Seborėjinis dermatitas: priežastys, simptomai, rizikos veiksniai, diagnostika ir gydymas

Seborėjinis dermatitas – viena iš plačiausiai paplitusių odos būklių, kurią dažniausiai atpažįstame pagal niežtinčias, pleiskanojančias vietas. Lengvesnė jos forma – paprastos pleiskanos, tačiau ši liga gali pasireikšti ne tik galvos odoje, bet ir kitose kūno vietose. Seborėjinis dermatitas dažnai sukelia paraudimą šviesesnėje odoje ir šviesesnius pleistrus tamsesnėje odoje.

Kaip atpažinti seborėjinį dermatitą?

Ši odos liga dažniausiai pasireiškia niežuliu, pleiskanojimu, raudonomis ar gelsvomis dėmėmis. Žmonėms su tamsesne oda pažeistos vietos gali tapti šviesesnės ar tamsesnės, o šviesios odos asmenimis – įgauna rausvą atspalvį. Kartais pažeisti plotai atrodo riebūs, padengti balkšvomis ar gelsvomis žvyneliais. Pažeistos vietos dažniausiai būna galvos odoje, tačiau dermatitas gali pasireikšti ir veido srityje, už ausų, antakiuose, barzdoje, krūtinės viduryje, pažastyse, kirkšnyse ar po krūtimis.

Pagrindiniai skirtumai tarp seborėjinio dermatito ir pleiskanų

Pleiskanos ir seborėjinis dermatitas susiję – pleiskanos laikomos lengviausia dermatito forma. Skirtumas tas, kad pleiskanos pasireiškia tik galvos odoje ir nesukelia tinimo ar stiprios odos spalvos pokyčių, o seborėjinis dermatitas gali išplisti į įvairias kūno sritis ir sukelti aiškiai matomą paraudimą ar patinimą.

Kas sukelia seborėjinį dermatitą?

Ligos priežastis nėra visiškai aiški, tačiau dažnai įvardijami keli svarbūs veiksniai: ypatinga odos mielinė Malassezia, padidėjusi riebalų gamyba ar jautrumas, taip pat imuninės sistemos pokyčiai. Tai nėra alerginė reakcija ir liga nėra užkrečiama. Pastebėta, kad kai kurie veiksniai gali paskatinti paūmėjimą:

• Stresas ar stiprus nuovargis
• Metų laikų kaita, ypač šaltas ir sausas oras
• Kai kurios ligos ar vartojami vaistai

Rizikos grupės ir polinkis susirgti

Seborėjinis dermatitas dažniau pasireiškia naujagimiams iki trijų mėnesių amžiaus, taip pat suaugusiesiems nuo 30 iki 60 metų. Vyrai serga dažniau nei moterys, o svarbus veiksnys – riebesnė oda. Riziką padidina ir tam tikros sveikatos būklės:

• Spuogai
• Dažnas alkoholio vartojimas
• Psichikos sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, depresija
• Susilpnėjusi imuninė sistema
• Po kritinių ligų (infarkto, insulto) sveikstančiųjų laikotarpis
• Nervų sistemos ligos, tokios kaip Parkinsono liga

Pagrindiniai ligos požymiai

• Pleiskanojančios, sausos arba riebios odos plotai
• Nusilupęs ar pleiskanojantis veido, barzdos ar ūsų srities odos paviršius
• Niežulys
• Odos spalvos pokyčiai: paraudimas ar šviesesnės / tamsesnės dėmės
• Žiedo formos išbėrimai

Kai kuriais atvejais seborėjinis dermatitas labai primena kitas būkles, pvz., egzemą, žvynelinę (psoriazę) ar rožinę. Tik gydytojas, apžiūrėjęs odą, galės tiksliai nustatyti problemą ir paskirti tinkamą gydymą.

Diagnozavimas

Diagnozuojant seborėjinį dermatitą dažniausiai užtenka gydytojo apžiūros ir išsamesnės ligos istorijos. Kartais gali būti paimtas odos mėginys, kad kitų panašių ligų, tokių kaip žvynelinė, egzema, alerginė reakcija ar rožinė, būtų galima atmesti.

