Vėlyvoji diskinezija (VD): apibrėžimas, simptomai, priežastys, gydymas

Tardivinė diskinezija – tai būklė, kai atsiranda nevalingi, pasikartojantys judesiai, kurių žmogus negali sąmoningai valdyti. Pavadinimas „tardivinė“ nusako vėlyvą šių simptomų pradžią, o „diskinezija“ reiškia judesių sutrikimus. Dažniausiai ši problema išsivysto kaip ilgalaikis tam tikrų vaistų, ypač veikiančių dopamino receptorius smegenyse, šalutinis poveikis. Dopaminas yra svarbi nervinių impulsų perdavimo medžiaga, turinti įtakos judesiams ir kitoms organizmo funkcijoms.

Tardivinės diskinezijos priežastys

Šią būklę dažniausiai sukelia vaistai, gydantys psichikos sutrikimus, tokius kaip šizofrenija ar bipolinis sutrikimas. Būtent antipsichoziniai vaistai, vadinami neuroleptikais, slopina nervinių ląstelių veiklą, mažindami dopamino kiekį. Ilgainiui dėl tokio poveikio gali išsivystyti nenumatomi, ritmiški judesiai.

Be psichikos sveikatos gydymui skirtų vaistų, tardivinę diskineziją taip pat gali sukelti kai kurie vaistai nuo pykinimo ar skrandžio sutrikimų (antiemetikai). Pastebima, kad ilgiau naudojant senesnius antipsichozinius vaistus, rizika dar labiau padidėja, tačiau tam tikrais atvejais simptomai gali pasireikšti ir išgėrus tik vieną vaisto dozę.

• Dažniau tardivinės diskinezijos rizika išauga vartojant tokius vaistus kaip haloperidolis, flufenazinas, olanzapinas ar risperidonas.
• Prie rizikos grupės prisideda ir vaistai nuo pykinimo, pavyzdžiui, metoklopramidas ar prochlorperazinas.

Simptomų įvairovė

Tardivinė diskinezija kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Dažniausiai matomi pasikartojantys, nevalingi veido ar kūno judesiai, kurie gali būti lėti arba greiti. Kaip pasireiškia tardivinė diskinezija?

Veido ir burnos srities simptomai

• Netikėtas liežuvio iškišimas
• Dažnas, nevalingas mirksėjimas ar veido trūkčiojimas
• Žandikaulio ar lupų judesiai, lyg kramtytų ar čiulptų
• Skruostų pūtimas ar susiraukimas
• Garsų skleidimas, kutenimas

Galūnių diskinezija

• Pirštų, lyg grojant pianinu, krutinimas arba linguojimas
• Pėdų trepsėjimas
• Rankų mostelėjimas ar pečių gūžčiojimas
• Kaklo sukimas, tempimas
• Klubų ar liemens sūpavimo judesiai
• Nenatūralus kojų kryžiavimas, dubens stūmimas į priekį

Šie judesiai kartais gali trukdyti kasdieniam gyvenimui – apsunkinti darbą, socialinį aktyvumą, laisvalaikį.

Kas rizikuoja susirgti tardivine diskinezija?

Šios būklės išsivystymo tikimybė priklauso ne tik nuo vartojamų vaistų tipo bei trukmės, bet ir nuo kitų veiksnių:

• Vyresnis amžius (ypač didelė rizika virš 65 metų)
• Moterims rizika didesnė po menopauzės
• Kitų ligų – demencijos, cukrinio diabeto, intelekto sutrikimų – buvimas
• Psichikos veiklos sutrikimai
• Ilgalaikis vaistų vartojimas, priklausomybių ar alkoholio problemos
• Genetiniai ypatumai

Kaip nustatoma tardivinė diskinezija?

