10 priežasčių, kodėl nuolat sergate

Nors susirgti gali kiekvienas, kai kuriems žmonėms rizika susirgti yra didesnė nei kitiems. Kasdien susiduriame su įvairiais mikrobais, tačiau dažnai mūsų imuninė sistema neutralizuoja juos dar net nepajutus simptomų.

Yra daugybė veiksnių, galinčių lemti dažnesnius susirgimus – nuo lėtinių ligų ir susilpnėjusio imuniteto iki gyvenimo būdo įpročių, mitybos ar aplinkos. Netgi dehidratacija ar per mažas miegas gali padidinti pavojų peršalti ar užsikrėsti virusais.

Riziką didinantys veiksniai

Aplinkos poveikis

Gyvenamoji aplinka daro didelę įtaką mūsų sveikatai. Pavyzdžiui, oro tarša gali pamažu silpninti imuninę sistemą – ypač jei su teršalais susiduriama nuo vaikystės. Taršus oras ne tik didina pavojų susirgti, bet ir prisideda prie astmos bei kitų kvėpavimo takų ligų išsivystymo.

Taip pat svarbus sezonų kitimas: šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, todėl lengviau plinta virusinės infekcijos. Tai viena priežasčių, kodėl žiemos laikotarpiu sergamumas peršalimo ligomis išauga.

Mityba ir vitaminai

Nesubalansuota mityba tiesiogiai veikia organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo infekcijų. Jeigu maiste trūksta būtinų maistinių medžiagų, imunitetas nusilpsta ir sunkiau neutralizuoti mikrobus. Rekomenduojama rinktis kuo natūralesnį, augaliniais produktais praturtintą maistą.

Nustatyta, kad mažas vitamino D kiekis siejamas su didesne rizika susirgti peršalimu, gripu ar kitomis kvėpavimo takų infekcijomis. Kiekvieną dieną bent 10–15 minučių praleisti saulėje, įtraukti į racioną riebias žuvis, kiaušinių trynius, grybus ar vartoti vitamino D papildus gali padėti palaikyti optimalų jo kiekį organizme.

Stipriam imunitetui kenkia ir dažnas alkoholio vartojimas, todėl patariama jo atsisakyti arba vartoti itin saikingai.

Vandens svarba

Vanduo būtinas kiekvienai organizmo ląstelei. Lėtinis skysčių trūkumas silpnina inkstų veiklą, didina šlapimo takų uždegimų ir kitų infekcijų tikimybę. Norint palaikyti stiprią imuninę funkciją, svarbu nepamiršti nuolat papildyti skysčių atsargas.

Miego reikšmė

Ilgalaikis miego stygius susijęs su dažnesniais virusiniais susirgimais. Suaugusiems rekomenduojama miegoti bent 7 valandas per parą. Vaikams ir paaugliams reikia dar daugiau miego – iki 9–12 valandų. Pakankamas poilsis padeda ne tik greičiau pasveikti, bet ir stiprina organizmo apsaugą nuo ligų.

Stresas ir nerimas

Lėtinis psichologinis stresas ir nuolatinis nerimas trikdo organizmo atsparumą. Kasdienybėje šie išgyvenimai dažnai lemia padidėjusį uždegimą, o tai silpnina imuninį atsaką. Ilgainiui prisidėti gali ir širdies ar kraujagyslių ligų rizika.

• Fizinis aktyvumas,
• meditacija ir dėmesingumo praktikos,
• subalansuota mityba,
• konsultacijos su specialistais

– tai patikrinti būdai mažinti stresą ir stiprinti sveikatą.

Rankų higiena

Reguliarus rankų plovimas – paprasta ir veiksminga priemonė nuo užsikrėtimo. Bent 20 sekundžių trukmės plovimas šiltu vandeniu ir muilu naikina daugumą mikrobų. Rankų dezinfekantas su 60% ar daugiau alkoholio taip pat naudinga priemonė, ypač kai nebūna galimybės nusiplauti rankų. Rankų higienai svarbu skirti ypatingą dėmesį prieš valgį, ruošiant maistą ir bendraujant su sergančiais žmonėmis.

Fizinis pasyvumas

Nuo judrumo priklauso visa organizmo savijauta ir imunitetas. Žmonės, kurie reguliariai sportuoja, rečiau serga nei tie, kurių veikla minimali. Tačiau pernelyg intensyvios treniruotės (pavyzdžiui, maratono bėgimas) gali laikinai susilpninti atsparumą infekcijoms.

Didelis antsvoris ir nutukimas taip pat mažina gebėjimą pasipriešinti ligoms, todėl verta stengtis išlaikyti sveiką kūno svorį.

Paveldimumas

Imunitetas, kaip ir kitos organizmo savybės, priklauso nuo genų. Jei šeimoje dažnai sergama ar yra autoimuninių ligų, gali padidėti ir jūsų rizika susidurti su infekcijomis.

Imuninės sistemos ligos

Kai kurios ligos tiesiogiai veikia imuninę sistemą – pavyzdžiui, autoimuniniai susirgimai, kai organizmo apsauga klaidingai atakuoja savo pačio ląsteles, arba alergijos ir astma, kai imuninė sistema reaguoja perdėtai. Kai kurių žmonių imuninė funkcija iš prigimties silpnesnė, todėl jie jautresni įvairiems virusams ar bakterijoms.

Socialinė izoliacija

Bendravimas su kitais yra svarbus ne tik emocinei, bet ir fizinei sveikatai. Ilgalaikė vienatvė ar izoliacija gali ne tik apsunkinti ligos eigą, bet ir silpninti imunitetą, didinti demencijos riziką ar bloginti psichologinę būklę. Tyrimai rodo, kad socialiniai ryšiai prisideda prie geresnės savijautos ir spartesnio sveikimo.

Amžius

Bėgant metams, natūraliai mažėja imuninis atsparumas. Vyresni žmonės dažniau suserga ir sunkiau pasveiksta, todėl su amžiumi ypatingai svarbu rūpintis sveika gyvensena.

Kasdieniai įpročiai stiprinti imunitetui

• Laikykitės subalansuotos mitybos: kuo daugiau daržovių, vaisių, grūdinių produktų, sveikų riebalų ir baltymų.
• Kasdien bent 30 minučių aktyviai judėkite.
• Užtikrinkite pakankamą miego trukmę – suaugusiesiems apie 7–8 valandas.
• Venkite rūkalų, alkoholį vartokite tik saikingai.
• Stenkitės valdyti stresą – padeda sportas, meditacija, aktyvūs pomėgiai.
• Išlaikykite sveiką svorį.

Kaip atpažinti padidėjusį sergamumą?

Per metus daugumai sveikų suaugusiųjų pasitaiko vidutiniškai 2–3 peršalimo ligos, kurios dažniausiai praeina per savaitę. Vaikai serga dažniau, nes jų imuninė sistema dar tik formuojasi.

Jei pastebite, kad peršalimo simptomai užsitęsia ilgiau nei savaitę, pasikartoja pernelyg dažnai ar yra sunkesni nei įprasta, verta pasitarti su gydytoju.

Santrauka

Sirgti nėra malonu, tačiau daug kas priklauso nuo mūsų kasdienių pasirinkimų. Norėdami stiprinti imunitetą ir rečiau sirgti, rūpinkitės subalansuota mityba, fiziniu aktyvumu, pakankamu poilsiu, geru skysčių balansu, streso valdymu ir rankų higiena. Lieka tik prisiminti: sveikata prasideda nuo kasdienių įpročių.