Gimdos miomos: priežastys, simptomai ir gydymas

Gimdos miomos – tai dažnas, tačiau įvairiai pasireiškiantis sveikatos sutrikimas, kuris dažniausiai diagnozuojamas vaisingame amžiuje. Nors apie jas kalbama nemažai, vis dar kyla klausimų apie jų atsiradimą, simptomus ir gydymo galimybes.

Kas yra gimdos miomos?

Gimdos miomos – tai raumeninio audinio dariniai, susiformuojantys gimdoje. Jos nėra piktybinės ir retai virsta vėžiu. Atsiradus miomoms, rizika susirgti gimdos vėžiu nepadidėja. Šios ataugos gali būti įvairaus dydžio – nuo mikroskopinių iki kelis centimetrus siekiančių darinių, kartais iškreipiančių gimdos formą. Miomos kartais auga gimdos viduje, sienelėje arba net išorėje, sujungtos su gimda siauru stiebeliu.

Miomų ir polipų skirtumai

Nors miomos ir polipai gali sukelti panašių negalavimų, tai skirtingos būklės. Polipai yra mažesni, formuojasi iš gimdos gleivinės ir gali užblokuoti kiaušintakius, sukelti vaisingumo problemų. Dalį polipų sudaro pakitusios ar piktybinės ląstelės, todėl ginekologai dažnai rekomenduoja juos pašalinti. Gydymo galimybės apima tiek vaistus, tiek stebėjimą, tiek operacijas.

Miomų rūšys pagal vietą

• Intramuralinės miomos – vystosi gimdos sienelėje.
• Povaisiavinės (submukozinės) – išauga į gimdos ertmę.
• Pošorinės (subserozinės) – formuojasi išorėje, ant gimdos paviršiaus.
• Miomos gali būti prisegtos prie gimdos stiebu (vadinamos pedikuliuotomis).

Dažniausi simptomai

• Gausesnės, užsitęsusios ar skausmingos mėnesinės
• Skausmas pilvo apačioje ar nugaroje
• Nepatogumas sueities metu
• Dažnas noras šlapintis
• Spaudimo pojūtis ties tiesiąja žarna

Kodėl atsiranda gimdos miomos?

Kol kas nėra tiksliai žinoma, kodėl moterims vystosi miomos. Manoma, kad lemiamą vaidmenį gali turėti keli veiksniai:

• Hormonai: Estrogenas ir progesteronas veikia gimdos gleivinę ir kartu gali skatinti miomų vystymąsi. Menopauzės metu, kai šių hormonų sumažėja, miomos dažnai sumažėja ar visai išnyksta.
• Paveldimumas: Tyrimai rodo, kad moterys, kurių giminaitės sirgo miomomis, turi didesnę riziką.
• Kiti augimo veiksniai: Įvairios organizmo medžiagos, pavyzdžiui, augimo hormonai, gali skatinti miomų augimą.
• Ekstraląstelinė matrica: Šios medžiagos gausesnės miomose, todėl jos tampa standesnės ir gali saugoti ląstelių augimą stimuliuojančias medžiagas.

Kas didina riziką susirgti miomomis?

• Amžius (dažniausiai diagnozuojamos nuo 30 iki 40 metų, bet gali pasitaikyti bet kada)
• Ankstyvas mėnesinių pradžia
• Rasė (kai kurioms rasinėms grupėms miomos nustatomos dažniau ar išsivysto anksčiau, auga sparčiau)
• Kontraceptinių tablečių vartojimas iki 16 metų
• Vitaminų D trūkumas
• Pernelyg didelis raudonos mėsos vartojimas, o daržovių, vaisių ir pieno trūkumas
• Alkoholis
• Paveldimumas (kai šeimoje moterys sirgo miomomis)

Kaip nustatomos gimdos miomos?

Sergant miomomis, dažnai pastebimi pokyčiai per ginekologinę apžiūrą – gydytojas jaučia padidėjusią ar netaisyklingos formos gimdą. Tolimesni tyrimai padeda tiksliai įvertinti miomų dydį, vietą ir kiekį:

• Ultragarsas – neinvazinis būdas pamatyti gimdą bei nustatyti miomų buvimo vietą, dydį ir skaičių.
• Kraujotyrimai – nustatomi bendri rodikliai, galimas mažakraujystės įvertinimas.
• MRT (magnetinio rezonanso tomografija) – leidžia detaliai įvertinti miomų išsidėstymą, ypač prieš intervencinius gydymus ar esant labai padidėjusiai gimdai.
• Histersonografija – tiesiai į gimdos ertmę sušvirkščiamas fiziologinis tirpalas, kuris pagerina matomumą ir padeda įvertinti submukozines miomas ar jų poveikį gleivinei.
• Histerosalpingografija – specialus kontrastinis tyrimas rentgeno pagalba, kai reikia įvertinti gimdos bei kiaušintakių pratekėjimą.
• Histeroskopija – į gimdą įvedamas optinis prietaisas apžiūrai, kartais kartu ir gydymui.

