Autosomalinė dominantinė policistinė inkstų liga: simptomai, diagnostika ir gydymas

Inkstų būklę gydytojas vertina atlikdamas įvairius tyrimus, kurie leidžia pamatyti vidinę organų struktūrą ir nustatyti galimas cistas. Dažniausiai pirmasis pasirinkimas – ultragarsinis tyrimas, kai naudojamos garso bangos, kad būtų gautas vaizdas iš vidaus. Jei cistos yra per mažos, kad jas pamatytų ultragarsu, gydytojas gali siūlyti atlikti kitokius diagnostinius tyrimus.

Kaip diagnozuojama ADPKD

Be įprasto ultragárso, norint pastebėti net ir itin mažas cistas, naudojami šie vaizdiniai tyrimai:

• MRT – tai tyrimas, kurio metu stiprūs magnetai ir radijo bangos sukuria tikslius vidaus organų ir audinių vaizdus.
• Kompiuterinė tomografija (KT) – leidžia detaliai matyti kūną naudojant pažangius rentgeno aparatus.

Be to, galima atlikti ir genetinį tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar yra pakitimų PKD1 arba PKD2 genuose. Tačiau verta žinoti, kad nors toks tyrimas gali parodyti genų pakitimus, jis neleidžia tiksliai sužinoti, kada liga pasireikš ar kaip stipriai ji progresuos.

Ką reikėtų aptarti su gydytoju

Diagnozavus autosominę dominantinę policistinę inkstų ligą (ADPKD), dažnam kyla daugybė klausimų. Svarbu aptarti:

• Kaip ši liga paveiks mano savijautą?
• Ar man reikia papildomų tyrimų?
• Ar būtina konsultacija pas specialistą?
• Kokios gydymo galimybės man siūlomos?
• Ką rekomenduojate dėl inkstų apsaugos kasdienybėje?
• Ar mano vaikai gali paveldėti šią ligą?
• Ar mano vaikams reikalingi genetiniai tyrimai?
• Kaip gydymo rezultatai gali atrodyti konkrečiai mano atveju?

ADPKD gydymas ir pagalba namuose

Nors kol kas šiai ligai išgydyti nėra būdų, įvairūs gydymo metodai gali padėti valdyti sukeliamas sveikatos problemas ir kuo labiau atitolinti inkstų nepakankamumą. Dažniausiai taikomos priemonės yra šios:

• Vaistai, lėtinantys inkstų veiklos blogėjimą – suaugusiesiems, kurių ligos eiga sparčiai blogėja, gali būti skiriamas tolvaptanas.
• Vaistai kraujospūdžiui mažinti.
• Antibiotikai, jei pasireiškia šlapimo takų infekcija.
• Vaistai nuo skausmo.
• Inkstų nepakankamumo atveju – dializė arba inksto persodinimas iš donoro (gyvo arba laukiančio eilėje).

Stiprinant inkstų veiklą būtina laikytis gydytojo nurodymų, tačiau ir kasdienybėje galite daug prisidėti prie savo sveikatos:

• Rinkitės visavertį, mažai kalorijų turintį maistą, ribokite druskos kiekį, nes druska kelia kraujospūdį.
• Reguliariai sportuokite – fizinis aktyvumas padeda išlaikyti sveiką svorį ir normalų kraujo spaudimą, tačiau venkite priemonių ar sporto rūšių, kur galite susižaloti inkstus.
• Nerūkykite. Rūkymas žaloja kraujagysles, padidina cistų riziką, todėl verta ieškoti pagalbos norint mesti šį įprotį.
• Nepamirškite gerti daug vandens, nes dehidratacija gali lemti didesnį cistų susidarymą.

ADPKD prognozė ir ligos eiga

Cistos inkstuose dažniausiai plečiasi gana lėtai – jų augimą galima dar labiau sulėtinti sveikai maitinantis ir prižiūrint kraujospūdį. Tačiau bėgant metams, jos gali tapti pakankamai didelės, kad pakenktų inkstams. Kai kuriems žmonėms ilgainiui prireikia dializės ar transplantacijos.

Kaip greitai liga progresuoja, dažnai priklauso nuo to, kuriame gene randamas pokytis. Žmonės, turintys PKD1 geno mutaciją, dažniausiai patiria inkstų funkcijos nepakankamumą greičiau nei tie, kurių pakitęs PKD2 genas.

Galimos komplikacijos

Be tiesioginio poveikio inkstams, ši liga kelia didesnę riziką ir kitoms problemoms:

• Smegenų kraujagyslių išsiplėtimas (aneurizma)
• Cistos kepenyse ar kasoje
• Divertikuliozė
• Išvaržos
• Širdies vožtuvų ligos (pvz., mitralinio vožtuvo prolapsas, aortos nesandarumas)
• Kraujospūdžio padidėjimas
• Inkstų funkcijos sutrikimas
• Nuolatinis ar dažnai pasikartojantis skausmas
• Padidėjęs kraujospūdis nėštumo metu (preeklampsija)
• Virškinamojo trakto problemos

Palaikymas sergantiesiems ADPKD

Svarbu ne tik gydytis, bet ir ieškoti informacijos bei patarimų, kaip palengvinti kasdienybę – kalbėkite su savo gydytoju, domėkitės naujausiomis žiniomis apie ADPKD ir pasinaudokite prieinama pagalba.