Seborėjinio dermatito gydymas

Nors kartais ši liga gali praeiti savaime, daugeliui žmonių tai tampa nuolatinė būklė, kuriai būdingi paūmėjimų ir pagerėjimo periodai. Svarbiausia – reguliari odos priežiūra ir tinkamas gydymas. Dažniausiai rekomenduojami:

• Specializuoti šampūnai nuo pleiskanų (su cinko piritionu, seleno sulfidu, salicilo rūgštimi, degute ar ketokonazoliu)
• Antifunginiai (priešgrybeliniai) produktai
• Kortikosteroidų turintys kremai ar losjonai ribotam laikui
• Sieros preparatai

Galvos odos pažeidimų atveju vienas populiariausių sprendimų – specialūs gydomieji šampūnai. Jei jūsų plaukai labai garbanoti ar chemiškai apdoroti, gydytojas gali patarti naudoti šampūną rečiau ir papildyti plaukus drėkinamuoju kondicionieriumi. Dažnai gydyti reikia kelias savaites, o kai simptomai pagerėja – palaikomajam gydymui šampūną naudoti periodiškai.

Veido ar kūno pažeistą odą rekomenduojama kasdien valyti švelniu muilu ar prausikliu, nuplauti šiltu vandeniu, laiku nuvalyti pleiskanas. Buvimas saulėje taip pat gali padėti sumažinti mieliagrybio augimą, tačiau būtina naudoti apsauginius kremus nuo saulės.

Kūdikių seborėjinis dermatitas (lopšio pleiskanos)

Naujagimiams dažniausiai pastebimos storos gelsvos ar rudos pleiskanos galvos odoje, vadinamos lopšio pleiskanomis. Jos paprastai išnyksta iki pirmojo gimtadienio, bet gali pasikartoti vyresniame amžiuje. Kad pleiskanos suminkštėtų ir būtų lengviau pašalinti, rekomenduojama kūdikio galvos odą patepti mineraliniu aliejumi ir švelniai iššukuoti. Kasdien plauti galvą šiltu vandeniu ir kūdikiams skirtu šampūnu, vengti suaugusiųjų šampūnų ar stiprių priemonių.

Ką daryti namuose?

• Pleiskanų šalinimui galima naudoti šiek tiek mineralinio, alyvuogių ar žemės riešutų aliejaus: ištepkite pažeistą vietą ir po kelių valandų švelniai nušukuokite ar nuplaukite.
• Odą prauskite šiltu (ne karštu) vandeniu ir švelniu muilu, po plovimo naudokite drėkiklį, kol oda dar drėgna.
• Venkite kosmetikos priemonių su alkoholiu ir formavimo priemonių (lakas, gelis) – jos gali pabloginti odos būklę.
• Akies vokų pleiskanoms nuvalyti pravers kūdikių šampūnas ištirpintas šiltame vandenyje – atitaikykite vatos tamponėlį ar šiltą šluostę.
• Galite pabandyti natūralių produktų, pavyzdžiui, alavijų gelio.

Galimos komplikacijos

Komplikacijos dėl seborėjinio dermatito pasitaiko retai. Kartais prie pažeistų vietų gali prisidėti antrinė infekcija, ypač jei vietas nuolat kasome. Taip pat dėl intensyvaus niežulio ir trynimo kai kuriose vietose gali laikinai sumažėti plaukų tankis, tačiau pats dermatitas plaukams nekenkia – plaukai atauga, kai uždegimas praeina.

Ar seborėjinis dermatitas gali praeiti savaime?

Kūdikio amžiuje liga dažnai išnyksta savaime po kelių mėnesių. Paaugliams ir suaugusiesiems ji gali kartais atslūgti, tačiau dažnai liga nuolat kartojasi, taip pat gali prireikti sistemingo gydymo.

Bendri patarimai ir trumpa apžvalga

• Seborėjinis dermatitas – dažna, gyvenimo kokybę šiek tiek trikdanti lėtinė odos liga.
• Ji dažniausiai paveikia galvos odą, tačiau pažeidimai gali atsirasti ir kitur.
• Ligos visiškai išgydyti nepavyksta, tačiau simptomus dažniausiai pavyksta sukontroliuoti tinkamu gydymu, priežiūra ir gyvenimo būdo pakeitimais.
• Komplikacijos dėl šios būklės pasitaiko itin retai.
• Pagrindinis gydymas – specialūs šampūnai, priešgrybeliniai ar uždegimą mažinantys kremai, losjonai.
• Papildomai padėti gali kasdienė odos higiena ir kai kurie namų metodai.