Vaikų depresija: simptomai, priežastys ir gydymas

Vaikų nuotaikų svyravimai ir kartais pasireiškiantis liūdesys – visiškai natūralūs augimo ir vystymosi etapų palydovai. Vis dėlto, kai liūdesys ar beviltiškumas tampa kasdienybe ir trukdo bendrauti su aplinkiniais, tai gali būti rimtos būklės, vadinamos vaikų depresija, ženklas. Tokiais atvejais labai svarbu kreiptis į sveikatos specialistus – ši būklė reikalauja profesionalaus vertinimo ir pagalbos.

Kas išskiria vaikų depresiją iš kasdienio liūdesio?

Vaikų depresija – tai nuolatinis liūdesys, kuris trikdo vaiko gyvenimą. Skirtingai nei trumpalaikiai nuotaikos svyravimai ar įprastas liūdesys, ši būklė paveikia daugelį kasdienio gyvenimo aspektų: sunku susikaupti, kyla problemų mokykloje, trūkinėja santykiai su bendraamžiais ir šeimos nariais. Nepastebėta ir negydoma depresija vaikystėje gali išsivystyti į pavojingą sutrikimą, galintį turėti liūdnų pasekmių.

Kaip pasireiškia vaikų depresija

Kiekvienas vaikas depresiją išgyvena individualiai. Dažnai šie simptomai atrodo kaip įprastos emocinės būsenos pokyčiai, dėl to sutrikimas ilgai lieka nepastebėtas. Pagrindiniai vaikų depresijos požymiai:

• Apetito pokyčiai – tiek sumažėjęs, tiek padidėjęs apetitas
• Miego sutrikimai: nemiga arba nuolatinis mieguistumas
• Nepraeina liūdesys ar beviltiškumo jausmas
• Sunku susikaupti mokantis ar atliekant kasdienes užduotis
• Mažėja energija ir jėgų atsargos
• Savigarbos ar kaltės jausmas
• Padidėjęs jautrumas atstūmimui, pyktis, dirglumas
• Nebedomina anksčiau mėgtos veiklos ir pomėgiai
• Fiziniai nusiskundimai (pvz., pilvo ar galvos skausmai), kurių nepaaiškina kitos priežastys
• Pilnaverčio gyvenimo sunkumai – tiek namuose, tiek mokykloje ar užklasinėje veikloje
• Užsisklendimas ir vengimas bendrauti
• Gali kilti minčių apie mirtį ar savižudybę
• Netikėti pykčio protrūkiai arba dažnas verkimas

Simptomų pasireiškimas skirtingiems vaikams

Ne visiems vaikams depresija reiškiasi vienodai. Simptomų pobūdis ir intensyvumas gali priklausyti nuo vaiko amžiaus, aplinkybių ir net dienos ar savaitės. Kai kurie vaikai sėkmingai funkcionuoja kai kuriose situacijose, tačiau dauguma pastebi ryškius pokyčius kasdienėje veikloje: sumažėja susidomėjimas mokslu, prastėja pažymiai, keičiasi elgesys ar išvaizda.

Vyresni vaikai, ypač paaugliai, kartais linkę eksperimentuoti su alkoholiu, cigaretėmis ar kitomis medžiagomis. Kai kurie jauni vaikai, nors tai ir labai reta, gali impulsyviai bandyti žalotis esant stipriai negatyviai emocinei būsenai.

Ypatingą riziką kelia situacijos, kai šeimoje pasitaiko smurto, priklausomybių ar patirta trauminė patirtis – šiais atvejais didėja ir depresijos, ir savižudybės rizika.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Nėra vienos priežasties, kodėl vaikui išsivysto depresija. Gali susiklostyti daugybė aplinkybių: sveikatos problemos, šeimoje vyraujantis stresas ar nesutarimai, paveldimas polinkis, biocheminiai nervų sistemos pakitimai ir su tuo susiję aplinkos veiksniai.

