Dirgliojo žarnyno sindromas (DŽS): simptomai, priežastys ir gydymas

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – tai būklė, kurią gali patirti ir vaikai, ir suaugusieji. Maždaug vienas iš šešių vaikų susiduria su šios sveikatos problemos požymiais, kurie labai panašūs į suaugusiųjų simptomus.

Simptomai vaikams – kokius požymius pastebėti?

Dirgliosios žarnos sindromui būdingi šie požymiai:

• Pilvo skausmas, diskomfortas, dažnai palengvėjantis po tuštinimosi
• Viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba abu kartu
• Dujų kaupimasis, pūtimas
• Skubus noras tuštintis, jausmas, kad nepavyko visiškai pasišalinti išmatų
• Kramtymai pilvo srityje
• Dujų išsiskyrimas (pūtimasis)
• Gleivės išmatose
• Pykinimas, kartais – vėmimas
• Nepagrįstas svorio kritimas

Kai kuriais atvejais vaikai gali patirti simptomų, kurie gali būti ženklas apie kitus rimtesnius sutrikimus, o ne DŽS. Tai gali būti ilgalaikis skausmas vienoje pilvo pusėje, kraujavimas iš tiesiosios žarnos, naktinis viduriavimas, vėmimas, apetito sumažėjimas, augimo vėlavimas ar nenumatytas svorio mažėjimas.

DŽS ir uždegiminės žarnyno ligos skirtumai

Dirgliosios žarnos sindromas ir uždegiminės žarnyno ligos (UŽL) turi panašių požymių – pavyzdžiui, pilvo skausmą ir viduriavimą, tačiau šios būklės iš esmės skiriasi. UŽL gali sukelti ilgalaikius žarnyno pažeidimus ir padidinti onkologinių susirgimų riziką, o DŽS žarnynui žalos nedaro ir vėžio tikimybės nepadidina.

Kas skatina DŽS atsiradimą?

Nors aiškus DŽS atsiradimo mechanizmas neišaiškintas, pastebėta, kad storosios žarnos raumenys gali perdėtai reaguoti į dirgiklius – vietoj įprasto judėjimo žarnyno sienelėje kyla spazmai, sukeliantys viduriavimą ar užkietėjimą. Sąsajų ieškoma ir tarp kai kurių organizme gaminamų cheminių medžiagų, pvz., serotonino ar gastrino, ir smegenų bei žarnyno nervų signalų. Kiti tyrimai analizuoja žarnyno mikrobiotos pokyčių įtaką šios būklės išsivystymui.

Kas padidina DŽS riziką?

Yra keletas veiksnių, galinčių paskatinti šio sindromo pasireiškimą:

• Biologinė lytis – DŽS dažnesnis tarp asmenų, gimusių moteriškos lyties
• Amžius – dažniausiai pasireiškia paauglystėje ar iki vidutinio amžiaus
• Paveldimumas – jei tarp artimųjų yra DŽS atvejų, rizika išauga
• Emociniai išgyvenimai, stresas, trauminiai įvykiai ar psichiniai sutrikimai
• Padidėjęs jautrumas tam tikram maistui – pavyzdžiui, todėl, kad neištveriamai reaguojama į laktozę, kviečius, fruktozę ar saldiklius
• Kai kurių vaistų vartojimas – antibiotikai, antidepresantai, preparatai su sorbitoliu
• Infekcinės žarnyno ligos ar apsinuodijimai – po jų žarnynas gali tapti jautresnis
• Kitos lėtinės ligos, tokios kaip fibromialgija, dirgli šlapimo pūslė, chroninis dubens skausmas, migrena ar lėtinis nuovargis

Kaip nustatoma DŽS?

Nėra vieno testo, kuris tiksliai patvirtintų dirgliosios žarnos sindromo diagnozę. Dažniausiai gydytojas vertina simptomus ir pašalina kitus galimus sutrikimus. Gali būti skiriami papildomi tyrimai:

• Kolonoskopija arba rektoromanoskopija – žarnyno gleivinės būklės įvertinimui
• Viršutinės virškinamojo trakto endoskopija esant rėmens ar virškinimo sutrikimams
• Kraujas ir išmatos gali būti tiriamos dėl infekcijų, anemijos ar uždegimų
• Testai laktozės netolerancijai, celiakijai ir kitoms alergijoms arba fermentų trūkumams nustatyti
• Žarnyno motorikos tyrimai

Diagnozavus DŽS, gydytojas nustato individualius simptomų valdymo būdus.

Ką svarbu aptarti su gydytoju

Susiruošus pas specialistą, verta pasiruošti klausimų, padėsiančių tiksliau išsiaiškinti situaciją ir sudaryti gydymo planą. Pasiteiraukite apie galimas kitas priežastis, ar verta vesti simptomų dienoraštį, ar apsimoka keisti mitybą ar vartoti papildomų preparatų. Domėkitės, ar gydytojas rekomenduotų fizinį aktyvumą, atpalaidavimo technikas ar psichologinės pagalbos priemones. Nepamirškite išsiaiškinti, kokie tyrimai ar sekantis vizitas gali būti reikalingi.

Simptomų valdymas ir kasdieniai pokyčiai

Dažniausiai DŽS simptomus galima suvaldyti sujungus kelis metodus – mitybos keitimą, vaistus, fizinį aktyvumą bei emocinės savijautos palaikymą. Tinkamiausią sprendimą reikėtų rasti kartu su gydytoju.

