Mononukleozė (buvinėjimo liga): simptomai, priežastys ir gydymas

Mononukleozė dažniausiai praeina savaime, tačiau simptomai ir ligos eiga gali labai skirtis. Ši virusinė infekcija, dar žinoma kaip „bučiavimosi liga“, dažniausiai užklumpa paauglius ir jaunus suaugusiuosius, tačiau ja gali susirgti ir bet kokio amžiaus žmonės. Dažniausiai ligą sukelia Epstein-Barr virusas (EBV).

Dažniausi požymiai ir kaip gali pasireikšti mononukleozė

Mononukleozės simptomai priklauso nuo žmogaus organizmo, amžiaus ir imuninės sistemos būklės. Tipiniai pirmieji ženklai dažniausiai pasireiškia staiga ir yra:

• Karščiavimas
• Jaučiamas stiprus nuovargis
• Gerklės skausmas
• Padidėję limfmazgiai, ypač kaklo srityje
• Raumenų maudimas
• Sumažėjęs apetitas
• Berimas

Kur kas rečiau gali atsirasti:

• Kosulys
• Krūtinės diskomfortas ar skausmas
• Dusulys
• Galvos skausmas
• Kraujavimas iš nosies
• Padažnėjęs širdies ritmas
• Sprando sustingimas
• Blyškios ar raudonos dilgėlinės tipo dėmės
• Geltos požymiai – pageltusi oda ir akys

Kai kuriems asmenims simptomai praslenka vos pastebimi arba jie visiškai nepasirodo.

Mononukleozės eigos tarpsniai

Po to, kai organizmas susiduria su infekciją sukeliančiu virusu, paprastai simptomų dar nėra. Šis periodas trunka apie 4–6 savaites – tai vadinama inkubaciniu laikotarpiu.

Vėliau prasideda prodrominis etapas, kai virusas plinta kūne, bet ligos simptomai dar silpni. Tokiu metu gali pasireikšti:

• Nepraeinantis nuovargis
• Silpnas galvos skausmas
• Padidėjęs kūno jautrumas, raumenų ar sąnarių maudimas
• Neženklus gerklės skausmas

Ūminė fazė pažymėta išreikštais negalavimais. Ši stadija trunka apie savaitę ar ilgiau – kamuoja stiprus gerklės skausmas, tonzilių, limfmazgių patinimas, aukšta temperatūra. Po šio periodo ima mažėti ūmūs simptomai, bet išsekimas ir silpnumas gali dar kurį laiką užtrukti – kai kuriems iki pusės metų.

Odos pakitimai

Gali pasirodyti išblyškęs arba rausvas, į tymus panašus bėrimas, ypač jei skirti antibiotikai gerklės infekcijai gydyti. Bėrimai dažniausiai išplinta tiek veide, tiek ant kūno, gali niežėti.

Retais atvejais pasireiškia dilgėlinė – niežtintys, paraudę ar kūno spalvos spuogeliai, kurie išnyksta taip pat staiga, kaip ir atsirado.

Kaip nustatoma mononukleozė?

Mononukleozę dažnai galima įtarti iš simptomų ir apžiūros metu rasto limfmazgių ar vidaus organų (kepenų, blužnies) padidėjimo. Diagnozei patvirtinti paprastai atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas (vadinamas CBC), leidžiantis įvertinti baltųjų kraujo kūnelių pokyčius bei antikūnų tyrimai, rodantys atsaką į EBV infekciją.

Mononukleozė ar streptokokinė angina?

Tiek mononukleozė, tiek streptokokinė angina pasireiškia gerklės skausmu, karščiavimu, limfmazgių patinimu. Visgi mononukleozė dažniausiai būna virusinės kilmės, o štai anginą sukelia bakterijos. Kartais abiem infekcijomis galima sirgti vienu metu.

