Meningitas: simptomai, priežastys, plitimas ir gydymas

Meningitas – tai reta, tačiau pavojinga infekcija, kuri pažeidžia dangalus, saugančius smegenis ir nugaros smegenų audinius. Ši liga gali užklupti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.

Meningito ir encefalito skirtumai

Nors meningitas ir encefalitas lemia panašius simptomus, jie veikia skirtingas centrinės nervų sistemos dalis. Meningitas sukelia uždegimą smegenų ir nugaros smegenų dangaluose, o encefalitas pažeidžia pačią smegenų medžiagą.

Meningito tipai

Bakterinis meningitas

Bakterinis meningitas laikomas viena pavojingiausių ligos formų. Liga vystosi greitai, gali sukelti sunkių sveikatos padarinių ar net pasibaigti mirtimi, todėl būtina skubi pagalba.

Šią formą gali sukelti įvairios bakterijų rūšys:

• Streptococcus pneumoniae
• Neisseria meningitidis
• Listeria monocytogenes – dažniausiai pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, asmenims su silpnėjančia imunine sistema

Iki vakcinų sukūrimo Hib bakterijos buvo dažna kūdikių ir mažų vaikų meningito priežastis. Dabar vakcinos nuo Neisseria meningitidis, Streptococcus pneumoniae ir Hib labai sumažino ligos riziką. Rekomenduojama, kad vaikai ir rizikos grupėms priklausantys suaugusieji būtų paskiepyti.

Bakterijos dažniausiai išplinta per kvėpavimo takus (kosint ar čiaudint) ir gali migruoti į dangalus per kraują iš nosiaryklės, ausų ar sinusų. Jei buvote arti sergančio bakteriniu meningitu, būtina pasitarti su gydytoju dėl prevencijos priemonių.

Virusinis meningitas

Virusinis meningitas pasitaiko dažniau nei bakterinis ir dažniausiai praeina lengviau, nors yra išimčių. Ligą gali lemti įvairūs virusai, tarp jų:

• Ne-polio enterovirusai (pvz., sukeliantys rankų, pėdų ir burnos ligą)
• Herpes simplex virusas
• Vėjaraupių-zoster virusas
• Parotito virusas
• Tymų virusas
• Arbovirusai (pvz., Zikos, Vakarų Nilo virusas)
• Epstein-Barr virusas
• ŽIV
• Gripo virusai
• Limfocitinio chorioninio meningito virusas

Grybelinis meningitas

Ši forma pasitaiko retai ir dažniausiai užklumpa žmones su nusilpusia imunine sistema, pavyzdžiui, sergančius tam tikromis lėtinėmis ligomis. Dažnesni sukėlėjai:

• Cryptococcus (dažnas visame pasaulyje)
• Histoplasma (aktyvus dirvožemyje su paukščių ar šikšnosparnių išmatomis)
• Blastomyces (auga drėgname dirvožemyje, pūvančiuose lapuose)
• Coccidioides (rastomas kai kuriuose pasaulio regionuose dirvožemyje)

Parazitinis meningitas

Parazitinį meningitą sukelia gyvūnų parazitai, kurių kiaušinėlius žmogus gali praryti su termiškai neapdorotu ar netinkamai apdorotu maistu (žuvimi, vištiena, moliuskais). Liga nepersiduoda nuo žmogaus žmogui. Viena iš retesnių formų – eozinofilinis meningitas, susijęs su trimis pagrindiniais parazitais:

• Angiostrongylus cantonensis (vadinamas žiurkių plaučių kirmėle)
• Baylisascaris procyonis (apvalioji kirmėlė, dažniausia tarp meškėnų)
• Gnathostoma spinigerum (daugiausia randama Azijoje, Lotynų Amerikoje ir Afrikoje)

Amebinis meningitas

Ypač reta ir dažniausiai mirtina forma, kurią sukelia Naegleria fowleri – vienaląstis organizmas. Jis gyvena šiltuose gėlo vandens telkiniuose ir dirvožemyje. Užsikrečiama dažniausiai plaukiant vandenyje, kur gyvena šis mikroorganizmas, bet ne per geriamąjį vandenį. Liga neužkrečiama.

Neinfekcinis meningitas

Ši forma pasireiškia dėl tam tikrų ligų ar būklių, pavyzdžiui, autoimuninių ligų, vėžio, galvos traumų, po smegenų operacijų ar vartojant tam tikrus vaistus. Neinfekcinis meningitas neužkrečiamas.