Simptomai gali išryškėti po daugelio mėnesių ar net metų nuo vaistų vartojimo pradžios, todėl nustatyti priežastį kartais būna sudėtinga. Gydytojas įvertina jūsų ligos istoriją ir atliks fizinį ištyrimą, naudodamas specialias skales (pvz., Nenormalių nevalingų judesių skalė – AIMS), kurios padeda įvertinti neįprastų judesių laipsnį.

Kad būtų galima atmesti kitas ligas, imituojančias panašius judesius (pavyzdžiui, cerebrinį paralyžių, Parkinsono ar Huntingtono ligą, insultą, Tureto sindromą), gali būti paskirti papildomi neurologiniai tyrimai, kraujo testai, smegenų KT ar MRT tyrimai.

Be to, gydytojas gali pasiūlyti užpildyti klausimynus apie kasdienį gyvenimą ir socialinę veiklą, kad būtų lengviau suprasti ligos įtaką jūsų savijautai.

Tardivinės diskinezijos gydymo galimybės

Daugiausia dėmesio skiriama atsargiam vaistų vartojimui ir kuo anksčiau atpažintiems simptomams. Pastebėję neįprastus judesius jokiu būdu nesustokite vartoti paskirtų vaistų savarankiškai – dėl terapijos korekcijų būtina pasitarti su gydytoju.

Vaistų dozės keitimas arba keitimas kitu vaistu

• Kai kuriais atvejais simptominį pagerėjimą galima pasiekti sumažinus vaisto dozę arba pakeitus jį naujesniu, mažiau rizikingu preparatu.
• Gydytojas visą laiką stebės jūsų būklę – gydymo keitimus turi atlikti tik specialistas.

Papildomi gydymo būdai

• Esant švelniems simptomams, gali būti skiriami benzodiazepinai, veikiantys raminančiai ir mažinantys nervinę įtampą.
• Sunkiems atvejams gali būti parenkami vaistai, reguliuojantys dopamino kiekį – deutetrabenazinas, valbenazinas arba tetrabenazinas. Jie padeda mažinti nevalingus judesius, tačiau gali sukelti mieguistumą ar kitokius individualius pojūčius.
• Kai kuriais atvejais pritaikomas botulino toksinas (BOTOX) – jei judesiai pasireiškia tik tam tikroje kūno dalyje, injekcijos gali laikinai išjungti pernelyg aktyvius raumenis.
• Sunkių ir nuolat pasikartojančių simptomų atvejais gali būti siūloma giluminė smegenų stimuliacija (DBS), kuri naudojama ir kitų judesių sutrikimų gydymui.

Papildomos priemonės

• Daugėja duomenų, kad kai kuriems asmenims pagalbą gali suteikti vitamino B6, E ar ginkmedžio papildai. Tačiau prieš pradėdami vartoti bet kokius papildus, visuomet pasitarkite su specialistu.

Ar tardivinė diskinezija išnyksta?

Nors dažniausiai ši būklė būna ilgalaikė, kai kuriems žmonėms nevienodu laiku simptomai gali sumažėti arba visai išnykti (vadinama remisija). Labai svarbu stebėti naujus, neįprastus judesius ir laiku apie juos pranešti gydytojui – ankstyva diagnostika suteikia daugiau galimybių palengvinti simptomus ar net pasiekti remisiją.

Ką daryti, kad sumažintumėte riziką atsirasti tardivinei diskinezijai?

• Imkitės budrumo, jei ilgą laiką vartojate dopaminą slopinančius preparatus – nestebėkite naujų judesių atsiradimo.
• Diskutuokite su gydytoju apie galimas vaistų alternatyvas ir ženklus, į kuriuos reikėtų reaguoti.
• Laiku kreipkitės pagalbos, jei pastebite nevalingų judesių – anksti diagnozavus, galima sumažinti simptomų sunkumą.

Sprendžiant dėl gydymo taktikos, svarbu gydytojui išsamiai nupasakoti besikeičiančius pojūčius ir nerimą keliančius sutrikimus. Tada specialistui bus lengviau parinkti individualiai veiksmingiausią gydymo būdą ir stebėti pokyčius.