Norovirusas: simptomai, priežastys ir gydymas

Norovirus yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės patiria staigius žarnyno sutrikimus. Dažniausiai šis virusas plinta labai sparčiai ir lengvai, ypač vietose, kur daug žmonių yra vienoje erdvėje: ligoninėse, vaikų darželiuose, slaugos namuose ar restoranuose. Net jei liga pasitraukė, vis tiek galite išlikti užkrečiamas dar iki dviejų savaičių, nors viruso užkrečiamumas po truputį silpnėja.

Kaip plinta norovirusas

Virusas dažniausiai perduodamas per užterštą maistą ar gėrimus, ypač jei jie nepakankamai termiškai apdoroti. Žali arba termiškai neapdoroti moliuskai, tai pat neplautos uogos ar daržovės, dažnai siejamos su šio viruso protrūkiais.

Tiesioginis kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu arba naudojimasis tais pačiais indais ar įrankiais dar labiau didina riziką. Norovirusas gali išlikti gyvybingas ant paviršių net iki dviejų savaičių, ypač ant lygių, neporėtų paviršių, pavyzdžiui, plieno ar plastiko.

Kada esate labiausiai užkrečiamas?

Didžiausia rizika užkrėsti kitus atsiranda per pirmąsias dvi ligos paras. Vis dėlto net ir praėjus simptomams, norovirusas gali būti perduodamas artimiausiomis savaitėmis. Svarbu laikytis higienos principų, reguliariai plauti rankas – ypač pasveikus – kad virusas neplistų aplinkiniams.

Kuo norovirusas skiriasi nuo „skrandžio gripo“?

Nors dažnai sakoma, kad sergama „skrandžio gripu“, iš tikrųjų gripo virusas veikia kvėpavimo sistemą, o ne virškinamąjį traktą. Vadinamojo „skrandžio gripo“ kaip ligos nėra – čia dažniausiai kalbama apie noroviruso sukeltas žarnyno infekcijas.

Kaip virusas patenka į aplinką?

Virusas greitai paplinta, kai užsikrėtusysis vemia – tuomet viruso dalelės pasklinda ore ir nusėda ant paviršių, išlieka ore dar kelias valandas. Taip pat norovirusas plinta ir per išmatas, todėl netinkama rankų higiena po tualeto ar kūdikių sauskelnių keitimo – viena dažniausių infekcijos priežasčių.

Virusas gali būti perduodamas net dar nesulaukus pirmųjų simptomų, todėl net nežinodami, kad sergate, galite užkrėsti kitus.

Diagnozė ir gydymas

Dažniausiai diagnozė nustatoma pagal būdingus simptomus, tokius kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo spazmai. Tik retais atvejais tiriama išmatų mėginys.

Gydymas orientuotas į simptomų palengvinimą. Kad kuo greičiau pasveiktumėte:

• Gerkite daug skysčių, ypač tokių, kuriuose yra elektrolitų.
• Ilsėkitės kiek įmanoma daugiau.
• Valgykite lengvai virškinamą, neutralią maistą.

Antibiotikai nuo noroviruso neveikia, nes tai ne bakterinė, o virusinė infekcija. Paprastai simptomai išnyksta per 1-3 dienas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu simptomai nepraeina tris dienas ar pastebite dehidratacijos požymius (mažai šlapinatės, jaučiate burnos sausumą, galvos svaigimą atsistojus, silpnumą, mieguistumą arba vaikai verkia be ašarų), būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Jeigu vėmimas įgauna žalsvą ar gelsvą atspalvį, reikėtų neatidėlioti vizito pas medikus, nes tai gali būti žarnyno nepraeinamumo ženklas.

Norovirusas nėštumo metu

Nors virusas pats vaisiaus tiesiogiai neveikia, stiprus viduriavimas ar vėmimas gali lemti motinos dehidrataciją. Dėl to gali blogėti maistinių medžiagų pasisavinimas ir padidėti rizika, kad vaisius augs lėčiau nei įprasta. Todėl ypač svarbu nėštumo metu rūpintis tinkamu skysčių kiekiu ir mityba.

Galimos komplikacijos

Daugeliui žmonių ilgalaikių padarinių nekyla, dažniausia komplikacija – dehidratacija. Pavojingiausia dehidratacija yra mažiems vaikams, senjorams ir žmonėms su silpnesne imunine sistema. Tokiu atveju gali prireikti net gydomojo rehidratacijos tirpalo ar lašinės infuzijos.

Dehidratacijos požymiai, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį:

• Galvos svaigimas
• Sausa burna
• Retas šlapinimasis
• Didelis nuovargis, mieguistumas ar silpnumas
• Bendras vangumas, vaikai – verksmas be ašarų

Kad išvengtumėte dehidratacijos, nuolat gerkite pakankamai vandens, o vaikams gali prireikti specialių rehidratacijos tirpalų. Reikėtų vengti saldžių gėrimų, alkoholio bei kofeino turinčių gėrimų – jie gali tik pabloginti savijautą.

Prevencija

Didesnėse žmonių susibūrimo vietose svarbiausia – gera higiena. O norint apsaugoti save ir artimuosius, rekomenduojama:

• Rankas plauti šiltu vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių, ypač po tualeto ar prieš valgį bei gaminant maistą. Alkoholio pagrindu pagaminti rankų dezinfekantai nėra tokie veiksmingi kaip muilas ir vanduo.
• Vaisius, daržoves prieš vartojimą kruopščiai plauti, jūros gėrybes – tinkamai termiškai apdoroti.
• Panaudotas sauskelnes ar kitus užterštus daiktus išmesti atsargiai.
• Paviršius valyti dezinfekuojančiomis priemonėmis, kuriose yra chloro (pvz., baliklio mišiniai).
• Vengti nelegalių ar nepatikimų gatvės prekeivių pagaminto maisto, ypač jei lankotės šalyse ar vietovėse, kur didesnė noroviruso rizika.

Jeigu jau užsikrėtėte, stenkitės likti namuose, nesilankyti darbe ar mokykloje bent 48 valandas po simptomų išnykimo. Svarbu nenagrinėti maisto ir daiktų, kuriais gali naudotis kiti asmenys, kol visiškai pasveiksite.

• Venkite kelionių, kol praėjo 2–3 dienos nuo paskutinių simptomų.
• Tvarkant užterštus daiktus ar rūbus dėvėkite vienkartines pirštines, skalbkite galimai užkrėstus audinius aukštoje temperatūroje.

Ar virusas perduodamas oru?

Vemiant užsikrėtusiam žmogui, virusas gali patekti į aplinką su oro dalelėmis, nusėsti ant paviršių ir net kelias valandas išlikti ore. Dėl to itin svarbu greitai ir tinkamai valyti patalpas, taip pat rūpintis asmenine apsauga (pirštinės, kaukės) tvarkant vėmalus ar išmatas.

Kiek laiko norovirusas išlieka ant paviršių?

Norovirusas išlieka ypač gyvybingas ant kietų ir sausų paviršių net porą savaičių. Įprasta, kad ilgiau jis išgyvena ant lygių paviršių, kaip plienas ar plastikas, todėl būtina reguliariai dezinfekuoti dažnai liečiamas vietas.

Ar norovirusui yra vakcina?

Kol kas vakcinos nuo šio viruso nėra. Mokslininkai jau pradėję vykdyti tyrimus, tačiau dėl didelės viruso atmainų įvairovės efektyvią apsaugą sukurti sudėtinga. Veliau sukurta vakcina greičiausiai apsaugotų tik nuo dažniausiai pasitaikančių viruso variantų.

Kada galima grįžti į mokyklą ar darbą?

Į įprastą veiklą grįžti patariama tik praėjus mažiausiai 48 valandoms nuo paskutinių simptomų išnykimo. Dirbantys su maistu žmonės turėtų palaukti iki 72 valandų, kol pradės vėl gaminti ar ruošti maistą.

Dažniausi sezonai ir atsinaujinimo rizika

Didžiausi noroviruso protrūkiai fiksuojami šaltuoju metų laiku. Viena priežastis – žiemos ir šventiniai renginiai, kai daug žmonių susirenka uždarose patalpose, o virusui taip lengviau plisti.

Persirgus galima įgyti trumpalaikį imunitetą tam tikrai atmainai, tačiau dėl daugybės skirtingų viruso variantų galima užsikrėsti vėl ir vėl – imunitetas paprastai trunka tik kelis mėnesius.

Santrauka

Norovirusas plinta labai lengvai, todėl norint išvengti ligos, labai svarbu reguliariai plauti rankas, atidžiai ruošti ir vartoti maistą, o užsikrėtus – likti namuose. Būkite atidūs, rūpinkitės savo ir artimųjų higiena, o pajutę sunkesnius simptomus ar jų trukmei užsitęsus – laiku kreipkitės į gydytojus.