Lėtinis meningitas

Lėtinis meningitas turi daug tų pačių požymių kaip ir ūmus, tačiau simptomai progresuoja lėtai, per kelias savaites. Dažniausiai jį sukelia grybelinės infekcijos arba tuberkuliozė, kai sukėlėjai patenka į smegenis ir jų dangalus.

Terminas „aseptinis meningitas“ dažniausiai vartojamas tada, kai skysčiuose iš smegenų ir nugaros smegenų nerandama bakterijų – tai gali lemti virusinė arba kita kitaip sunkiai atpažįstama infekcija.

Meningito simptomai

Simptomai gali atsirasti per kelias valandas arba vystytis per kelias dienas ir skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Dažniausi požymiai yra:

• Painiojimasis, sutrikęs sąmoningumas
• Karščiavimas
• Galvos skausmas (kartais labai stiprus)
• Kaklo arba veido tirpimas
• Jautrumas šviesai
• Kaklo sustingimas – sunku nuleisti smakrą prie krūtinės
• Pykinimas, vėmimas
• Sunkios koncentracijos problemos
• Traukuliai
• Mieguistumas ar sunkumas pabusti
• Prastas apetitas ir troškulys

Meningitas kūdikiams

Mažiems vaikams ir kūdikiams gali pasireikšti:

• Aukšta temperatūra
• Nenutrūkstantis, stiprėjantis verksmas, ypač paėmus ant rankų
• Neįprastas mieguistumas, vangumas, judrumo stoka
• Kaklo ar kūno standumas
• Paburkęs momenėlis (minkštoji vieta ant galvos viršaus)
• Sunkumas maitintis, blogas apetitas
• Dirglumas, neramumas

Vaikų ir paauglių simptomai

Vaikams nuo 2 metų amžiaus (ir vyresniems) požymiai yra tokie pat kaip suaugusiesiems.

Meningito bėrimas

Kai kurios meningito formos, ypač sukeltos Neisseria meningitidis, išsiskiria išplitusiu bėrimu. Pradžioje odos bėrimas būna smulkus, atrodo kaip smulkūs taškeliai (petechijos), dažniau vietose, kur spaudžia rūbai, pavyzdžiui, juosmens srityje. Vėliau gali susidaryti didesnės purpurinės ar raudonos dėmės (purpura), primenančios mėlynes. Šių dėmių gali būti sunkiau pastebėti ant tamsesnės odos, todėl patariama apžiūrėti šviesesnes kūno dalis – delnus, pėdų padus, pilvą, burnos gomurį, akių vokus.

Paprastas būdas patikrinti – prispausti prie bėrimo skaidrų stiklinį indą; jei dėmė neišnyksta spaudžiant, greičiausiai tai neblanšuojantis bėrimas, kuriam reikia skubios pagalbos. Bėrimas gali nebūti, bet jo atsiradimas – pavojingas signalas.

Kaip plinta ir kam būdingas meningitas?

Meningitas gali užklupti bet ką, tačiau dažniau pasitaiko tam tikro amžiaus grupėse:

• Vaikai iki 5 metų
• Jaunuoliai ir jauni suaugusieji nuo 16 iki 25 metų
• Žmonės nuo 55 metų

Didesnė rizika gali būti sergant ilgalaikėmis ligomis, esant imuninės sistemos sutrikimams ar neturint blužnies. Dėl greito ligų plitimo, ligos protrūkiai kyla žmonių susibūrimo vietose – pavyzdžiui, studentų bendrabučiuose ar kareivinėse. Rizika auga keliaujant į tam tikrus pasaulio regionus, kur liga paplitusi plačiau.

Nėštumas ir meningitas

Viena iš bakterijų, galinčių lemti meningitą, yra listerija. Nėštumo metu jautrumas šiai infekcijai padidėja – užsikrėtimo tikimybė išauga net keliolika kartų. Listerinė infekcija gali išsivystyti valgant:

• Termiškai neapdorotus mėsos gaminius (dešrainius, paštetus, šaltus mėsos kepsnius)
• Rūkytą žuvį
• Neplautus vaisius ar daržoves
• Nepasterizuotą pieną ir iš jo pagamintus minkštus sūrius (feta, brinza, camembert ir pan.)

Ši infekcija pavojinga ne tik nėščiosioms, bet ir vaisiui – galima sukelti ankstyvą gimdymą ar net vaisiaus netektį. Todėl, planuojant ar laukiantis, svarbu atsisakyti rizikingų produktų.

Meningito priežastys

Dažniausiai liga prasideda nuo bakterijų ar virusų sukeltų infekcijų, kurios į smegenis patenka iš kitų organizmo vietų – ausų, nosies, gerklės. Rečiau pasitaiko kitos priežastys, pavyzdžiui:

• Autoimuninės ligos
• Vėžio gydymas (vaistų poveikis)
• Sifilis
• Tuberkuliozė

Meningito užkrečiamumas

Pati liga tiesiogiai neperduodama nuo žmogaus žmogui, tačiau kai kurie ją sukeliantys mikroorganizmai lengvai plinta tarp žmonių.

Meningito diagnozė

Įtariant šią ligą, gydytojas išklausys jūsų ligos istoriją, atliks apžiūrą ir įvertins galimą standų kaklą ar bėrimą. Tiksliai diagnozei patvirtinti prireiks papildomų tyrimų:

• Kraujo tyrimų, padedančių aptikti infekcijos požymius ar bakterijas
• Galvos kompiuterinės tomografijos (KT) arba magnetinio rezonanso (MRT), nustatant galimą uždegimą ar patinimus
• Juosmens punkcijos (skysčio paėmimas adatėlę iš stuburo aplinkos), kuri padeda nustatyti ligos priežastį

Kaip gydomas meningitas?

Gydymo taktika priklauso nuo to, kuris uždegimo tipas jus ištiko.

Bakterinis meningitas gydomas nedelsiant skiriant antibiotikus – iš pradžių dažniausiai plataus veikimo spektro. Nustatę tikslią bakteriją, gydytojas skiria jai jautrų antibiotiką. Kartais papildomai skiriami ir vaistai nuo uždegimo (kortikosteroidai).

Virusinis meningitas dažnai praeina savaime, be specialaus gydymo. Gali būti rekomenduojamas lovos režimas, gausus skysčių vartojimas, o esant skausmui ar karščiavimui – nereceptiniai vaistai. Kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, herpes ar gripo virusų atveju) gali būti skiriami antivirusiniai vaistai.

Grybelinio meningito gydymui skiriami priešgrybeliniai vaistai. Priklausomai nuo simptomų sunkumo, gali prireikti gydymo ligoninėje.

Galimos komplikacijos

Vėluojant suteikti gydymą, ypač bakterinio ar grybelių sukelto meningito atvejais, išauga sunkių komplikacijų rizika tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Pasekmės gali būti:

• Traukuliai
• Smegenų pažeidimai ar insultas
• Klausos sutrikimai ar praradimas
• Atminties ir mokymosi sunkumai
• Paralyžius, eisenos sutrikimai
• Inkstų nepakankamumas
• Šokas
• Mirtis

Kaip apsisaugoti nuo meningito?

Svarbiausia – sumažinti riziką užsikrėsti virusais ir bakterijomis, galinčiais sukelti meningitą. Rekomenduojama:

• Dažnai ir kruopščiai plauti rankas, ypač grįžus namo, panaudojus tualetą, prieš valgant ar išėjus į viešas vietas
• Nenaudoti tų pačių dantų šepetėlių, valgymo įrankių, lūpdažių kaip kiti žmonės
• Negerti iš vieno indo ar dalintis maistu su kitais
• Uždengti burną ir nosį kosėjant ar čiaudint
• Rūpintis bendra sveikata: maitintis sveikai, užsiimti fizine veikla, pakankamai ilsėtis
• Nėštumo metu rinktis tik švariai apdorotą, gerai išvirtą ar iškeptą maistą, vengti nepasterizuotų pieno produktų ir žalių gyvūninių maisto produktų
• Laiku ir pagal rekomendacijas pasiskiepyti

Skiepai nuo meningito

Vakcinacija – viena veiksmingiausių priemonių išvengti bakterinio meningito. Siekiant apsaugoti nuo pavojingiausių bakterijų siūlomos kelios vakcinos:

• MenACWY – skirtas vaikams ir paaugliams, dažnai papildoma palaikomąja doze
• MenB – skiriamas didesnės rizikos vaikams nuo 10 metų ir suaugusiems
• Pneumokokinė ir Hib vakcina – svarbi vaikams ir kai kurioms suaugusiųjų rizikos grupėms
• Kai kur rekomenduojama BCG vakcina nuo tuberkuliozės

Trumpai apie meningitą

Meningitas – tai uždegiminė reakcija, apimanti smegenų ir nugaros smegenų dangalus. Dažniausiai ligą sukelia virusai, tačiau gali lemti ir bakterijos, grybeliai, parazitai ar amebos. Pagrindiniai simptomai yra kaklo sustingimas, galvos skausmas, karščiavimas, pykinimas, vėmimas. Pajutus įtartinus požymius, itin svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytojus – ypač jei įtariama bakterinė forma, nes jos eiga gali būti labai greita.