Pagrindiniai pokyčiai širdies veikloje sergant AFib

Širdis susitraukia ir siurbia kraują į organizmą tam tikra tvarka. Paprastai kraujas iš pradžių patenka į dešinįjį prieširdį, tada keliauja į dešinįjį skilvelį, iš kur per plaučių arteriją pasiekia plaučius. Deguonies prisotintas kraujas iš plaučių grįžta į kairįjį prieširdį, tada į kairįjį skilvelį, iš ten – į visą organizmą. Šis ciklas vyksta su kiekvienu širdies susitraukimu.

AFib metu viršutiniai širdies skyriai ima plakti labai greitai – net iki 400 kartų per minutę – ir nereguliariai. Nors įprastas širdies ritmas būna apie 60–150 dūžių per minutę, tokiu sutrikusiu ritmu širdis netenka dalies savo siurbimo galios.

Kokios gali būti AFib komplikacijos?

Didžiausias pavojus – insulto ir širdies nepakankamumo grėsmė. Širdžiai plakant netvarkingai, viršutiniuose skyriuose (prieširdžiuose) kraujas nespėja visiškai ištekėti, todėl gali susidaryti krešulių. Jei toks krešulys pateks į smegenis, vystosi insultas.

Kitas rimtas pavojus – širdies nepakankamumas. Plakdama per greitai, širdis nebespėja pilnai prisipildyti krauju tarp susitraukimų, todėl į organizmą išstumiama mažiau kraujo. Jei kraujas užsistovi plaučių venose, gali kauptis skysčiai plaučiuose, kas sukelia kvėpavimo sutrikimus ir silpnumą.

Pagalba ligoninėje ištikus AFib epizodui

Patekus į gydymo įstaigą, pirmiausia įvertinama, ar širdies veikla yra stabili. Tam atliekami keli pagrindiniai tyrimai:

• Širdies elektrinis aktyvumas fiksuojamas elektrokardiogramoje (EKG)
• Echoskopija leidžia įvertinti širdies ir jos vožtuvų struktūrą bei veiklą
• Atliekami kraujo tyrimai

Jei paciento būklė yra stabili, dažniausiai pradedamas gydymas vaistais, skirtais širdies susitraukimų dažnio ir ritmo kontrolei, bei kraujo krešėjimą slopinančiais preparatais insulto profilaktikai.

Sunkiais atvejais, kai žmogaus gyvybiniai rodikliai nestabilūs, gali būti taikomas intraveninis gydymas arba elektrinis širdies ritmo atstatymas (kardioversija). Prieš tai pacientas užmigdomas, o tada elektriniu impulsu bandoma atkurti normalų širdies ritmą.

Po gydymo sudaromas tolimesnis planas, kuriame išdėstoma, kaip mažinti AFib epizodų dažnį ir palaikyti stabilų širdies ritmą ateityje.

AFib valdymas namuose

Daugelis AFib sergančių žmonių turi laikytis individualių gydytojo nurodymų kasdien. Paprastai skiriami vaistai širdies darbui kontroliuoti ir krešulių prevencijai. Tačiau net ir gydantis išlieka rizika kartotis AFib epizodams, todėl svarbi atidi savistaba.

• Atpažinkite asmeninius AFib simptomus – kiekvienas žmogus jaus juos skirtingai, todėl verta suprasti, kaip atrodo jums būdinga AFib eiga.
• Reguliariai tikrinkite pulsą – tai padės įvertinti, ar širdies plakimas greitas, nereguliarus. Kai kurie naudoja išmanius įrenginius stebėsenai, bet jie gali būti ne visada tikslūs.
• Laikykitės gydytojo patarimų dėl vaistų – jei nurodyta, kai kuriuos vaistus reikėtų vartoti specialiai AFib epizodų metu.

Apibendrinimas

Prieširdžių virpėjimas – rimtas širdies ritmo sutrikimas, didinantis komplikacijų riziką. Savalaikis simptomų atpažinimas ir gydymas labai svarbūs, siekiant išvengti komplikacijų. Nors kai kuriems tai – nuolatinė gyvenimo dalis, gydytojo planas ir atidi savistaba leidžia valdyti AFib ir pagerinti gyvenimo kokybę. Esant pablogėjimui, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus.