Opą̨s: priežastys, simptomai, rizikos veiksniai

Skrandžio opos – atviros žaizdelės, atsirandančios skrandžio sienelėje arba viršutinėje plonosios žarnos dalyje. Jos susiformuoja tada, kai skrandžio rūgštis pažeidžia natūralų gleivių sluoksnį, saugantį virškinamąjį traktą.

Opos rūšys

Yra kelios pagrindinės opų rūšys, kurios susijusios su skirtingomis virškinamojo trakto vietomis.

• Skrandžio opa: atsiranda, kai opa išsivysto skrandžio vidinėje sienelėje.
• Dvylikapirštės žarnos opa: susiformuoja viršutinėje plonosios žarnos dalyje.
• Stemplės opa: pažeidžia stemplės, kuri jungia burną su skrandžiu, gleivinę.

Tarp visų šių tipų dažniausiai pasitaiko dvylikapirštės žarnos opos, o stemplės pažeidimai gana reti ir neretai susiję su tam tikrų vaistų vartojimu ar piktnaudžiavimu alkoholiu.

Kas sukelia skrandžio opą?

Ilgą laiką buvo manyta, kad opos atsiranda daugiausiai dėl streso, paveldimumo ar žalingų įpročių: riebaus maisto, alkoholio ar tabako vartojimo. Šie veiksniai gali lemti didesnę rūgščių gamybą ir pažeisti skrandžio bei žarnyno gleivinę.

Vis dėlto vėlesni tyrimai parodė, kad dažnai pagrindinis opų kaltininkas yra bakterija Helicobacter pylori. Daugybė atvejų rodo, kad ji susijusi su didžiąja dalimi dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opų, nors naujesni duomenys rodo šio ryšio mažėjimą. Ne visi užsikrėtę šia bakterija žmonės suserga opomis, tačiau daliai jos poveikis pažeidžia gleivinę ir skatina uždegimą.

Bakterijos plitimo būdai nėra visiškai aiškūs, tačiau ji gali būti perduodama artimo kontakto, užteršto maisto ar vandens pagalba.

Kiti rizikos veiksniai

Opoms išsivystyti įtakos turi ir kiti veiksniai, ypač jei jau yra H. pylori infekcija:

• Dažnas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (aspirino, ibuprofeno, naprokseno) vartojimas, nes jie slopina natūralų apsauginį mechanizmą prieš rūgštį.
• Stiprus alkoholio vartojimas.
• Rūkymas.
• Lėtinis psichologinis stresas.

Taip pat rizika padidėja, jei vartojate steroidinius vaistus ir kraujyje padidėjęs kalcio kiekis, esate vyresnio amžiaus (dėl dažnesnio vaistų vartojimo ar natūralių virškinamojo trakto pokyčių), sergate tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, Zollingerio-Ellisono sindromu.

Kaip pasireiškia skrandžio opa?

Būdingiausias simptomas – deginantis, maudžiantis skausmas tarp viršutinės pilvo dalies ir krūtinkaulio, ypač, kai skrandis tuščias – tarp valgymų arba naktį. Skausmas gali sumažėti vartojant antacidinių vaistų, trumpam pasitraukti, bet vėl atsinaujinti. Jis gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų, pasikartoti per kelias dienas ar savaites.

Kiti galimi simptomai

• Pilnumo, sunkumo pojūtis
• Noras vengti maisto dėl skausmo
• Rėmuo
• Rūgšties atpylimas
• Skausmas krūtinėje
• Nuovargis
• Pūslumas
• Raugėjimas
• Apklustas apetitas, svorio kritimas
• Pykinimas
• Kraujuojantis ar tamsus tuštinimasis
• Krauju ar kavos tirščius primenantis vėmimas
• Mažakraujystė
• Skausmas, palengvėjantis pavalgius ar išgėrus rūgštį neutralizuojančių vaistų

Nedidelės opos kartais nesukelia jokių simptomų, todėl skrandžio opas dažnai sunku laiku pastebėti.

Kaip nustatoma skrandžio opa?

Įtarus opą atliekamas pilvo apčiuopimas, gydytojas klausia apie skausmą, pūtimą, jautrumą. Taip pat gali būti naudojamas fonendoskopas virškinimo garsams išklausyti.

Toliau dažnai atliekami tyrimai H. pylori infekcijai nustatyti – gali būti paimtas kraujo, išmatų ar kvėpavimo mėginys.

Jei simptomai sunkesni ar jūs vyresnio amžiaus, galimas endoskopinis tyrimas: į skrandį įkišamas lankstus, plonas vamzdelis su kamera, kuris leidžia apžiūrėti skrandžio ir žarnyno gleivinę, prireikus paimti mėginius.

Kartais atliekami rentgeno tyrimai su bario tirpalu – tokiu atveju pacientas išgeria tirštą skystį, kuris padeda aiškiau matyti pažeidimus nuotraukose.

