Raudonukė: simptomai, priežastys, gydymas

Raudonukė – tai virusinė infekcija, kuri dažniausiai pasireiškia vaikams, tačiau kelia itin didelę grėsmę nėščiosioms ir jų dar negimusiems kūdikiams. Ūmią ligą paprastai atpažinti padeda išbėrimas, temperatūra, paraudusios akys, tačiau tiksliai diagnozuoti gali tik reikiami tyrimai. Laiku susirūpinti ypač svarbu planuojant nėštumą arba jį pradėjus, nes užsikrėtimas ankstyvoje nėštumo stadijoje gali lemti rimtas kūdikio sveikatos problemas.

Kaip nustatoma raudonukė

Kai įtariama raudonukė, gydytojai dažniausiai skiria laboratorinius tyrimus. Paprastai imami kraujo mėginiai, kuriais ieškoma specifinių antikūnų. Kartais gali būti paimtas tepinėlis iš gerklės ar nosies, taip pat šlapimo mėginys – tai leidžia aptikti patį virusą.

Raudonukės antikūnai kraujyje

Organizmui susidūrus su raudonukės virusu, kraujyje susidaro du pagrindiniai šios ligos antikūnų tipai:

• IgM antikūnai – atsiranda greitai po užsikrėtimo ar pasiskiepijus, išlieka iki 3 mėnesių.
• IgG antikūnai – paprastai atsiranda maždaug po keturių dienų nuo bėrimo pradžios ir gali išlikti visą gyvenimą.

Optimalus laikas atlikti antikūnų testą – per penkias dienas nuo temperatūros ar bėrimo atsiradimo, nes tada daugiau nei 90 % atvejų IgM bus teigiamas.

Kuo skiriasi raudonukė ir tymai

Nors tiek raudonukė, tiek tymai pasireiškia panašiai – išbėrimu ir karščiavimu, – abiejų ligų skirtas diagnozuoti padeda kraujo tyrimas ir viruso paieška nosies ar gerklės tepinėlyje. Svarbiausias požymis yra specifinių antikūnų buvimas: raudonukę išduoda jos viruso antikūnai, o tymų – tymams būdingi antikūnai.

Raudonukės gydymas

Antibiotikai raudonukei neveikia, nes ją sukelia virusas. Daugeliu atvejų vaikams ligos eiga būna labai lengva – gydyti dažnai net nereikia. Norint sumažinti temperatūrą ar skausmą, tinka įprasti vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas vaikams. Aspirino duoti vaikams nerekomenduojama dėl itin retos, bet pavojingos Reye sindromo rizikos.

Nėščiosioms, kurios galimai užsikrėtė raudonuke, gydytojas gali skirti specialius antikūnus (hiperimuninį globuliną), siekiant sumažinti komplikacijų tikimybę. Namuose viruso pagreitinti nepavyks, tačiau poilsis ir simptominis gydymas gali palengvinti savijautą lengvais atvejais.

Raudonukė ir nėštumas

Ypač svarbu būti paskiepytai nuo raudonukės dar prieš pastojant. Užsikrėtimas pirmąjį nėštumo trimestrą pavojingiausias, nes gali sukelti vaisiaus apsigimimus ar net vaisiaus žūtį. Viena iš dažniausių įgimto kurtumo priežasčių – raudonukė nėštumo metu.

Jei laukiatės ir nesate tikra dėl savo imuniteto, reikėtų atlikti kraujo tyrimą. Planuojant nėštumą, verta pasitikrinti, ar gauti visi reikiami skiepijimai nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės. Pastojus po vakcinacijos reikia palaukti mažiausiai keturias savaites. Nėščioms moterims skiepas neskiriamas.

Įgimtas raudonukės sindromas (IRS)

Jei raudonuke moteris suserga ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, virusas gali išplisti vaisiui ir sukelti įgimtą raudonukės sindromą. Didesnė rizika yra per pirmus tris nėštumo mėnesius, po 20 savaitės sunkios pasekmės beveik nepasitaiko.

Įgimtas raudonukės sindromas dažnai reiškia, kad kūdikis turės rimtų sveikatos problemų – nuo kurtumo, raidos sutrikimų, akių ar širdies ydų iki sulėtėjusio vystymosi. Dažniausiai pasitaiko keletas sutrikimų vienu metu, tačiau kai kdykis turi tik vieną simptomą, dažniausias yra klausos sutrikimas.

Galimos komplikacijos

Didžiausia rizika susirgti sunkia raudonukės forma tenka nėščiosioms. Virusas gali patekti į besivystantį vaisių ir sukelti įgimtą raudonukės sindromą.

• Įgimtos širdies ydos
• Akių katarakta
• Kurtumas
• Vystymosi sutrikimai
• Kepenų ir blužnies pažeidimas
• Cukrinis diabetas
• Skydliaukės problemos

Tiesa, ir ne nėščiosioms raudonukė retkarčiais sukelia sveikatos sunkumų: mergaitės ir moterys gali justi sąnarių skausmus ar patinimus (artritą), kurie dažniausiai praeina per kelias savaites, tačiau kai kurioms išlieka ir ilgiau. Vaikams bei vyrams ši komplikacija pasitaiko retai. Ypatingai retai gali pasireikšti rimtesni sutrikimai, pavyzdžiui, smegenų uždegimas ar kraujavimo sutrikimai.

Profilaktika – kaip išvengti raudonukės

Geriausia apsauga – dviejų dozių vakcina nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR). Pirmąją dozę vaikai gauna nuo 12 iki 15 mėnesių, antrąją – tarp 4 ir 6 metų. Jei vaikas keliauja į šalis, kuriose raudonukė dažna, galima skiepyti jau nuo 6 mėnesių.

Moterys, planuojančios nėštumą ir nesiskiepijusios, turėtų MMR vakciną gauti likus mažiausiai mėnesiui iki pastojimo. Skiepas dažniausiai suteikia apsaugą visam gyvenimui. Be to, jei mama buvo paskiepyta, kūdikis pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius taip pat gauna dalinį imunitetą.

MMR vakcina įprastai suteikia ilgalaikę apsaugą nuo raudonukės ir apsaugo nuo galimų komplikacijų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Svarbiausi faktai apie raudonukę

Raudonukė – sparčiai plintanti virusinė infekcija, dažniausiai pasireiškianti lengva eiga vaikams, tačiau labai pavojinga nėščioms moterims. Tinkama vakcinacija efektyviai apsaugo tiek nuo ligos, tiek nuo ilgalaikių komplikacijų. Stipriausia apsauga – savalaikis MMR skiepas pagal nustatytą grafiką.