Meningitas: simptomai, priežastys, perdavimo būdai ir gydymas

Meningitas yra rimta būklė, kai uždegimas apima smegenų ir nugaros smegenų dangalus. Ši liga dažniausiai pasireiškia staigiai ir gali greitai sukelti sunkias komplikacijas. Simptomai neretai priklauso nuo žmogaus amžiaus – jie skirtingi kūdikiams, vaikams ir suaugusiesiems.

Pirmieji meningito požymiai

Dažnai pirmas meningito ženklas būna pojūtis panašus į gripo – vystosi karščiavimas, skauda galvą, ima mausti raumenys. Gali atsirasti jautrumas ryškiai šviesai, kaklo raumenys sustandėja taip, kad sunku palenkti galvą į priekį.

Kaip atpažinti meningitą – pagrindiniai simptomai

• Stiprus galvos skausmas
• Kaklo standumas
• Karščiavimas
• Pykinimas arba vėmimas
• Jautrumas šviesai
• Sumišimas, sunku susikaupti
• Veido nutirpimas
• Mieguistumas ar sunku pabusti
• Trūksta apetito arba troškulio
• Traukuliai

Kai kuriais atvejais meningitą gali lydėti bėrimas. Bėrimas dažnai prasideda kaip mažos, į adatų dūrius panašios raudonos dėmelės. Laikui bėgant, šios dėmės gali susilieti į ryškesnes purpurines ar raudonas dėmes. Jei oda tamsesnė, bėrimas gali būti sunkiau pastebimas – rekomenduojama apžiūrėti delnus, pėdų padus, pilvą, burnos gomurį ar vidines vokų puses.

Meningitas kūdikiams ir vaikams

Kūdikiams ir mažiems vaikams požymiai gali skirtis nuo suaugusiųjų.

• Labai aukšta temperatūra
• Nenutrūkstamas, stiprėjantis verkimas, ypač paimant ant rankų
• Padidėjęs mieguistumas, vangumas
• Stingsta kaklas ar visas kūnas
• Išsipūtęs minkštųjų audinių plotas ant viršugalvio
• Kūdikis nenori valgyti, tampa irzlus

Vaikams nuo dvejų metų ir vyresniems simptomai paprastai tokie patys kaip suaugusiesiems.

Meningitinis bėrimas – kuo ypatingas?

Meningitą sukeliantys meningokokiniai mikrobai pažeidžia kraujagyslių sieneles. Pradeda sunktis kraujas, kuris matomas po oda kaip bėrimas. Bėrimas gali būti itin būdingas – pradžioje smulkios dėmelės, vėliau plečiasi ir kartais atrodo panašus į mėlynes. Bėrimas ne visada išnyksta prispaudus permatomu stikliuku – jei dėmės nublanksta stiklui prispaudus, vadinama „blunkančiu bėrimu“, tačiau dažnai jis tampa „neblunkantis“, kas ypač būdinga meningitui.

Verta prisiminti, jog meningitas gali vystytis ir be bėrimo, tačiau jeigu jis pasirodo, būtina kuo greičiau kreiptis pagalbos.

Kas dažniau suserga meningitu?

Nors meningitu gali susirgti kiekvienas, tam tikrose grupėse ši liga pasitaiko dažniau:

• Vaikai iki penkerių metų
• Paaugliai ir jauni suaugusieji nuo 16 iki 25 metų
• Vyresni nei 55 metų asmenys

Riziką didina ir nusilpusi imuninė sistema, tam tikros lėtinės ligos, blužnies nebuvimas ar pažeidimai. Dėl lengvai plintančių užkrėtėjų meningito protrūkiai dažniau kyla vietose, kur daug žmonių gyvena ar būna kartu – pavyzdžiui, bendrabučiuose ar kareivinėse. Kelionės į teritorijas, kur liga dažna, taip pat padidina pavojų.

Meningitas nėštumo metu

Yra bakterija – listerija, kuri nėščioms moterims kelia ypatingą riziką. Nėštumo metu jautrumas šiai bakterijai padidėja net trylika kartų. Listerija dažniausiai užsikrečiama vartojant tam tikrus produktus:

• Dešrelės ar rūkytas maistas
• Pasterizuotos nenatūraliu būdu mėsos užtepėlės
• Rūkyta žuvis
• Neplauti žali vaisiai ir daržovės
• Nepasterizuotas pienas bei sūriai (pavyzdžiui, feta, bri, mėlynojo pelėsio, queso fresco, camembert ir pan.)

Infekcija gali sukelti meningitą ir itin sunkių pasekmių nėštumui – gali prasidėti priešlaikinis gimdymas ar net žūti vaisius. Todėl nėščiosioms rekomenduojama vengti rizikingų produktų.

Kas sukelia meningitą?

