1 tipo diabetas: priežastys, simptomai, gydymas ir diagnostika

1 tipo diabetas – tai lėtinė liga, kai organizmo imuninė sistema pažeidžia kasoje esančias beta ląsteles, kurios gamina insuliną. Dėl to organizmas nebegali pagaminti pakankamai šio hormono, kai kuriais atvejais – visai negali gaminti insulino.

Insulinas ir jo vaidmuo organizme

Insulinas padeda cukrui (gliukozei) iš kraujo patekti į kūno ląsteles, kur jis paverčiamas energija. Sutrikus insulino gamybai, kraujyje pradeda kauptis cukrus, o ląstelės lieka be reikalingos energijos.

Kaip ir kada atsiranda 1 tipo diabetas?

Nors dažniausiai ši liga išsivysto vaikystėje ar jaunystėje, ja susirgti galima bet kuriame amžiuje. Pastaruoju metu vis daugiau atvejų nustatoma suaugusiems, tad senasis „jaunatvinio diabeto“ pavadinimas jau nebetinka.

Kas skiria skirtingus diabeto tipus?

Palyginus su 2 tipo diabetu, 1 tipo atveju organizmas nebegamina insulino arba jo gamina itin mažai. 2 tipo diabetu sergantiems žmonėms insulinas sintetinamas, tačiau organizmo ląstelės tampa nejautrios – išsivysto vadinamasis atsparumas insulinui.

Egzistuoja ir vadinamas antrinis diabetas, kai kasos ląstelės suardomos dėl kitų sveikatos problemų ar traumos, o ne dėl autoimuninio proceso.

Kasdienė savikontrolė

Nesvarbu, kokio tipo diabetas diagnozuotas, būtina nuolat stebėti savo įpročius – mitybą, fizinį aktyvumą, gliukozės kiekį kraujyje. Tai padeda užkirsti kelią komplikacijoms ir palaikyti gerą savijautą.

1 tipo diabeto požymiai

Ligos simptomai dažnai atsiranda greitai ir netikėtai. Įspėjamieji ženklai:

• Didelis troškulys
• Padidėjęs alkis, ypač po valgio
• Sausa burna
• Skrandžio sutrikimai, pykinimas arba vėmimas
• Dažnas šlapinimasis
• Nepaaiškinamas svorio kritimas net esant apetitui
• Nuovargis, silpnumas be aiškios priežasties
• Regėjimo pokyčiai
• Gilus, sunkus kvėpavimas
• Dažnos odos, šlapimo takų ar makšties infekcijos
• Nuotaikų kaita

Vėlyva pradžia ir LADA

Suaugusiesiems liga gali pasireikšti ir lėtai. Taip vadinamas lėtinis autoimuninis diabetas (LADA), dažnai painiojamas su kitais diabeto tipais. Šiai formai būdingas laipsniškas simptomų atsiradimas, dažnai asmenims 30–50 metų, kurių kūno svoris išlieka normalus.

Kaip 1 tipo diabetas pasireiškia vaikams?

Mažyliai ir paaugliai serga dažniau nei suaugusieji. Didžiausia rizika stebima 4–6 bei 10–14 metų vaikams. Paveldimumas taip pat padidina tikimybę susirgti.

Specifiniai vaikų simptomai

• Dažnesnis sauskelnių keitimas kūdikiams
• Išliekantis vystyklų bėrimas
• Lova šlapinimas jau mokantiems naudotis tualetu
• Greitas kvėpavimas
• Pilvo skausmas
• Vėmimas
• Elgesio pokyčiai
• Saldokas, vaisinis burnos kvapas

Kartais liga kliniškai primena gripą. Pastebėjus šiuos simptomus verta kuo greičiau kreiptis į medikus.

Kodėl išsivysto 1 tipo diabetas?

Nors tikslios priežastys lieka neaiškios, didelės reikšmės turi genetika ir imuniteto veikla. Dažnai liga išsivysto žmonėms, kurie paveldėjo ypatingus genus, tačiau ją išprovokuoja tam tikras aplinkos veiksnys – infekcija arba autoimuninis sutrikimas.

Ar diabetas perduodamas paveldėjimo keliu?

Rizika susirgti didėja, jei liga jau nustatyta šeimoje. Jei serga abu tėvai, tikimybė vaikui susirgti gerokai išauga.

Kokie yra pagrindiniai rizikos faktoriai?

1 tipo diabetas pasitaiko rečiau nei 2 tipo diabetas – jis tesudaro apie 5–10 % visų atvejų. Tai dažniau pasitaiko jaunesniems nei 20 metų amžiaus žmonėms, taip pat jei šeimoje jau buvo susirgimo atvejų.

Kaip nustatoma 1 tipo diabeto diagnozė?

Diagnozuojant ligą, pirmiausia tiriami gliukozės rodikliai kraujyje. Dažniausiai naudojami metodai:

• Glikuoto hemoglobino (A1c) testas – įvertina vidutinį cukraus kiekį kraujyje per pastaruosius 3 mėnesius.
• Nustatytas rezultatas (6,5 % ar daugiau) leidžia įtarti diabetą.
• Nustatomas gliukozės kiekis nevalgius – jei dviejuose testuose viršija 126 mg/dl, galima diagnozuoti diabetą.
• Atsitiktinis gliukozės tyrimas – rezultatas virš 200 mg/dl taip pat rodo diabetą.