Pavojingos komplikacijos

Nors dažniausiai pasveikstama be didesnių padarinių, kai kuriems pacientams gali išsivystyti komplikacijos. Dažniausios jų:

• Stipriai patinę tonzilės, sunkinantys kvėpavimą ar rijimą
• Blužnies padidėjimas ir plyšimo rizika (pasireiškia staigiu skausmu kairėje viršutinėje pilvo pusėje)
• Kepenų funkcijos sutrikimai ar gelta
• Kraujotakos problemos, tokios kaip anemija ar trombocitų trūkumas
• Širdies raumens uždegimas ar ritmo sutrikimai
• Centinės nervų sistemos komplikacijos – traukuliai, encefalitas ar meningitas

Daug didesnė sunkių komplikacijų tikimybė, jei žmogaus imuninė sistema yra nusilpusi dėl kitų ligų ar vartojamų vaistų.

Kaip gydoma mononukleozė?

Specifinių vaistų mononukleozei nėra – antibiotikai ar antivirusiniai preparatai neveiksmingi prieš EBV. Svarbiausia – tinkamai pasirūpinti savimi:

• Ilsėtis ir leisti organizmui pilnai atsigauti
• Gerti pakankamai skysčių
• Karščiavimui ir skausmui malšinti tinka nereceptiniai vaistai, tokie kaip paracetamolis ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
• Esant stipriam gleivinės tinimui – gydytojas gali skirti kortikosteroidų
• Gerklės skausmui mažinti padeda skalavimai druskingu vandeniu

Ligos simptomai dažniausiai išnyksta per kelias savaites, tačiau išsekimas gali užsitęsti ir ilgiau. Svarbiausia leisti organizmui pailsėti – kuo rūpestingiau ilsėsitės, tuo greičiau grįš jėgos. Kad visiškai atsigautumėte, gali prireikti kelių mėnesių.

Išgyvenimo taktika ir atsargumo priemonės

Grįžimas į kasdienį gyvenimo tempą turi vykti palaipsniui. Rekomenduojama kurį laiką vengti fizinio aktyvumo, sporto ar sunkaus daiktų kilnojimo – kai mononukleozės metu padidėja blužnis, staigus judesys ar smūgis gali sukelti plyšimą.

Būdami persirgę mononukleoze, visiškai išvengti viruso plitimo kitam žmogui nepavyks, nes Virusas dar ilgą laiką gali likti seilėse. Todėl verta dažniau plauti rankas, nesiimti dalintis indais, stiklinėmis, dantų šepetėliu. Jūsų nebūtina izoliuoti, bet likti namuose rekomenduojama tol, kol pagrindiniai simptomai išnyks.

Mononukleozė gali paveikti kepenis, todėl susirgus jokiu būdu nereikėtų vartoti alkoholio, nes padidėja kepenų pažeidimo pavojus.

Kaip apsisaugoti nuo mononukleozės?

Šiuo metu vakcinos, kuri apsaugotų nuo EBV, nėra sukurta. Pavojus užsikrėsti išlieka net ir pasveikus ar nesergant – virusas seilėse gali išlikti labai ilgai. Sumažinti riziką galima laikantis paprastų higienos priemonių: dažnai plauti rankas, nesidalinti valgymo įrankiais ar gėrimų indais ir vengti artimo kontakto su infekuotais asmenimis.

Pagrindinės žinutės

Mononukleozė – dažniausiai ne grėsminga, tačiau užsitęsti galinti infekcija, kuriai šiuo metu nėra specifinio gydymo. Simptomai paprastai palengvėja per kelias savaites, tačiau visiškas atsigavimas gali užsitęsti. Gera savijauta paprastai grįžta su poilsiu, tinkama mityba ir pakankamu skysčių kiekiu.

Kaip plinta mononukleozė?

Dažniausiai virusas perduodamas per seiles – pabučiavus, vartojant tuos pačius indus ar dantų šepetėlius, rečiau kasdieniame kontakte. Dėl to liga vadinama „bučiavimosi liga“, tačiau realiai virusas gana lengvai plinta ir tarp namų ūkio narių ar artimų draugų. Nors dažniausiai mononukleozė nekelia didelio pavojaus sveikatai, rekomenduojama apsaugoti artimuosius ir laikytis higienos.