Autoimuniniai pūsleliniai sutrikimai: simptomai, priežastys ir gydymas

Autoimuninės pūslinės odos ligos gali sukelti įvairių sveikatos problemų, ypač jei pūslelės susidaro jautriose kūno vietose arba pratrūksta.

Pasekmės ir galimos komplikacijos

Pratrūkusios ar netinkamai gydomos pūslelės gali padidinti infekcijų riziką. Kai kuriuose atvejuose, po jų užgijimo gali likti randų. Jei pūslelės susiformuoja burnoje, jų sukeltas skausmas gali trukdyti tinkamai rūpintis dantimis, dėl to išauga dantenų ligų ir dantų netekimo tikimybė. Pūslės gerklėje ar kvėpavimo takuose apsunkina valgymą, rijimą ir net kvėpavimą. Jei pažeidžiamos akys, galima regos pablogėjimo rizika.

Diagnozavimo procesas

Įtariant autoimuninę pūslinę ligą, svarbu apsilankyti pas odos ligų gydytoją. Specialistas įvertins, kur ir kaip pasireiškia pūslelės, o esant reikalui, paskirs papildomus tyrimus. Kad diagnozė būtų tiksli, dažnai atliekama pūslės biopsija – paimamas nedidelis pažeistos odos ar gleivinės gabalėlis ir išsamiai ištiriamas. Kitas tyrimas – tiesioginė imunofluorescencija, kurios metu cheminėmis medžiagomis išryškinami tam tikri antikūnai odos mėginyje. Taip nustatoma ligos rūšis. Papildomai gali būti skiriamas kraujo tyrimas, siekiant įvertinti tam tikrų antikūnų lygį ir ligos sunkumą.

Neretai šias ligas sunku atskirti nuo kitų odos būklių. Pūslės gali atsirasti dėl genetinių odos ligų, kurių priežastis – paveldėti genuose esantys pokyčiai. Kartais simptomai primena retas odos ligas, tokias kaip Groverio liga, kuri sukelia mažas paraudusias dėmeles ar pūsleles, arba kitas pūslines ligas, pavyzdžiui, daugiaformę raudonę ar impetigą.

Gydymo galimybės

Gydymo planą gydytojas parenka pagal jūsų ligos požymius ir aktyvumą. Dažniausiai skiriami vaistai, silpninantys imuninės sistemos aktyvumą – taip sumažėja odos ar gleivinių pažeidimai. Dažnai vartojami kortikosteroidai, palengvinantys uždegimą, taip pat imunitetą slopinantys vaistai, tokie kaip azatioprinas, ciklofosfamidas ar mikofenolato mofetilis. Kartais skiriami ir biologiniai vaistai, kurie veikia konkrečius imuninės sistemos elementus.

Sunkesniais atvejais gali būti siūloma gydytis intraveniniu imunoglobulinu (IVIG) – šis gydymo metodas papildomai aprūpina organizmą sveikais antikūnais. Taip pat gali būti taikoma plazmaferezė, kurios metu iš kraujo pašalinami žalingi antikūnai ir pakeičiama donorų plazma su sveikaisiais antikūnais.

Jei dėl pratrūkusių pūslių padidėja infekcijos pavojus, papildomai gali būti skiriami antibiotikai, antivirusiniai ar priešgrybeliniai vaistai.

Priežiūra namuose ir kasdieniai patarimai

Kruopšti asmeninė higiena – viena svarbiausių sąlygų, padedančių išvengti komplikacijų ir pagerinti savijautą. Būtina reguliariai plauti rankšluosčius, patalynę ir rūbus, kad ant odos nepatektų bakterijų. Pūslelių nereikėtų pradurti pačiam – tai gali paskatinti randų susidarymą. Jei pūslelė nepatogioje vietoje ar kelia diskomfortą, patartina kreiptis į gydytoją, kad saugiai išleistų pūslę.

Pastebėjus pūslių burnoje ar aplink dantenas, svarbu pasikalbėti su odontologu – specialistas patars, kaip tinkamai prižiūrėti dantis ir dantenas, kad išvengtumėte papildomų pažeidimų ir skausmo.

Patirtis su šiomis ligomis kiekvienam žmogui skirtinga: vieniems simptomai lengvi ir praeina savaime, kitiems – pasikartojantys ir stipresni, reikalaujantys nuolatinės gydytojo priežiūros. Rekomenduojama išbandyti įvairius gydymo metodus, kol pavyks rasti veiksmingiausią sprendimą jūsų situacijai.