Limfoma: apibrėžimas, simptomai, priežastys, diagnostika, gydymas

Limfoma – tai vėžys, kuris susiformuoja iš limfocitų – kraujo ląstelių, atsakingų už apsaugą nuo infekcijų. Limfoma dažniausiai pasireiškia dviem skirtingomis formomis: ne Hodžkino limfoma (dažniau diagnozuojama) ir Hodžkino limfoma.

Pirmieji limfomos požymiai

Viena iš pagrindinių ankstyvųjų limfomos užuominų – neskausmingas limfmazgių padidėjimas. Dažniausiai sustorėjusių, padidėjusių limfmazgių galima užčiuopti kakle, pažastyse arba kirkšnyse. Kartais žmonės pastebi šį simptomą visai atsitiktinai, net nejusdami jokio skausmo.

Kaip pasireiškia limfomos simptomai?

• Padidėję limfmazgiai (dažniausiai kakle, pažastyse ar kirkšnyje, paprastai neskausmingi)
• Užsitęsęs kosulys
• Kvėpavimo pasunkėjimas
• Kūno temperatūros pakilimas
• Naktinis prakaitavimas
• Išsekimas, silpnumas
• Staigus kūno svorio kritimas
• Odos niežėjimas

Šie požymiai neretai pasitaiko ir sergant kitomis ligomis, todėl svarbu juos aptarti su gydytoju.

Kada verta sunerimti?

Nors padidėję limfmazgiai dažnai susiję su infekcijomis, jei šis simptomas išlieka ilgesnį laiką ar pastebite papildomų požymių, svarbu pasikonsultuoti su specialistu. Jūsų gydytojas apžiūros metu įvertins padidėjusius limfmazgius, pasiteiraus apie šeimos ligas bei kitus galimus nusiskundimus.

Kaip diagnozuojama limfoma?

Pirminės apžiūros metu gydytojas tikrina limfmazgių būklę, o prireikus skiria papildomus tyrimus:

• Limfmazgio biopsija – paimamas nedidelis limfmazgio audinio mėginys, siekiant nustatyti ar jame yra vėžinių ląstelių.
• Kraujotyrimai – įvertinamas kraujo ląstelių skaičius, ieškoma infekcijų požymių.
• Kaulų čiulpų punkcija – iš kaulų čiulpų imamas skysčio ar audinio mėginys.
• Rentgeno, magnetinio rezonanso ar PET tyrimai – padeda nustatyti ar navikas išplitęs, įvertina vidaus organų būklę.
• Molekuliniai tyrimai – aptinka genetinius pokyčius ar specifines baltymų struktūras, galinčias nulemti limfomos tipą.

Limfomos gydymo galimybės

Kaip bus gydoma limfoma, priklauso nuo ligos rūšies ir stadijos.

Ne Hodžkino limfomos gydymas

• Vaistų terapija (chemoterapija), sunaikinanti vėžines ląsteles
• Spindulinė terapija
• Imunoterapija, kuri suaktyvina paties organizmo imunitetą
• Taikinių terapija, veikianti specifinius vėžio ląstelių procesus

Hodžkino limfomos gydymas

• Vaistų terapija (chemoterapija)
• Spindulinė terapija
• Imunoterapija

Kai įprastas gydymas nepadeda arba liga atsinaujina, gydytojai gali pasiūlyti kamieninių ląstelių transplantaciją. Prieš ją taikoma itin intensyvi chemoterapija, kuri sunaikina vėžines ląsteles ir kartu pažeidžia kraujo gamybą. Po gydymo paciento arba donoro ląstelės perkeliamas atkurti pažeistai kraujodarai.

Ar limfoma gali praeiti savaime?

Kai kurios lėtai augančios limfomos kartais ilgą laiką nesukelia jokių simptomų ir nereikalauja gydymo. Pavyzdžiui, folikulinė ar žemos rizikos ne Hodžkino limfoma ilgai išlieka „vangios“ formos, o kai kuriems žmonėms ligos eiga išlieka gana stabili. Vis dėlto agresyvesnėms formoms būtinas gydymas, nes be jo sveikata gali sparčiai blogėti.

• Folikulinė limfoma – gali regressionuoti savaime, ypač jei be limfmazgių padidėjimo nėra kitų nusiskundimų. Dažnai ji lėtai progresuoja, tačiau visiškai išgydyti sunku, ir gali pasikartoti po gydymo.
• Žemos rizikos limfomos – daugelis sergančiųjų gali ilgai nejausti jokių simptomų ir kartais išvis neprireikia gydymo.
• Vidutinės rizikos limfomos – be gydymo progresuoja greitai, tačiau anksti pradėtas gydymas gali padėti pasiekti remisiją.
• Hodžkino ir agresyvios ne Hodžkino limfomos – dažnai pasiekia visišką remisiją po specifinio gydymo kurso.

Gydymas, kasdienybė ir sveikatos priežiūra

Limfomos gydymas dažnai turi įtakos savijautai. Norint palengvinti gijimo laikotarpį, rekomenduojama kuo daugiau dėmesio skirti mitybai ir fiziniam aktyvumui. Jei nežinote, kokį maistą rinktis, kreipkitės į dietologą. Net ir paprasta veikla, kaip vaikščiojimas ar plaukimas, padeda pajausti daugiau energijos gydymo metu.

Taip pat gali būti naudinga išbandyti atsipalaidavimo, kvėpavimo ar vaizduotės technikas. Kalbėkite su savo gydytoju apie visus iškylančius sunkumus ir bendradarbiaukite planuojant tolesnį sveikimo kelią.

Pastaruoju metu gydymo galimybės sparčiai tobulėja, tad didžioji dalis sergančiųjų džiaugiasi geresne gyvenimo kokybe po gydymo. Gydytojas sudarys ilgalaikės priežiūros ir stebėjimo planą, kuris bus pritaikytas pagal individualius poreikius.

Kuo svarbi artimųjų parama?

Gyvenant su limfoma, labai svarbi yra aplinkinių supratimas ir palaikymas. Artimieji gali padėti ne tik kasdienėse buities situacijose, bet ir teikti emocinę pagalbą, kuri ypač reikalinga gydant onkologinę ligą. Rekomenduojama turėti žmogų, su kuriuo galite atvirai pasidalinti savo išgyvenimais, – tai gali būti draugas, šeimos narys ar specialistas.

Pagrindinės įžvalgos

Limfoma – tai navikas, išsivystantis iš imuninės sistemos ląstelių, turintis dvi pagrindines formas: ne Hodžkino ir Hodžkino limfomą. Dažniausi rizikos veiksniai susiję su amžiumi, lytimi, imuninės sistemos nusilpimu, infekcijomis ar tam tikrais cheminiais junginiais. Pagrindiniai simptomai – padidėję limfmazgiai, staigus svorio kritimas, temperatūros pakilimas ir prakaitavimas naktį.

Gydymo būdas kiekvienu atveju konkrečiai parenkamas pagal ligos tipą ir stadiją – dažniausiai derinama chemoterapija, spindulinė terapija, imunoterapija ar taikinių terapija. Kai kuriems pacientams prireikia kamieninių ląstelių transplantacijos.