Gydymo būdai

Gimdos miomoms gydyti taikomos įvairios strategijos, priklausomai nuo simptomų stiprumo, amžiaus, planuojamo nėštumo ir miomų vietos:

• Stebėjimas. Jei miomos nekelia didesnių problemų, gydytojas gali pasiūlyti tiesiog stebėti būklę.
• Medikamentai. Vaistai padeda valdyti simptomus, kartais šiek tiek sumažina miomas, tačiau visiškai jų nepanaikina. Tai gali būti skausmą ar kraujavimą mažinantys vaistai, hormoniniai preparatai, geležies papildai.
• Yra ir kitų vaistų, kurie laikinai sukelia menopauzei būdingą būklę – taip miomos sumažėja (vartojami dažnai prieš chirurgiją).
• Progestino turinčios gimdos spiralės kontroliuoja kraujavimą, tačiau netinka, jei miomos auga gimdos ertmėje.
• Operacijos:
  • Miomektomija – pašalinamos tik miomos, stengiantis išsaugoti sveiką audinį, tinkama tiems, kas planuoja nėštumą.
  • Endometriumo abliacija – pašalinamas ar sunaikinamas gimdos gleivinės paviršius, po jos dažniausiai mėnesinių nebelieka, nėštumų galimybė išnyksta.
  • Gimdos arterijų embolizacija – užblokuojamas kraujo pritekėjimas į miomas, todėl jos pradeda nykti.
  • Histektomija – visiškai pašalinama gimda; tik taip miomos visiškai pašalinamos. Gali būti atliekama keliais chirurginiais būdais.

Galimos komplikacijos

Dažniausiai miomos nėra pavojingos, tačiau stiprus kraujavimas gali sukelti mažakraujystę (anemiją). Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti papildomai vartoti geležį ar – sunkesniais atvejais – atlikti kraujo perpylimą.

Kada mioma gali būti pavojinga?

Mažos miomos dažnai nesukelia simptomų, tad ir gydymo nereikia – pakanka stebėti būklę. Tačiau didesni dariniai gali sukelti stiprų skausmą, labai gausų kraujavimą, trikdyti kasdienybę. Didelės miomos gali būti sunkiau pašalinamos ir lemti daugiau komplikacijų.

Vidutinis miomų dydis svyruoja nuo 2 iki 6 centimetrų. Jei dariniai didesni ar auga greitai, būtina individualiai vertinti gydymo poreikį.

Kaip galima sumažinti riziką?

Šiuo metu nėra žinoma, kaip visiškai išvengti miomų, tačiau tyrimai rodo, jog mityba ir gyvenimo būdas turi įtakos.

• Vengtinas didelis cukraus kiekis mityboje.
• Daugiau vartokite šviežių vaisių ir skaidulinių, ypač kryžmažiedžių (brokoliai, kopūstai, žiediniai kopūstai, lapiniai kopūstai) daržovių.
• Reguliari fizinė veikla taip pat gali mažinti riziką susirgti miomomis.

Gimdos miomos ir nėštumas

Dauguma moterų, turinčių miomų, gali pastoti, tačiau kai kurie dariniai gali trikdyti vaisingumą ar padidinti nėštumo komplikacijų riziką, pavyzdžiui, priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus augimo atsilikimą.

Miomos po menopauzės

Hormonų sumažėjimas menopauzės metu dažnai lemia miomų sumažėjimą ir simptomų palengvėjimą. Labai retai miomos auga ir po menopauzės – tuomet būtina kreiptis į gydytoją dėl papildomų tyrimų.

Pagrindiniai akcentai

Gimdos miomos – tai nepiktybiniai dariniai iš raumeninio audinio, galintys atsirasti bet kurioje gimdos dalyje. Simptomai įvairūs: gausus kraujavimas, pilvo skausmai, nugaros maudimas, padažnėjęs šlapinimasis. Nors tiksli miomų atsiradimo priežastis nėra aiški, joms įtakos turi hormonai, genetika ir kiti veiksniai. Gydymo pasirinkimai priklauso nuo simptomų bei asmeninės situacijos ir gali apimti laukimą, vaistus ar operacijas. Subalansuota mityba ir aktyvus judėjimas gali padėti sumažinti šio sveikatos sutrikimo riziką.