Takajasu arteritas: simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Takajasu arteritas – tai reta uždegiminė kraujagyslių liga, kuri dažniausiai pažeidžia dideles ir vidutinio dydžio arterijas. Kyla uždegimas, dėl kurio arterijų sienelės silpnėja, siaurėja arba užsikemša. Dažniausiai nukenčia aortos atsišakojimai – tie kraujagyslių kamienai, kurie maitina smegenis, rankas ir inkstus. Kartais pažeidžiamos ir pačios aortos, širdies, žarnyną ar kojoms kraują tiekiančios arterijos.

Kas yra takajasu arteritas

Ši liga dėl simptomų kartais vadinama „be pulso liga“ – uždegimas gali taip susiaurinti ar užblokuoti kraujagysles, kad nebeįmanoma pajusti arba užfiksuoti pulso kai kuriose kūno vietose. Dėl sulėtėjusios ar sumažėjusios kraujotakos į pažeistas kūno dalis, žmonės gali jausti įvairių simptomų.

Pagrindiniai simptomai

Liga dažniausiai prasideda pamažu, o pirmieji ženklai gali būti labai neryškūs, bendro pobūdžio: gali varginti silpnumas, nuovargis, svorio kritimas, skausmingumas ar bendras negalavimas. Vėliau prisijungia ir kiti reiškiniai, tokie kaip:

• Nedidelis karščiavimas
• Padidėję limfmazgiai
• Mažakraujystė
• Naktinis prakaitavimas
• Raumenų skausmas
• Sąnarių uždegimas
• Sumažėjęs apetitas

Ligai progresuojant, dėl sumažėjusio kraujotakos tam tikrose kūno srityse gali pasireikšti šie požymiai:

• Galvos svaigimas
• Galvos skausmas
• Skausmas krūtinėje
• Kvėpavimo pasunkėjimas
• Silpnumas ar skausmas rankose, kojose
• Pilvo skausmai (ypač po valgio)

Susiaurėjus kraujagyslėms gali pakilti kraujospūdis, sutrikti inkstų veikla. Retais atvejais liga sukelia insultą ar miokardo infarktą.

Kaip atsiranda takajasu arteritas

Nors tiksli ligos priežastis nežinoma, manoma, kad ją sukelia imuninės sistemos sutrikimas – kai organizmas klaidingai ima pulti savo pačių kraujagysles, sukeldamas uždegimą. Tam įtakos gali turėti tiek genetika, tiek infekcijos ar tam tikri aplinkos veiksniai.

Kas dažniausiai serga?

Ši liga dažnesnė tarp moterų ir dažniau nustatoma Azijoje. Tačiau takajasu arteritas gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms visame pasaulyje, įskaitant vaikus bei suaugusiuosius. Simptomų dažniausiai pirmąkart randama paauglystėje, nors tiksli diagnozė dažnai nustatoma gerokai vėliau.

Kaip nustatoma ši liga

Takajasu arteritą nustatyti nėra lengva – nėra jokio vieno testo, kuris patvirtintų diagnozę. Gydytojai įvertina paciento ligos istoriją, apžiūrą ir simptomus. Kartais gydytojas pastebi, kad sunku pamatuoti kraujospūdį vienoje ar abiejose rankose arba kad pulsas ant riešo, kaklo ar kirkšnies neczuopiamas ar labai silpnas.

Diagnozei patvirtinti gali būti reikalingi kraujo tyrimai, rodantys uždegiminius procesus, taip pat vaizdo tyrimai – magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija ar angiografija, leidžiantys įvertinti kraujagyslių būklę ir pažeidimus. Gydytojas taip pat gali išgirsti būdingą garsą (bruit), kuris atsiranda dėl sutrikusios kraujotakos susiaurėjusiomis kraujagyslėmis.