Gyvenimo būdo keitimai

• Venkite kofeino turinčių gėrimų (kava, arbata, gaivieji gėrimai)
• Palaipsniui didinkite skaidulų vartojimą (daržovės, vaisiai, grūdai, riešutai), nes pernelyg staigus pokytis gali sukelti pūtimą
• Gerkite pakankamai vandens – bent 8 stiklines per dieną
• Mesti rūkyti
• Skirkite laiko atsipalaidavimui: kvėpavimo pratimai, progresuojantis raumenų atpalaidavimas, vizualizacija ar meditacija
• Valgykite lėtai, gerai sukramtydami maistą
• Laikykitės reguliaraus valgymo ritmo, nepertraukite valgymų
• Rinkitės nedideles porcijas, bet valgykite dažniau
• Tvarkykite maisto dienoraštį – taip bus lengviau nustatyti dirginančius produktus
• Kokybiškas miegas (7–9 valandos) mažina streso lygį
• Reguliariai judėkite – pasivaikščiojimai, važiavimas dviračiu, plaukimas ar kitos aktyvios veiklos bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę
• Venkite gazuotų gėrimų

Psichologinės pagalbos metodai

• Kognityvinė elgesio terapija
• Biofeedback metodai
• Hipnoterapija

Vaistai ir papildai

• Skaidulų papildai (psiliumas, kviečių sėlenos, kukurūzų skaidulos) padeda reguliuoti tuštinimąsi
• Antibiotikai kartais taikomi žarnyno mikrobiotai koreguoti
• Probiotikai (gyvi mikroorganizmai) dažnai rekomenduojami žarnyno veiklai pagerinti
• Vaistai nuo spazmų arba antidepresantai gali būti naudingi kai kuriems pacientams

Esant vidurių užkietėjimui, naudojami vaistai, stimuliuojantys žarnyno judrumą ar minkštinantys išmatas. Jei dominuoja viduriavimas, rekomenduojama lėtinančių žarnyno darbą vaistų ar kitų specifinių preparatų.

Kas dažniausiai išprovokuoja DŽS simptomus?

Dirgliosios žarnos sindromo priežastys vis dar tiriamos, tačiau jau aišku, kad kai kurie veiksniai paaštrina simptomus. Dažni dirgikliai:

• Stresas
• Miego stoka
• Kofeinas (kava, arbata, šokoladas, kai kurie vaistai)
• Pieno produktai (ypač jei netoleruojamas laktozė; jogurtas dažnai geriau toleruojamas)
• Gazuoti gėrimai
• Fruktozės gausūs produktai (apdirbtas maistas, obuoliai, kriaušės, džiovinti vaisiai, sultys)
• Kviečių gaminiai (kartais jautrumas gali būti ne gliutenui, o kviečių angliavandeniams)
• Dirbtiniai saldikliai (sorbitolis, manitolis, izomaltas, maltitolis, ksilitolis)
• Alkoholis
• Kryžmažiedės daržovės (brokoliai, kopūstai, žiediniai kopūstai, briuseliniai kopūstai, lapiniai kopūstai, garstyčių lapai)
• Svogūnai, porai, šalotiniai svogūnai
• Pupelės, avinžirniai, lęšiai, sojos produktai

Kadangi kiekvieno žmogaus jautrumas skirtingas, verta vesti maisto ir simptomų dienoraštį, kad lengviau atsektumėte, kas provokuoja pablogėjimą. Tai padės parinkti tinkamiausią mitybą.

Dieta dirgliosios žarnos sindromui

Neretai norint sumažinti DŽS simptomus tenka koreguoti mitybą. Gydytojas ar dietologas gali siūlyti laikinai atsisakyti didesnio kiekio sunkiai virškinamų angliavandenių – vadinamos FODMAP dietos. Į šią grupę įeina kai kurie grūdai, ankštiniai, tam tikri vaisiai ir daržovės.

FODMAP reiškia fermentuojamus oligosacharidus, disacharidus, monosacharidus ir poliolius. Paprastai taikoma eliminacinė dieta – pirmiausia visi FODMAP turintys maisto produktai pašalinami iš mitybos, po to jie po truputį vėl įtraukiami, stebint organizmo reakciją. Dažniausiai jautriausi produktai: ankštinės daržovės, kviečiai, obuoliai, kriaušės, vyšnios, persikai ir pieno produktai.

Jeigu, laikantis tokios dietos, sunku užtikrinti pakankamą kalcio kiekį, vietoje pieno galima rinktis špinatus, žalialapes daržoves, tofu, žuvį arba maisto papildus.

Galimos DŽS komplikacijos

Kol randama tinkamiausia pagalba, galimos tokios sveikatos pasekmės:

• Užsikimšusi žarna (kai ilgai užkietėja viduriai)
• Maisto netoleravimas
• Mitybos nepakankamumas – apribojus tam tikrus produktus gali imti trūkti reikalingų medžiagų
• Hemorojus, kuris gali padidėti dėl kietų ar laisvų išmatų
• Virškinimo bėdos nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių ar augančio vaisiaus spaudimo
• Kokybės pablogėjimas – neprognozuojami simptomai apsunkina kasdienę veiklą ir emocinę savijautą
• Depresija ar nerimas – žarnyno sutrikimai gali lemti didesnį emocinį krūvį, dėl to sunkiau tvarkytis su kasdieniais reikalais

Esminiai faktai apie DŽS

Nors tiksli DŽS priežastis nežinoma, aišku viena – ši būklė nesukelia vėžio ar kitų itin pavojingų sveikatos problemų. Tačiau simptomai gali būti labai nemalonūs. Liga neturi vieno visiems tinkančio gydymo, tačiau pakeitus gyvenimo būdą ir pasirinkus tinkamus vaistus įmanoma ženkliai sumažinti diskomfortą ir pagerinti gyvenimo kokybę.