Dažniausiai su meningitu susiduriama dėl bakterinės ar virusinės infekcijos, kuri iš pradžių užklumpa kitus organus – pavyzdžiui, ausis, sinusą ar gerklę. Rečiau meningitą sukelia:

• Autoimuninės ligos
• Vėžio gydymas
• Sifilis
• Tuberkuliozė

Meningito užkrečiamumas

Pati liga nėra užkrečiama, tačiau bakterijos ir virusai, galintys sukelti meningitą, lengvai plinta artimo kontakto metu. Infekciją galima perduoti kosint, čiaudint, bučiuojantis ar dalijantis asmeniniais daiktais, burnos higienos priemonėmis, stalo įrankiais.

Kaip diagnozuojamas meningitas?

Nustačius įtartinus simptomus, gydytojas įvertina ligos istoriją ir atliks apžiūrą – ypač atkreips dėmesį į kaklo raumenų standumą bei odos bėrimą. Patvirtinti meningito diagnozę padeda papildomi tyrimai:

• Kraujo tyrimai, ieškant infekcijos požymių
• Galvos kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), siekiant įvertinti uždegimą ar patinimą
• Juosmens punkcija – specialiu adata paimamas skystis iš stuburo srities, padedantis nustatyti tikslų sukėlėją

Kaip gydomas meningitas?

Gydymas priklauso nuo meningito rūšies. Bakterinės kilmės atvejais gydymas turi būti pradėtas nedelsiant antibiotikais. Dažniausiai pirmiausia skiriamas plataus veikimo spektro antibiotikas – rezultatus patikslinus, gydymas parenkamas tiksliai pagal nustatytą bakteriją. Kartais papildomai skiriami vaistai nuo uždegimo.

Virusinis meningitas dažniausiai praeina savaime. Gydytojas gali rekomenduoti ramybę, daug skysčių ir vaistus nuo skausmo ar temperatūros. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jei ligą sukėlė herpes ar gripą sukeliantys virusai, gali būti skiriami vaistai nuo virusų. Grybelinio meningito gydymui naudojami specifiniai priešgrybeliniai vaistai, kartais gali prireikti gydymo ligoninėje, ypač jei pasireiškia sunkūs simptomai.

Galimos meningito komplikacijos

• Traukuliai
• Galvos smegenų pažeidimas, insultas
• Klausa gali blogėti ar išnykti
• Atminties, mokymosi sunkumai
• Sunkumai vaikštant, paralyžius
• Inkstų nepakankamumas
• Šokas
• Mirštamumas

Kai gydymas vėluoja, rizika rimtoms pasekmėms akivaizdžiai išauga tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Kaip apsisaugoti nuo meningito?

Meningito riziką galima sumažinti stengiantis išvengti infekcijų. Svarbiausios prevencinės priemonės:

• Dažnai ir kruopščiai plautis rankas – pamokykite to ir vaikus, ypač po viešų vietų ar tualeto, prieš valgant
• Nedalykitės savo asmeniniais daiktais, burnos priežiūros priemonėmis, lūpų balzamu, stalo įrankiais ar maistu su kitais žmonėmis
• Uždengti burną ir nosį kosint ar čiaudint
• Laikytis sveiko gyvenimo būdo – visavertė mityba, pakankamai miego ir fizinio aktyvumo stiprina imunitetą
• Nėštumo metu valgykite tik gerai paruoštą maistą, venkite neplautų, žalių ar neapdorotų produktų, taip pat nepasterizuotų pieno produktų
• Skiepykitės – laikykitės rekomendacijų dėl vakcinacijos nuo infekcijų, galinčių sukelti meningitą, pavyzdžiui, gripo ar pneumokoko

Meningito vakcinos

Egzistuoja vakcinos, padedančios apsaugoti nuo meningokokinės infekcijos. Skiepai rekomenduojami vaikams, paaugliams, taip pat suaugusiems asmenims, priklausantiems rizikos grupėms. Vakcinacija gali būti atliekama pagal kelias skirtingas schemas, priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir rizikos.

• MenACWY – paprastai pradedama 11–12 metų amžiaus, po kelerių metų skiriama pakartotinė dozė
• MenB – tinka vyresniems nei dešimties metų vaikams, kurie turi rizikos veiksnių
• Kombinuotos vakcinos, kuriose yra kelių rūšių apsauga
• Pneumokokinė ir Hib vakcinos taip pat apsaugo nuo kai kurių bakterijų, sukeliančių bakterinį meningitą
• Bacille Calmette-Guerin vakcina padeda apsisaugoti nuo tuberkuliozės kilmės meningito

Ką svarbiausia žinoti?

Meningitas – tai uždegimas, apimantis smegenų ir nugaros smegenų dangalus. Daugiau nei pusę atvejų sukelia virusai, tačiau būna ir bakterinės, grybelinės, parazitinės kilmės atvejų. Dažniausi simptomai – kaklo raumenų sustandėjimas, didelis galvos skausmas, karščiavimas, pykinimas ar vėmimas. Jei kilo įtarimų dėl šios ligos, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją – ypač įtariant bakterinį meningitą, nes būklė gali greitai blogėti.