Siekiant patikslinti, ar diagnozuotas būtent 1 tipo diabetas, papildomai tiriami imuniniai žymenys (autoantikūnai) ir ketonai (organizmo rūgštiniai junginiai), kurių kiekis padidėja, kai trūksta insulino.

1 tipo diabeto gydymas

Šiuo metu nėra būdų visiškai išgydyti 1 tipo diabetą, tačiau tinkamai gydant galima gyventi pilnavertį gyvenimą. Esminis gydymo pagrindas – kasdienė insulino terapija.

Įvairios insulino rūšys

• Greito veikimo insulinas pradeda veikti po 15 minučių, stipriausiai veikia po valandos ir išlieka aktyvus iki 4 valandų.
• Trumpai veikiantis insulinas pradeda veikti per 30 minučių, stipriausias poveikis pasiekiamas po 2–3 valandų, o bendra trukmė – iki 6 valandų.
• Tarpinės veikimo trukmės insulinas į organizmą patenka per 2–4 valandas, pikas – nuo 4 iki 12 valandų, veikia iki 18 valandų.
• Ilgo veikimo insulinas pradeda veikti per kelias valandas ir gali palaikyti stabilią glikemiją iki paros laiko.

Kaip vartojamas insulinas?

• Injekcijos – dažniausias būdas, kai insulinas leidžiamas po oda švirkštu arba specialiu užpildytu rašikliu.
• Inhaliuojamas insulinas – kai kuriems tinka itin greito poveikio insulinas, įkvėpiamas per specialų įrenginį.
• Insulino pompa – prietaisas, kuris nuolat infuzuoja reikiamą insulino kiekį per mažą kaniulę po oda.

Metodą padeda parinkti gydytojas, įvertinęs individualius poreikius.

Cukraus kiekio stebėjimas

Reguliarus gliukozės matavimas padeda palaikyti reikiamus rodiklius. Dalis žmonių renkasi nuolatinio gliukozės monitoriaus (CGM) prietaisus – jie nuolat fiksuoja gliukozės pokyčius ir leidžia laiku reaguoti į nukrypimus.

Papildomi vaistai

Kartais skiriami papildomi vaistai, padedantys sumažinti širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką, apsaugoti inkstus ar valdyti cholesterolį bei kraujospūdį.

Kaip gyventi su 1 tipo diabetu?

Norint jaustis kuo geriau, svarbu:

• Užtikrinti pakankamą miegą (suaugusiam – bent 7 valandas per parą; vaikams reikia dar daugiau).
• Ieškoti būdų valdyti stresą – pasikalbėti su artimaisiais ar specialistais.
• Atsisakyti rūkymo ir kitų žalingų įpročių.
• Reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, odontologą, akių specialistą.
• Užsiimti fizine veikla, pritaikant insulino dozes ir mitybą pagal aktyvumą.

Mityba

Supratus, kaip angliavandeniai, baltymai ir riebalai veikia cukraus kiekį kraujyje, galima sudaryti subalansuotą mitybos planą. Rekomenduojama rinktis daugiau šviežių daržovių, vaisių, pilnagrūdžių produktų ir riboti greitai pasisavinamus angliavandenius. Jokių produktų visiškai atsisakyti nereikia, tačiau kai kuriuos svarbu vartoti rečiau arba mažesnėmis porcijomis.

Galimos komplikacijos

• Diabetinė ketoacidozė – kai trūksta insulino, organizmas pradeda skaidyti riebalus, bet susikaupia kenksmingi ketonai. Tai grėsminga būklė, kurią reikia skubiai gydyti.
• Širdies ir kraujagyslių problemos – padidėjusi trombų, padidėjusio kraujospūdžio ir cholesterolio rizika.
• Odos infekcijos bei išbėrimai.
• Dantenų ligos – burnos sausumas, prasta kraujotaka ir apnašos gali skatinti uždegimą.
• Nėštumo komplikacijos – didesnė rizika ankstyvam gimdymui ar vaisiaus apsigimimams.
• Akies tinklainės pažeidimas (retinopatija) – ilgainiui gali sutrikti regėjimas.
• Inkstų pažeidimai – 20–30 % sergančiųjų išsivysto nefropatija, ypač po 15–25 ligos metų.
• Kraujotakos ir nervų pažeidimai – gali lemti nejautrą, žaizdų sunkesnį gijimą, kartais – galūnių netekimą arba virškinimo sutrikimus.

Nauji gydymo atradimai

Mokslininkai ieško sprendimų, kurie ateityje galėtų palengvinti ar net iš esmės pakeisti diabeto gydymą:

• Cukraus sekimas be adatų
• Nuolatiniai ketonų monitoriai
• Savaitę veikiantis insulinas
• Imuninės sistemos „perprogramavimas“
• Kasos ląstelių regeneracija iš kamieninių ląstelių

Ką svarbu prisiminti

1 tipo diabetas – viso gyvenimo palydovas, bet rūpestingai prižiūrint sveikatą, galima pasiekti gerų rezultatų. Svarbiausia – nuolatinė savikontrolė ir sveikų įpročių formavimas kasdienybėje.