Lizosomų kaupimo ligos: priežastys, simptomai, diagnostika, gydymas
Sužinosite
Lizosominės kaupimo ligos – tai daugiau nei 50 retų ligų apimanti grupė, kurios pagrindinė priežastis – sutrikusi lizosomų veikla žmogaus ląstelėse. Lizosomos tvarko ląstelių „atliekas“: jos skaido baltymus, angliavandenius, senas ląstelių dalis, kad organizmas galėtų jas perdirbti ir panaudoti dar kartą.
Sergant šiomis ligomis, organizme trūksta tam tikrų fermentų. Dėl to lizosomos nebegali tinkamai suskaidyti medžiagų, jos kaupiasi ląstelėse ir ima kenkti audiniams bei organams.
Dažniausios lizosominių kaupimo ligų rūšys
Kiekvienai ligai būdingas trūkumas vis kito fermento, todėl simptomai gali labai skirtis. Išskiriamos kelios pagrindinės rūšys.
Fabry liga
Šiai ligai būdingas sutrikęs fermento alfa-galaktozidazės A gaminimas. Dėl to riebalinės medžiagos, vadinamos globotriaozilkeramidu, pradeda kauptis organizmo ląstelėse ir jas pažeidžia.
- Rankų ir pėdų skausmas, dilgčiojimas ar deginimas
- Bendras kūno skausmas
- Karščiavimas
- Vangumas, nuovargis
- Raudonos ar violetinės dėmės ant odos
- Prakaitavimo sutrikimai
- Patinimas kojose, čiurnose, pėdose
- Drumstėjanti ragena
- Virškinimo negalavimai (viduriavimas, vidurių užkietėjimas)
- Kvėpavimo sunkumai
- Spengimas ausyse, klausos silpnėjimas
- Galvos sukimasis
- Širdies ritmo sutrikimai, širdies infarktas, insultas
Gaucher liga
Ši būklė atsiranda, kai trūksta fermento gliukocerebrozidazės (GBA). Jis skaido riebalą, vadinamą gliukocerebrozidu. Nesuskaidytas riebalas kaupiasi blužnyje, kepenyse ir kaulų čiulpuose.
- Mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis (anemija)
- Padidėjusi blužnis ir kepenys
- Lengvas kraujavimas ir mėlynės
- Nuovargis
- Skausmas kauluose, lūžiai
- Sąnarių skausmas
- Regos sutrikimai
- Priepuoliai (epilepsija)
Krabbe liga
Ši reta liga pažeidžia nervų sistemą. Trūkstant fermento galaktocerebrozidazės, sutrinka mielino – apsauginio nervų apvalkalo – susidarymas ir palaikymas. Dėl to nukenčia nerviniai impulsai.
- Raumenų silpnumas
- Stangrūs galūnių raumenys
- Sunkus vaikščiojimas
- Regos ir klausos praradimas
- Raumenų spazmai
- Priepuoliai
Metachromatinė leukodistrofija (MLD)
MLD išsivysto, kai organizme nėra arilsulfatazės A fermento. Jis skaido tam tikras riebalines medžiagas – sulfatidus. Neperskaidyti riebalai kaupiasi galvos smegenų baltojoje medžiagoje ir pažeidžia apsauginį mielino sluoksnį nervinėms ląstelėms.
- Sumažėjęs jautrumas rankose ir pėdose
- Priepuoliai
- Ėjimo bei kalbos sutrikimai
- Regėjimo ir klausos blogėjimas
Mukopolisacharidozė (MPS)
MPS apima keletą ligų, kai trūksta fermentų, skaidanančių tam tikrus angliavandenius. Neišskaidyti angliavandeniai kaupiasi įvairiuose organuose.
