Krūtinės angina (išeminis krūtinės skausmas): simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Krūtinės skausmas, vadinamas angina, dažniausiai pasireiškia dėl širdies ligų. Jį sukelia susiaurėjusios kraujagyslės, kai jose kaupiasi riebalinės medžiagos sluoksnis – plokštelė. Tokiu atveju kraujas širdies raumenį pasiekia sunkiau, todėl jame trūksta deguonies. Dėl šio deguonies stygiaus širdis siunčia signalą – atsiranda spaudžiančio pobūdžio skausmas. Kartais anginos priepuolį lemia susidarę krešuliai kraujagyslėse – taip gali išsivystyti net ir infarktas.

Retai pasitaikančios krūtinės skausmo priežastys

Ne visada krūtinės skausmas atsiranda dėl širdies kraujagyslių problemų. Yra ir kitų, retesnių priežasčių:

• Kraujo krešulys, užblokavęs pagrindinę plaučių kraujagyslę (plaučių embolija)
• Padidėjusi ar sustorėjusi širdis (hipertrofinė kardiomiopatija)
• Pagrindinio širdies vožtuvo susiaurėjimas (aortos stenozė)
• Širdies maišelio uždegimas (perikarditas)
• Aortos sienelės plyšimas – sunkus ir pavojingas būklė (aortos disekacija)

Veiksniai, galintys didinti anginos riziką

Kai kurie individualūs bruožai ar gyvenimo būdo pasirinkimai stiprina tikimybę susirgti angina:

• Amžius
• Paveldima širdies ligų istorija šeimoje
• Aukštas kraujospūdis
• Padidėjęs cholesterolio kiekis
• Cukrinis diabetas
• Antsvoris
• Rūkymas
• Stresas
• Nepakankamas fizinis aktyvumas

Kaip nustatoma angina

Norint tiksliai įvertinti būklę, atliekamas išsamus ištyrimas. Gydytojas susipažins su jūsų nusiskundimais, paklaus apie gyvenimo būdą ir paveldimas ligas, bei atliks fizinę apžiūrą. Prireikus, taikomi tokie tyrimai:

• Elektrokardiograma – stebima širdies elektrinė veikla ir ritmas
• Kraujagyslių būklės vertinimas fizinio krūvio metu (krūvio mėginys)
• Kraujas tiriamas dėl tam tikrų baltymų, kurių padidėja pažeidus širdį (pavyzdžiui, troponinai), taip pat gali būti atliekami bendresni kraujo tyrimai
• Vaizdiniai tyrimai – krūtinės rentgeno, širdies echoskopija arba širdies KT/MRT padeda išsiaiškinti kitas galimas skausmo priežastis ar ištirti širdies struktūrą
• Širdies kateterizacija – pro koją įvedamas ilgas kateteris, kuriuo matuojamas slėgis ir kraujotaka širdyje
• Koronarinė angiografija – į kraujagysles suleidžiama dažų, kad rentgeno nuotraukoje matytųsi jų praeinamumas (dažniausiai procedūra derinama su kateterizacija)

Gydymo galimybės

Koks gydymas bus paskirtas, priklauso nuo to, kiek pažeista širdis ir kokios yra jūsų kitos sveikatos problemos. Esant lengvai anginai, daugeliui padeda vaistai ir gyvenimo būdo keitimas.

Vaistų vartojimas

• Nitratai ar kalcio kanalų blokatoriai – padeda išplėsti kraujagysles ir pagerinti kraujo tekėjimą į širdį
• BETA adrenoblokatoriai – sumažina širdies apkrovą ir ritmą
• Antikoaguliantai ar vaistai nuo kraujo krešėjimo – padeda išvengti krešulių susiformavimo
• Statinai – mažina cholesterolio kiekį, padeda stabilizuoti plokšteles kraujagyslėse

Medicininės procedūros

• Angioplastika ir stentavimas – labai susiaurėjusiose arterijose specialiu balionėliu išplečiama kraujagyslė, dažnai paliekamas viduje stentas, laikantis ją atvirą. Stentai gali būti metaliniai ar tirpstantys, kai kurie prisotinti vaistų, stabdančių užsikimšimą. Procedūra trunka mažiau nei dvi valandas, o po jos dažniausiai praleidžiama naktis ligoninėje.
• Kraujagyslių šuntavimo operacija – chirurgai naudoja sveikas kraujagysles iš kitų kūno vietų, kad apeitų užsikimšusias arba labai susiaurėjusias širdies arterijas. Įprastai ligoninėje reikia pabūti savaitę, po operacijos pradžioje stebėjimas vyksta intensyvios terapijos palatoje.

