Adrenalinas injekcija: vartojimas ir šalutiniai poveikiai

Adrenalino (epinefrino) injekcija Lietuvoje dažniausiai naudojama ištikus stiprioms alerginėms reakcijoms, tokioms kaip anafilaksinis šokas, bei esant kraujospūdžio kritimui, susijusiam su sepsiu. Tai greitai veikiantis preparatas, kurį būtina vartoti tiksliai, laikantis gydytojo ar medicinos personalo nurodymų.

Kada naudojamas adrenalinas

• Skubiam anafilaksijos, t. y. gyvybei pavojingos alerginės reakcijos, gydymui. Tokios būklės dažniausiai kyla po vabzdžių įgėlimo, suvalgius tam tikrų maisto produktų ar po vaistų vartojimo.
• Sunkios hipotenzijos (kraujospūdžio kritimo), kuri pasireiškia sergant sepsiu, atvejais – norint padidinti arterinį kraujospūdį.

Kaip vartojamas adrenalinas

Alerginės reakcijos atvejais

• Suaugusiesiems ir vaikams, sveriantiems 30 kg ar daugiau: į raumenį arba po oda (dažniausiai į šlaunies išorinę pusę) leidžiama 0,3–0,5 mg (arba 0,3–0,5 ml neskiesčio tirpalo). Prireikus procedūra gali būti kartojama po 5–10 minučių.
• Vaikams iki 30 kg: dozė apskaičiuojama pagal kūno svorį – skiriama 0,01 mg/kg (0,01 ml/kg), bet ne daugiau kaip 0,3 mg vienoje injekcijoje. Injekciją galima kartoti kas 5–10 min., jeigu reikia.

Kraujospūdžio didinimui esant sepsiniam šokui

• Prieš leidžiant į veną, adrenalino tirpalas skiedžiamas gliukozės arba gliukozės su druska tirpalu.
• Vaistas leidžiamas į stambią veną, naudojant nuo 0,05 iki 2 mikrogramų vienam kilogramui kūno svorio per minutę infuziją, kurią reikia atidžiai titruoti pagal paciento būklę ir kraujospūdį. Dozė koreguojama pagal poreikį.
• Svarbu adrenalino infuziją mažinti palaipsniui, kai paciento būklė stabilizuojasi.

Preparato formos ir stiprumas

• Vienkartinė stiklinė ampulė: 1 mg/ml tirpalo.
• Daugiadozė buteliukas: 30 mg/30 ml (taip pat 1 mg/ml).

Vartojimo apribojimai

Adrenalinui nėra nustatytų absoliučių kontraindikacijų, nes ji dažnai gelbsti gyvybę. Tačiau preparato nerekomenduojama leisti į sėdmenis, pirštus, plaštakas ar pėdas, nes gali sutrikti kraujotaka ir išsivystyti audinių žūtis.

Svarbios atsargumo priemonės

• Leisti vaistą rekomenduojama tik į šlaunies išorinės pusės raumenį. Kitose vietose, pavyzdžiui, sėdmenyse ar pečiuose, išauga komplikacijų rizika.
• Draudžiama kartotinai leisti į tą pačią vietą – gali išsivystyti audinių nekrozė dėl kraujagyslių susiaurėjimo.
• Reikėtų vengti tirpalo patekimo į audinius už kraujagyslės ribų (vadinamo „ekstravazacijos“), nes gali būti vietinės žalos ir nekrozės.
• Ypač atsargiai adrenalinas vartojamas žmonėms, sergantiems širdies ligomis (pvz., vainikinių arterijų liga), nes galimi pavojingi širdies ritmo sutrikimai ar krūtinės anginos paūmėjimas.
• Preparate yra natrio bisulfito, kuris jautriems asmenims gali sukelti alergiją ar astmos paūmėjimą, tačiau grėsmingos būklės atveju vaistas naudojamas nepaisant šios rizikos.
• Vartojant kartu su kai kuriais vaistais (pvz., MAO inhibitoriais ar tricikliais antidepresantais), gali stipriai pakilti kraujospūdis ar dažniau pasitaikyti aritmijos, todėl reikia stebėti paciento būklę.