- Žemas ūgis
- Sąnarių stingimas
- Kalbos sutrikimai, klausos praradimas
- Išskyros iš nosies
- Mokymosi sunkumai
- Širdies sutrikimai
- Sąnarių skausmai
- Kvėpavimo bėdos
- Prasta nuotaika
Niemann-Pick liga
Šiai ligai būdingos kelios formos (A, B ir C). Pirmųjų dviejų tipų atveju organizmas negamina rūgščiosios sfingomielinazės fermento. Dėl to riebalinė medžiaga (sfingomielinas) kaupiasi ląstelėse. Trečiajame tipe organizmas negali skaidyti cholesterolio ir riebalų, kurie kaupiasi kepenyse, blužnyje, smegenyse.
- Padidėjusi kepenys, blužnis
- Akys sunkiai juda aukštyn ir žemyn
- Odos ir akių pageltimas (gelta)
- Letėjantis vystymasis
- Kvėpavimo problemos
- Širdies sutrikimai
Pompe liga
Kai trūksta alfa-gliukozidazės fermento, glikogenas (cukraus atsarga) neskaidomas į gliukozę ir kaupiasi raumenų ląstelėse, o kartais kituose audiniuose.
- Ryški raumenų silpnybė
- Silpna raumenų tonusas
- Mažas augimas ir svorio prieaugis mažiems vaikams
- Padidėjusi širdis, kepenys ar liežuvis
Tay-Sachso liga
Trūkstant fermento heksosaminidazės A, riebalinė medžiaga (GM2 gangliozidas) kaupiasi smegenų nervų ląstelėse ir jas pažeidžia. Paprastai pirmus gyvenimo mėnesius kūdikiai vystosi įprastai, vėliau vystymasis lėtėja ir jie praranda judesių kontrolę.
- Raudona dėmė akies dugne
- Regėjimo ir klausos netekimas
- Priepuoliai
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dauguma šių ligų perduodamos paveldėjimo būdu. Dažniausiai reikia, kad vaikas iš abiejų tėvų paveldėtų pakitusį geną – tuomet jis susirgs. Paveldėjus tik iš vieno tėvų, liga nepasireiškia, bet žmogus gali ją perduoti savo vaikams.
Pakitę genai nurodo organizmui gaminti nevisiškai veikiančius fermentus, todėl medžiagos ląstelėse nesuskaldomos ir kaupiasi. Nors šios ligos retai pasitaiko, tam tikros jų formos dažnesnės specifinėse žmonių grupėse.
Simptomai ir vystymasis
Simptomų pobūdis priklauso nuo to, kuris fermentas neveikia. Kiekviena liga pasireiškia skirtingais požymiais: vienos veikia raumenis, kitos – smegenis ar vidaus organus.
Ligų nustatymas
Tyrimus galima atlikti dar nėštumo metu, jei yra rizika, kad vaikas gali paveldėti ligą. Jeigu vaikas pasižymi būdingais simptomais, galima atlikti kraujo tyrimus, padedančius nustatyti, kurio fermento trūksta.
Papildomai gydytojai dažnai taiko šiuos tyrimus:
- MRT – aiškiau parodo smegenų struktūras
- Biopsija – iš audinio paimamas mėginys ir tiriamas mikroskopu
Ankstyva diagnostika svarbi – kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnės ligos valdymo galimybės.
Gydymas ir pagalba
Nors šių ligų išgydyti kol kas neįmanoma, tam tikri gydymo metodai gali pagerinti būklę bei sulėtinti ligos progresavimą.
- Fermentų pakaitinė terapija – trūkstamas fermentas leidžiamas į veną
- Pagrindinės medžiagos kaupimosi mažinimas – taikomi vaistai, mažinantys kenksmingų medžiagų kiekį organizmo ląstelėse
- Kamieninių ląstelių persodinimas – leidžia organizmui pradėti gaminti trūkstamą fermentą
Gyvenimo kokybę pagerinti padeda simptominis gydymas: vaistai, fizioterapija, chirurginės procedūros, kartais dializė, kai reikia pašalinti kenksmingas medžiagas iš organizmo.