EECP – išorinė stiprinimo terapija

Dar viena, mažiau invazinė gydymo galimybė – EECP terapija (išorinė sustiprinamoji kontrapulsacija). Ji taikoma tada, kai įprasti vaistai ar operacijos nėra tinkami. EECP metu ant abiejų kojų uždedami specialūs manžetai, kurie periodiškai spaudžia kraujagysles pagal jūsų širdies darbą, taip skatina geresnį kraujo tekėjimą į širdį. Toks gydymas gali leisti papildomiems širdies kapiliarams išsiplėsti ir efektyviau maitinti širdies raumenį. Terapija nėra invazinė, trunka 35 valandas (paprastai 1–2 val. per dieną, penkias dienas per savaitę, septynias savaites). Tyrimai rodo, kad po EECP sumažėja simptomų bei vaistų poreikis.

• Pastovi angina, kuri nereaguoja į įprastus vaistus
• Netinkamos sąlygos invazinėms procedūroms

Gyvenimo būdo svarba

Kai angina diagnozuota, labai svarbu išlikti aktyviam, tačiau būtina klausytis savo kūno. Jeigu atliekant veiklą kyla skausmas, reikia pailsėti ir pasitarti su gydytoju – gali būti, jog reikia koreguoti gydymą. Taip pat svarbu stebėti, kas išprovokuoja skausmą: kartais tai gali būti stresas, didelis fizinis krūvis ar net didesnės maisto porcijos. Tokiais atvejais verta rinktis dažnesnį, bet mažesnį valgymą ar vengti provokuojančių situacijų.

Kasdieniai pasirinkimai gali padėti jūsų širdžiai:

• Nerūkykite – rūkymas dar labiau pažeidžia kraujagysles
• Rinkitės širdžiai palankų maistą: daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, liesos mėsos, žuvies, mažai druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų
• Reguliariai mankštinkitės – net lengvas kasdienis judėjimas naudingas
• Valdykite stresą (naudokite atsipalaidavimo, kvėpavimo metodus, užsiimkite mėgstama veikla)
• Reguliariai tikrinkitės pas gydytojus

Anginos prognozė

Turint anginą, rizika patirti infarktą padidėja, todėl būtina laikytis gydytojo rekomendacijų ir stebėti savo būklę. Angina – savotiškas įspėjamasis ženklas, skatinantis keisti įpročius ir rūpintis širdimi. Bendravimas su kitais besigydančiais dėl anginos gali padėti geriau suprasti, kaip susidoroti su kasdieniais iššūkiais. Dažnai šeimai taip pat svarbu žinoti, kaip padėti sergančiajam – šviesti juos gali būti naudinga kiekvienam.

Pagrindiniai dalykai apie anginą

• Angina – tai krūtinės skausmas, atsirandantis sutrikus širdies kraujotakai
• Ji paprastai nelemia negrįžtamo širdies pažeidimo, kaip infarktas
• Gydymui dažniausiai skiriami vaistai arba atliekamos intervencinės procedūros arterijų pralaidumui atkurti (stentavimas, balionavimas, šuntavimas)
• Fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir streso valdymas – pagrindiniai veiksniai, padedantys stiprinti širdį

Krūtinės skausmas dėl dujų kaupimosi

Kai kuriais atvejais krūtinės diskomfortą gali sukelti ne širdies, o virškinimo sistemos dujos. Jei negalite atburkšti arba pašalinti dujų, jos ima spausti krūtinės srityje. Dažnai taip nutinka po tam tikrų maisto produktų ar gėrimų vartojimo. Paprasti būdai palengvinti šią būklę:

• Šilčiausias kompresas ar šildoma pagalvėlė pilvo srityje
• Be recepto parduodami vaistai nuo dujų (su simetikonu)
• Imbieras (tinka tiek arbatoms, tiek miltelių pavidalu ar žaliavą)
• Švelnus pilvo masažas
• Lengvas judėjimas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas ar tempimo pratimai

Tačiau bet koks neįprastas ar naujai atsiradęs krūtinės skausmas turi būti įvertintas gydytojo, nes tai gali būti rimtesnės širdies ligos požymis.