Septinis artritas: simptomai, diagnostika ir gydymas

Septinis artritas – tai infekcinės kilmės sąnarių uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis dėl bakterinės infekcijos. Tačiau šią ligą gali lemti ir virusai ar grybeliai. Dažniausiai uždegimas apima vieną didelį sąnarį, pavyzdžiui, kelį ar klubą, retesniais atvejais pažeidžiama daugiau sąnarių.

Kas sukelia septinį artritą

Ši sąnarių infekcija dažniausiai prasideda tada, kai bakterijos iš kitos organizmo vietos, per kraują, patenka į sąnarį. Liga gali kilti ir tiesiogiai, jei į sąnarį patenka infekcija per atvirą žaizdą ar po sąnario operacijos, pavyzdžiui, kelio.

Vaikams ir suaugusiesiems dažniausios šią ligą sukeliančios bakterijos yra stafilokokai ir streptokokai. Jauni, lytiniai aktyvūs žmonės dažniausiai suserga dėl neisserie gonorėjos sukelto uždegimo. Patekusios į kraują, šios bakterijos užkrečia sąnarį, sukelia uždegimą ir skausmą.

Artritą gali sukelti ne tik bakterijos, bet ir virusai bei grybeliai. Dažniausiai pasitaikantys virusai yra:

• hepatitai A, B ir C
• parvovirusas B19
• ŽIV
• HTLV-1
• adenovirusai
• koksakio virusai
• parotito (kiaulytės) virusas
• alfavirusai
• flavivirusai

Iš grybelių dažniau tokią infekciją sukelia histoplazma, kokcidioidai ar blastomicės. Grybelinė infekcija dažniausiai vystosi lėčiau nei bakterinė.

Rizikos veiksniai

Labiausiai septiniam artritui jautrūs mažamečiai ir vyresnio amžiaus žmonės. Padidėjusi rizika išlieka tiems, kurie turi atvirų žaizdų ar nusilpusią imuninę sistemą. Riziką didina ir tokios lėtinės ligos kaip cukrinis diabetas, onkologinės ligos, imuniteto trūkumo sutrikimai, priklausomybė nuo intraveninių narkotikų. Sąnariai, anksčiau jau pažeisti ar sergantys lėtinėmis sąnarių ligomis, taip pat labiau linkę užsikrėsti.

Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

Septinis artritas įprastai prasideda staiga ir progresuoja sparčiai. Pagrindiniai požymiai – stiprus sąnario skausmas, paraudimas ir stiprus patinimas. Dažniausi simptomai:

• šaltkrėtis
• nuovargis, bendras silpnumas
• karščiavimas
• sunku judinti skaudamą galūnę
• aštrus skausmas sąnaryje, ypač judant
• patinimas (sąnaryje susikaupia daug skysčių)
• sąnarys paraudęs ir šiltas dėl padidėjusios kraujotakos

Kaip diagnozuojamas septinis artritas

Tiksliai diagnozuoti ligą padeda procedūra, vadinama sąnario punkcija (artrocentezė). Jos metu į sąnarį įvedama adata ir paimamas sąnario skysčio, dar vadinamo sinovijiniu, mėginys. Šis skystis įprastai būna sterilus, bet susirgus prisirenka uždegiminių ląstelių ar bakterijų.

Laboratorijoje skaičiuojamos uždegiminės ląstelės ir bandoma užauginti bakterijas arba kitus mikroorganizmus. Taip pat daromi kraujo tyrimai, kurie leidžia įvertinti uždegimo mastą. Dažnai atliekamos ir rentgeno nuotraukos, o sudėtingesniais atvejais gali būti taikomas magnetinio rezonanso tyrimas, ypač vertinant ilgalaikę sąnarių žalą.

Gydymo galimybės

Svarbiausias septinio artrito gydymo tikslas – kuo greičiau pašalinti infekciją ir atkurti sąnario veiklą. Paprastai taikomas antibiotikų kursas, kurį dažniausiai pradedama skirti į veną. Pacientai dažnai gydomi stacionare, kartais, būklei pagerėjus, gydymas tęsiamas namuose prižiūrint slaugytojui.

Iš pradžių antibiotikams parenkamas platus veikimo spektras, kol laboratorija nustato tikslų infekcijos sukėlėją. Tuomet skiriami konkretūs antibakteriniai vaistai. Pilnam išgydymui dažniausiai reikia 4–6 savaičių gydymo.

Infekuoto skysčio šalinimas ir drenažas

Efektyvus sąnario skysčio šalinimas – ypač svarbi gydymo dalis. Skystis dažniausiai šalinamas adata ir švirkštu. Esant reikalui, procedūra kartojama kasdien. Jei sąnarys didelis arba yra specialių aplinkybių, kartais atliekama artroskopija – sukaupusio infekuoto skysčio bei pažeistų audinių pašalinimas specialia aparatūra.

Sudėtingais atvejais gali prireikti atviros sąnario operacijos. Jei po operacijos ar procedūros sąnaryje dar kaupiasi skystis, gali būti paliekami drenažai, kad užtikrintų tinkamą infekuoto skysčio pasišalinimą.