1 tipo diabetas: priežastys, simptomai, gydymas ir diagnostika

Norint, kad 1 tipo cukrinis diabetas išsivystytų, dažniausiai reikia turėti paveldėtą polinkį šiai ligai. Tačiau to nepakanka – reikia ir tam tikro išorinio poveikio, pavyzdžiui, virusinės ar bakterinės infekcijos, autoimuninio sutrikimo, kuris suaktyvina ligą.

Kaip vystosi 1 tipo diabetas

Kai žmogus serga 1 tipo cukriniu diabetu, jo kraujyje galima aptikti specifinių baltymų, rodančių, jog imuninė sistema puola kasos ląsteles. Dėl to organizmas nebegamina insulino, kuris reikalingas gliukozės pasisavinimui.

Rizikos veiksniai

Palyginti su kitomis diabeto rūšimis, 1 tipo diabetas pasireiškia rečiau – jis sudaro tik 5–10 % visų atvejų. Rizikos veiksniai nėra tokie aiškūs kaip 2 tipo diabeto, tačiau rizika susirgti didėja jeigu:

• Jums – mažiau nei 20 metų
• Esate šviesios odos
• Jūsų artimi giminaičiai (tėvai, broliai ar seserys) serga 1 tipo diabetu
• Turite antsvorio

Diagnozės nustatymas

Gydytojai išsiaiškina, ar žmogus serga 1 tipo diabetu tirdami gliukozės kiekį kraujyje keliais būdais:

• A1c tyrimas. Šis tyrimas, dar vadinamas glikuoto hemoglobino testu, parodo vidutinį cukraus kiekį kraujyje per pastaruosius tris mėnesius. Jei rezultatas siekia 6,5 % ar daugiau, tyrimas kartojamas.
• Nuarinimo (nevalgymo) gliukozės tyrimas. Matuojamas cukraus kiekis kraujyje ryte, po naktinio nevalgymo. Jei du kartus iš eilės rodiklis viršija 126 mg/dl, įtariamas diabetas.
• Atsitiktinio laiko tyrimas. Gliukozės kiekis tikrinamas bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo valgymo; daugiau nei 200 mg/dl rodo diabetą.

Norint tiksliai nustatyti diabeto tipą, ieškoma autoantikūnų. Esant 1 tipo diabetui, kraujyje nustatomi tam tikri baltymai, rodantys, kad imunitetas puola insuliną gaminančias kasos ląsteles. Šlapimo tyrimas gali parodyti ketonus – rūgštis, atsirandančias organizmui naudojant riebalus vietoj gliukozės kaip energijos šaltinį.

Sveikatos netolygumai ir socialiniai veiksniai

1 tipo cukrinio diabeto atvejų daugėja, o kai kurios bendruomenės, ypač tamsesnės odos ar lotynų kilmės žmonės, susiduria su papildomais iššūkiais valdant ligą. Statistika rodo, kad kai kurioms visuomenės grupėms sunkiau pasiekti gerus glikemijos rodiklius, be to, didėja rizika patirti ligos komplikacijas. Šiuos skirtumus lemia struktūriniai visuomenės nelygybės veiksniai, tarp jų – ilgus metus galiojusios diskriminuojančios nuostatos bei ribotas sveikatos apsaugos prieinamumas.

Gydymas ir kasdienybė su 1 tipo diabetu

Diagnozavus 1 tipo diabetą, galima gyventi pilnavertį gyvenimą, jei pavyksta kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Gydytojas padeda nustatyti tikslines reikšmes, o kasdieniai sveiki sprendimai padeda jų laikytis. Svarbu žinoti, kada gliukozės kiekis pakyla ar nukrenta per žemai, ir kaip į tai reaguoti.

Insulino vartojimo galimybės

Kadangi organizmas pats nebegamina insulino, jį reikia gauti iš išorės. Insulinas skiriasi pagal tai, kaip greitai pradeda veikti, kada pasiekia stipriausią efektą ir kiek laiko veikia:

• Greito veikimo – pradeda veikti per 15 minučių, stipriausias efektas po valandos, veikia 2–4 valandas.
• Trumpai veikiantis – poveikį pradeda po 30 minučių, stipriausias tarp 2–3 valandų, išlieka 3–6 valandas.
• Vidutinės trukmės – į kraują patenka už 2–4 valandų, stipriausiai veikia tarp 4–12 valandų, viso veikia 12–18 valandų.
• Ilgo veikimo – pradeda veikti lėtai, poveikis išlieka iki 24 valandų.

Insulinas leidžiamas injekcijomis: naudojama švirkštas su adata, insulino rašiklis arba insulino pompa, kuri automatiškai tiekia mažas dozes visą parą. Kai kam tinka įkvepiamas greito veikimo insulinas, bet jis netinka sergant kvėpavimo ligomis.