Didžiausią riziką patiria vaikai, kurių šeimose yra buvę depresijos ar kitų psichikos sveikatos sutrikimų. Prie depresijos linkę ir tie, kurie augo chaotiškoje, konfliktiškoje aplinkoje ar susidūrė su priklausomybėmis.

Kaip diagnozuojama vaikų depresija

Pastebėjus, kad vaiko liūdesys ar nuotaikos pokyčiai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą. Diagnostikai svarbu paneigti kitas galimas fizines priežastis ir ištirti emocinę vaiko būklę.

Išsamesniu vertinimu rūpinasi specialistai, turintys patirties dirbant su vaikais. Vertinimas paprastai apima individualius pokalbius su vaiku, tėvais, o kartais ir klausimynų pildymą. Vertinga surinkti informaciją iš mokytojų ar klasės draugų – tai padeda įvertinti, ar būsenos pokyčiai yra nuolatiniai ir atsispindi įvairiose vaiko gyvenimo srityse.

Nėra vieno tyrimo ar testo, kuris tiksliai parodytų, ar vaikas serga depresija, tačiau nuodugnus situacijos ir pasikeitimų įvertinimas leidžia sudaryti tikslią pagalbos strategiją.

Gydymo galimybės

Vaikų depresija dažniausiai gydoma psichoterapijos pagalba, o jei simptomai ryškūs ar lėtai gerėja – gali būti skiriami ir medikamentai. Kai kuriems vaikams pakanka konsultacijų su psichologu ar psichoterapeutu, kitais atvejais taikomas derinys su antidepresantais, kad pagerėtų bendras rezultatas.

Tyrimai rodo, kad efektyviausias rezultatas pasiekiamas, kai gydymas jungia tiek psichoterapiją, tiek medikamentinius sprendimus. Tačiau kiekvieno vaiko situacija ir reikalingas požiūris į gydymą yra individualūs.

Bipolinio sutrikimo gydymas vaikams

Vaikai, kuriems pasireiškia stiprūs nuotaikos svyravimai ar bipolinio sutrikimo simptomai, dažniausiai gydomi ir psichoterapija, ir specialiais vaistais. Gydant bipolinį sutrikimą, derinami nuotaiką stabilizuojantys vaistai (pavyzdžiui, ličio druska ar lamotriginas) kartu su antidepresantais. Pastarieji skiriami itin atsargiai, nes gali sukelti manijos epizodus.

Ilgalaikė perspektyva

Mokslo tyrimai parodė, kad depresijos epizodai vaikystėje dažnai prasideda anksčiau, nei manyta anksčiau, ir turi tendenciją kartotis vėlesniame amžiuje. Dažnai depresija išsivysto kartu su kitomis psichinėmis ar fizinėmis ligomis, todėl nuo ankstyvo pripažinimo, gydymo ir kruopštaus stebėjimo priklauso ateities rezultatai.

Kada būtina sunerimti dėl savižudybės rizikos?

Tėvai turėtų skirti ypatingą dėmesį tam tikriems elgesio pokyčiams, kurie gali signalizuoti apie padidėjusią savižudybės riziką vaikui:

• Nepaliaujamas mąstymas apie mirtį ar niūrias temas
• Dažnos nelaimės ar savęs žalojimas
• Vertingų daiktų atidavimas
• Staiga padažnėję rizikingi arba agresyvūs poelgiai
• Dažnas verkimas arba emocijų stoka
• Izoliacija, atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos
• Kalbėjimas apie beviltiškumą, mirtį, ar savižudžius ketinimus
• Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis

Ar vaikų depresija gali praeiti savaime?

Depresijos epizodai vaikystėje gali kartais išnykti be gydymo, tačiau jau patyrus šią būklę, tikimybė susidurti su ja vėl – kur kas didesnė. Negydoma depresija kelia rimtų pavojų, kurie ilgainiui gali tapti net gyvybei pavojingais. Todėl svarbu kuo anksčiau pastebėti simptomus ir ieškoti profesionalios pagalbos.