Gydymo būdai

Šiai ligai gydyti specifinio vaisto nėra, tačiau gydymas padeda suvaldyti uždegimą ir išvengti tolesnių pažeidimų. Dažniausiai vartojami vaistai, kurie slopina imuninės sistemos veiklą ir mažina kraujospūdį.

Pagrindinis gydymo būdas yra steroidiniai vaistai – jie greitai mažina uždegimą. Jei organizmas gerai reaguoja į gydymą, steroidų dozė laikui bėgant mažinama. Kai kurie žmonės gali visiškai palaipsniui nutraukti vaistų vartojimą, tačiau daliai pacientų simptomai vėl pasikartoja.

Kiti vaistai

• Imunomoduliatoriai, tokie kaip metotreksatas, azatioprinas ar leflunomidas, vartojami kartu su steroidais, jei šie vieni nėra pakankamai veiksmingi.
• Biologiniai vaistai vartojami, jei uždegimo nekontroliuoja kiti medikamentai.
• Kiti vaistai, pavyzdžiui, antitromboziniai ar antihipertenziniai, priklausomai nuo paciento problemų ir ligos komplikacijų.

Prireikus gydytojai taiko ir žemo intensyvumo aspirino dozes, stebi kraujospūdį ir rekomenduoja sveiką gyvenimo būdą: didesnį fizinį aktyvumą, sveikesnę mitybą.

Chirurginis gydymas

Kai medikamentų neužtenka, atliekamos kraujagyslių operacijos: kraujagyslių spindis praplatinamas balionine angioplastika arba įstatomas stentas, kuris nuolat išlaiko kraujagyslę atvirą. Kartais prireikia šuntavimo operacijų, kad kraujas vėl galėtų pasiekti blokuotus ar užsikimšusius kraujagyslių segmentus.

Galimos komplikacijos

Ligą dažnai pavyksta nustatyti tik vėlyvose stadijose, kai kraujotaka jau būna sutrikusi ilgą laiką. Tokia būklė pavojinga, nes dėl nuolatinio uždegimo kraujagyslės gali tapti neelastingos, susiaurėti ar atsiranda jų išsiplėtimų (aneurizmų), ypač aortoje. Kita komplikacija – pilnas kraujagyslės užakimas, dėl kurio pažeidžiama atitinkamų organų veikla.

• Širdies raumens ar vožtuvų pažeidimai
• Kraujagyslių standėjimas bei siaurėjimas
• Širdies nepakankamumas
• Miokardo infarktas
• Padidėjęs kraujospūdis
• Insultas ar praeinantys galvos smegenų kraujotakos sutrikimai

Ligos eiga ir gyvenimo kokybė

Kiekvieno žmogaus, sergančio takajasu arteritu, prognozė skirtinga. Kadangi dažniausiai liga nustatoma vėlai, kai jau paveikta keletas organų, gali būti sudėtinga visiškai išvengti ilgalaikių pasekmių. Vis tik, tinkama priežiūra ir gydymas leidžia daugeliui pacientų išlaikyti gerą gyvenimo kokybę. Nemažai pacientų su tinkama priežiūra gyvena beveik įprastą gyvenimą, tačiau daliai jų reikia riboti tam tikras veiklas.

Stebėjimas ir reguliarūs apsilankymai pas gydytoją labai svarbūs – jie leidžia laiku pastebėti ligos atsinaujinimą ar gydymo nepageidaujamą poveikį. Kartais gydymui naudojami vaistai gali neigiamai paveikti savijautą, tad svarbu nuolat aptarti gydymo eigą su gydytoju.

Svarbiausi faktai

• Takajasu arteritas – itin reta imuninės kilmės kraujagyslių liga, kuri sukelia uždegimus ir susiaurina pagrindines arterijas.
• Tinkamas gydymas dažnai padeda kontroliuoti ligos eigą ir sumažinti komplikacijų riziką.
• Negydoma ar pavėluotai nustatyta liga gali sukelti pavojingų širdies, smegenų ar inkstų pažeidimų.