Kaip stebėti cukraus kiekį kraujyje

Kraujo gliukozės matavimas yra būtinas kasdien. Tai galima atlikti įprastu gliukozės matuokliu arba nuolatiniu gliukozės monitoriumi (CGM). Pastarasis matuoja gliukozę nuolat, duodamas signalą, jei kiekis nukrypsta nuo normos ribų.

Kiti vaistai ir papildomos priemonės

Be insulino, gydytojas gali paskirti vaistų širdies bei kraujospūdžio kontrolei, taip pat aspiriną kraujagyslių apsaugai. Visa tai padeda sumažinti komplikacijų riziką.

Kasdienis gyvenimas su diabetu

• Miegas – suaugusiems reikėtų stengtis išsimiegoti bent 7 valandas per parą, vaikams ir paaugliams – dar ilgiau.
• Streso valdymas – pyktis ar nusivylimas dėl diagnozės yra įprastas, tad svarbu rasti būdų atsipalaiduoti, pasikalbėti su artimaisiais ar kreiptis pagalbos į specialistus.
• Atsisakymas žalingų įpročių – rūkymas ar tabako vartojimas gerokai padidina sveikatos problemų riziką.
• Profilaktiniai vizitai – reguliarūs apsilankymai pas gydytojus, odontologus ir akių specialistus leidžia anksčiau pastebėti ar išvengti komplikacijų.
• Judėjimas – užsiimkite mėgstama veikla, net darbas sode skatina judėti. Aptarkite su gydytoju, kaip suderinti aktyvumą, insulino dozes ir mitybą.

Mitybos principai

Supratus, kaip angliavandeniai, riebalai ir baltymai veikia cukraus kiekį, lengviau susidaryti subalansuotą valgiaraštį. Įprastai rekomenduojama valgyti daug įvairių daržovių, vaisių ir grūdų, riboti perdirbtus angliavandenius (pavyzdžiui, baltą duoną, makaronus). Visi patiekalai gali būti valgomi, svarbu laikytis saiko ir skaičiuoti porcijas. Dietologas arba diabeto slaugos specialistas gali padėti išmokti skaičiuoti angliavandenius kasdieniame maiste.

Komplikacijos ir galimos grėsmės

Neprižiūrint cukraus kiekio, 1 tipo diabetas atveria duris kitoms sveikatos problemoms:

• Diabetinė ketoacidozė – kai organizmas ima skaidyti riebalus, gaminasi ketonai, kurie kartu su gliukoze ir dehidratacija sukelia pavojingą būklę.
• Širdies ir kraujagyslių ligos – diabetas padidina trombų, aukšto kraujospūdžio bei cholesterolio riziką, gali baigtis infarktu ar insultu.
• Odos problemos – dažniau pasitaiko pūslės, bėrimai, grybelinės ir bakterinės infekcijos.
• Burnos ertmės ligos – sausumas, padidėjęs apnašų kiekis, silpna kraujotaka išaugina dantenų ligų tikimybę.
• Nėštumo komplikacijos – padidėja neišnešiotumo, preeklampsijos, vaisiaus apsigimimų ir net vaisiaus žuvimo rizika.
• Retinopatija – apie 80 % su 1 tipo diabetu ilgiau nei 15 metų gyvenančių suaugusiųjų susiduria su akių pažeidimais. Reguliariai kontroliuoti cukrų, spaudimą ir cholesterolį būtina norint išsaugoti regą.
• Inkstų pažeidimai – 20–30 % sergančiųjų anksčiau ar vėliau diagnozuojama diabetinė nefropatija, pavojus didėja praėjus 15–25 metams nuo ligos pradžios. Gali išsivystyti inkstų nepakankamumas.
• Prasta kraujotaka ir nervų pažeidimai – dėl nervų ir kraujagyslių pažeidimo dažniau atsiranda nejautra bei žaizdos pėdose, dėl ko didėja gangrenos rizika. Gali sutrikti ir virškinimas.

Ateities perspektyvos ir tyrimai

Mokslininkai ieško naujų būdų, kaip palengvinti gyvenimą su 1 tipo diabetu. Kuriamos naujos priemonės gliukozei ir ketonams matuoti be adatų, kuriamos ilgiau veikiantys insulino tipai, kurie galėtų palaikyti pastovų cukraus kiekį net savaitę. Taip pat tyrinėjama imuninės sistemos moduliacija, kad ši nebekeltų grėsmės kasos ląstelėms, bei kiti galimi būdai atkurti insulino gamybą. Tyrimai tęsiasi ir žada naujovių ateityje.

Santrauka

1 tipo diabetas išlieka visą gyvenimą, bet ši diagnozė – dar ne nuosprendis. Pasirūpinus savo sveikata ir kasdieniais sprendimais, galima ne tik efektyviai valdyti cukraus kiekį kraujyje, bet ir gyventi visavertį, prasmingą gyvenimą.