Galimas šalutinis poveikis

• Nerimas, dirglumas, drebulys, rankų ar viso kūno silpnumas, svaigulys, išliejimas prakaitu, širdies plakimo pojūtis, odos išblyškimas, pykinimas ar vėmimas, galvos skausmas, kvėpavimo sunkumai.
• Rečiau – širdies ritmo sutrikimai, krūtinės skausmas ar spaudimas, kraujospūdžio pakilimas. Ypač atsargiai adrenaliną reikėtų vartoti sergantiems širdies ligomis ar vyresnio amžiaus pacientams.
• Pavieniais atvejais į raumenį ar po oda suleistas vaistas gali sukelti vietinius uždegimus, audinių pažeidimus ar net sunkias infekcijas.
• Diabetu sergantiems žmonėms gali trumpam pakilti gliukozės kiekis kraujyje.
• Pacientams, sergantiems Parkinsono liga, galimas trumpalaikis judesių suintensyvėjimas ar šios ligos simptomų paūmėjimas.

Sąveika su kitais vaistais

• Priešnuodžio poveikį adrenalinui gali daryti alfa adrenoblokatoriai, kraujagysles plečiantys vaistai (pvz., organiniai nitratai), diuretikai, kai kurie kraujospūdį mažinantys preparatai, ergoto alkaloidai ar fenotiazinų grupės vaistai.
• Bendrai poveikį stiprina simpatomimetiniai vaistai, kai kurie antidepresantai (tricikliai, MAO inhibitoriai, COMT inhibitoriai), kai kurie beta adrenoblokatoriai, oksitocinas ar tireoidiniai hormonai.
• Padidėjusios širdies ritmo sutrikimų rizikos gali būti pacientams, vartojantiems beta adrenoblokatorius, kai kurias narkozės dujas (pvz., halotaną), antihistamininius ar skydliaukės hormonų preparatus, diuretikus, širdies glikozidus, chinidiną.
• Hipokalemijos (sumažėjusio kalio kiekio kraujyje) pavojus didėja, jei kartu vartojami kortikosteroidai, diuretikai ar teofilinas.

Vartojimas nėštumo, žindymo ir tam tikrose amžiaus grupėse

• Nėščiosioms adrenalinas skiriamas tik tada, kai potenciali nauda viršija riziką motinai ar vaisiui, nes vaistas gali sumažinti gimdos kraujotaką, prailginti gimdymą ar sukelti vaisiaus deguonies stoką.
• Duomenų apie adrenalino patekimą į motinos pieną nėra, tačiau dėl labai trumpo veikimo ir prasto pasisavinimo per virškinamąjį traktą nėra tikėtina, kad jis paveiktų kūdikį.
• Vaikams vaistas dozuojamas pagal kūno svorį, o šalutinis poveikis dažniausiai panašus kaip ir suaugusiesiems. Saugumas gydant sepsinį šoką vaikams neištirtas.
• Vyresnio amžiaus žmonėms vaistas skiriamas atsargiai, parenkant kuo mažesnes pradinias dozes, dėl galimos inkstų, kepenų ar širdies funkcijų susilpnėjimo ir dažnesnių šalutinių reakcijų.

Perdozavimo rizika

Per didelė adrenalino dozė gali sukelti labai aukštą kraujospūdį, kuris kartais baigiasi smegenų kraujavimu (ypač pagyvenusiems asmenims), plaučių pabrinkimą, širdies ritmo sutrikimus, metabolinius pokyčius ar inkstų pažeidimą. Perdozavus dažniausiai taikomas simptominis gydymas – gali būti naudojami specifiniai priešnuodžiai, palaikomas kvėpavimas ir kitos gyvybinės funkcijos.

Trumpas adrenalino aprašymas

Adrenalinas yra sintetinis katecholaminas ir stiprus simpatomimetikas, gaminamas kaip skaidrus, bespalvis sterilus tirpalas vienkartinėse ar daugiadozėse ampulėse. Veiklioji medžiaga – epinefrinas. Tirpalas jautrus šviesai ir orui, todėl laikymo sąlygos turi būti griežtai laikomasi, kad preparatas neprarastų efektyvumo.