Stemplės opų gydymas

Gydymo būdas parenkamas priklausomai nuo opų priežasties. Dažniausiai naudojamas kelių vaistų derinys: skiriami antibiotikai H. pylori sunaikinti ir rūgšties išsiskyrimą mažinančios priemonės (pavyzdžiui, protonų siurblio inhibitoriai). Šių vaistų kursas paprastai trunka kelias savaites. Taip pat gali būti naudojamos papildomos priemonės:

• Jei opą sukėlė vaistai nuo skausmo – jų būtina atsisakyti.
• Citoprotektoriai, kurie padeda apsaugoti opą nuo rūgšties poveikio.
• Antacidiniai vaistai, neutralizuojantys rūgštį.
• H2 receptorių blokatoriai – jie mažina rūgšties išskyrimą.
• Probiotikai ar bismuto preparatai, kurie gali padėti sumažinti H. pylori dauginimąsi.

Gyvenimo pokyčių reikšmė

• Mesti rūkyti
• Apriboti alkoholio ir kofeino vartojimą
• Vengti maisto produktų, kurie sukelia simptomus

Retais atvejais, kai vaistai neveikia ar išsivysto komplikacijų, gali prireikti chirurgijos. Operacijos apima dalies skrandžio ar dvylikapirštės žarnos pašalinimą, nervo, reguliuojančio rūgšties išsiskyrimą, perrišimą ar kitus intervencinius metodus – priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio.

Namų priemonės ir mityba

Nors nėra namų gydymo būdų, galinčių pašalinti pačią opą, tam tikri produktai ir papildai gali padėti pristabdyti H. pylori dauginimąsi ir sumažinti uždegimą. Naudingi yra brokoliai, žiediniai kopūstai, žali lapiniai augalai, fermentuoti maisto produktai, obuoliai, uogos, alyvuogių aliejus, medus, vitamino C ir glutamino papildai. Taip pat patariama vengti aštraus, rūgštaus maisto, rūkalų, kofeino ir alkoholio.

Galimos komplikacijos

Skrandžio opos dažnu atveju užgyja savaime, tačiau negydomos ar pasikartojančios gali sukelti pavojingų komplikacijų:

• Vidinis kraujavimas, kuris gali tapti gyvybei grėsmingas
• Opa, persismelkusi per visą sienelę į kitą organą
• Skrandžio sienelės plyšimas (perforacija)
• Virškinamojo trakto nepraeinamumas dėl uždegimo ar randų
• Angos skrandžio sienelėje susidarymas, kai reikia chirurginės pagalbos
• Skrandžio vėžio rizika (daugiausia – distalinėse skrandžio dalyse)

Opos taip pat gali pažeisti kraujagysles, sukelti infekciją ar užblokuoti maisto judėjimo kelią į plonąją žarną.

Kaip sumažinti skrandžio opų riziką?

Aštrus maistas ar stresas dažniau paūmina simptomus, tačiau nėra pagrindinė opų priežastis. Tačiau kai kurie įpročiai gali padidinti riziką, ypač vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU). Rizikos grupėje dažniau atsiduria vyresni nei 65 metų asmenys, turintys H. pylori infekciją, vartojantys ne vieną rūšį NVNU, ar jau gydęsi dėl opų anksčiau.

Vartojant NVNU, rekomenduojama:

• Vartoti mažiausią veiksmingą dozę ir nutraukti vaistų vartojimą, kai tik jų nebereikia. Pasitarkite su gydytoju, galbūt galite rinktis kitą nuskausminamąjį, pvz., paracetamolį.
• Vaistus vartoti valgant.
• Vengti alkoholio kartu su vaistais.
• Kartu galima vartoti rūgštį mažinančius vaistus – protonų siurblio inhibitorius arba H2 blokatorius.

Pakankamas dėmesys profilaktikai sumažins opų tikimybę net ten, kur reikalingas ilgalaikis vaistų vartojimas. Jei norite, gydytojas gali paskirti ir preparatų, kurie stiprina apsauginį gleivių sluoksnį.

Kiti kasdieniai patarimai

• Atsisakykite rūkymo ir mažinkite alkoholio suvartojimą – abu šie įpročiai plonina skrandžio apsaugines gleives.
• Stenkites valdyti stresą ir tinkamai išsimiegoti.
• Probiotikai gali padėti išsaugoti žarnyno mikroflorą ir sumažinti žalingų bakterijų kiekį.

Kaip apsisaugoti nuo H. pylori infekcijos?

• Dažnai plaukite rankas muilu ir vandeniu, ypač prieš valgį bei po tualeto.
• Maistą, ypač mėsą, kruopščiai iškepkite ar išvirkite.
• Gerkite tik patikimą, švarų vandenį.

Pagrindinės mintys

Skrandžio opos yra dažna problema, kurią galima sėkmingai valdyti vaistais ir pritaikytais gyvenimo pokyčiais. Pastebėję tokius simptomus kaip rėmuo, skausmas, jaučiamas net ir nevalgius, svorio kritimas ar nuovargis – nedelskite kreiptis į gydytoją. Rinkitės sveiką gyvenseną, venkite rūkymo, alkoholio ir rūgštaus maisto, kad sumažintumėte atsinaujinimo riziką.