12 būdų, kaip suvaldyti stresą sergant Krono liga

Krono liga – tai lėtinė žarnyno uždegiminė liga, kurios eigą dažnai pablogina stiprus stresas. Manoma, jog stresas suaktyvina uždegiminius procesus organizme, o tai gali paskatinti ligos paūmėjimus. Todėl svarbu išmokti valdyti stresą ir atpažinti individualius veiksnius, galinčius išprovokuoti simptomų pasikartojimą.

Krono ligą lemia ne tik stresas

Nors liga dažnai siejama su stresu, svarbu suprasti, kad pats stresas Krono ligos nesukelia. Kiekvieno žmogaus paūmėjimų priežastys gali būti skirtingos – tai gali būti ir tam tikri maisto produktai, ir aplinkos pokyčiai ar kiti dirgikliai. Išmokę atpažinti, kas būtent jums sukelia simptomus, galite išvengti dažnų paūmėjimų ir pagerinti savijautą.

Išskirkite svarbiausius simptomų sukėlėjus

Svarbu nuolat stebėti savo organizmą ir žinoti, kokios situacijos ar produktai lemia savijautos pablogėjimą. Fiksuodami šiuos veiksnius, galite lengviau valdyti ligos eigą. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės reaguoja jautriau į stresą, kiti – į tam tikrus maisto produktus, todėl kiekvienas atvejis yra individualus.

Gyvenimo planavimas ir ribų nustatymas

Krono ligos kasdienybėje planavimas atlieka svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, išvykstant iš namų naudinga iš anksto pasidomėti, kur yra artimiausi tualetai, arba atidžiai stebėti kūno siunčiamus ženklus. Taip pat svarbu išmokti pasakyti „ne“ situacijose, kurios padidina įtampą.

Medikamentai ir papildai

Ligos gydymui dažnai skiriami vaistai, tačiau kiekvienam pacientui gali tikti vis kitos priemonės. Gydytojas parinks tinkamiausią gydymo būdą, siekiant sumažinti uždegimą ir padėti išvengti simptomų paūmėjimų. Į gydymo planą gali būti įtraukti:

• Aminosalicilatai – pradinei ligos stadijai bei uždegimo slopinimui.
• Kortikosteroidai – mažina uždegimą, slopina imuninės sistemos aktyvumą.
• Imunomoduliatoriai – rekomenduojami, kai kiti vaistai neveiksmingi.
• Biologinė terapija – taikoma esant sunkiai ligos eigai, dažniausiai leidžiama į odą.

Dėl žarnyno pažeidimų gali sutrikti vitaminų ar mineralų pasisavinimas, todėl rekomenduojama aptarti papildų vartojimą su gydytoju.

Kasdienybės organizavimas ir prioritetų tvarkymas

Dėl lėtinės ligos net įprasti darbai gali atrodyti sudėtingi. Padėti gali struktūruotas dienos planas: užrašų sąrašai, simptomų stebėjimas ar specialios vaistų dėžutės. Tai padeda išvengti sumaišties ir sumažina stresą.

Darbas, mokslai ir svarbūs pokyčiai

Krono liga dažnai priverčia ieškoti sprendimų darbe ar mokykloje. Darbo vietoje, priklausomai nuo situacijos, gali būti numatytos tam tikros lengvatos, padedančios pritaikyti darbo sąlygas pagal sveikatos poreikius. Moksleiviams ar studentams, sergantiems Krono liga, tikslinga aptarti galimas nuolaidas: papildomas pertraukas, galimybę papildomai lankytis pas gydytoją ar iš naujo atlikti testus. Svarbu iš anksto informuoti atsakingus asmenis apie savo poreikius.

Fizinis aktyvumas – ne tik kūnui, bet ir emocijoms

Reguliari mankšta išskiria endorfinus, padedančius mažinti įtampą ir praskaidrinti nuotaiką. Net ir paprastas pasivaikščiojimas gryname ore gali būti puiki savijautos palaikymo priemonė. Vis dėlto per ligos paūmėjimus rekomenduojama pailsėti ir leisti organizmui atsigauti.

Nuosekli savirūpa – įprotis, kuris keičia gyvenimą

Krono liga gali išbandyti ištvermę, todėl ypač svarbu nekonkuruoti su savimi dėl „tobulos“ dienos. Kuo dažniau rasite laiko nedidelei veiklai, kuri suteikia jums džiaugsmo ar poilsio, tuo taps lengviau gerinti tiek fizinę, tiek emocinę būseną. Tai gali būti paprastas ritualas: žingsniavimas gryname ore, laiku pasiektas miegas ar skanus naminis maistas. Reguliarūs savirūpos įpročiai ilgainiui taps gyvenimo dalimi.

Meditacijos nauda ir atsipalaidavimo būdai

Meditacija, kvėpavimo pratimai ar vaizduotės lavinimo technikos padeda nusiraminti ir pagerinti savijautą. Labiausiai praverčia šios praktikos:

• Įsisąmoninimo meditacija
• Giluminis kvėpavimas
• Vaizduotės „kelionės“
• Kartojama malda ar mantra

Veiklos, mažinančios stresą

Streso valdymui tinkama ne tik meditacija, bet ir įvairios aktyvios veiklos:

• Joga
• Tai chi
• Raumenų atpalaidavimo pratimai
• Bendravimas su artimaisiais
• Pasivaikščiojimai gamtoje
• Atradimai, kurie teikia džiaugsmo

Ieškokite užsiėmimų, kurie jums patinka – net trumpa pertrauka padeda atsigauti emociškai.

Ką gali padėti artimieji?

Artimųjų pagalba – vienas svarbiausių veiksnių. Kartais tereikia išklausyti ligonį, o kartais padėti atlikti buities darbus ar palydėti pas gydytoją. Naudinga būti šalia, domėtis ligos eiga, palaikyti fizinį aktyvumą ar kartu leistis į pasivaikščiojimus. Svarbiausia – gerbti sergančiojo privatumą ir parodyti nuoširdų rūpestį.

• Išklausykite rūpesčius ir nuogąstavimus
• Gerbkite asmeninę erdvę
• Padėkite buityje, jei reikia
• Esant galimybei – eikite kartu į vizitus pas gydytoją
• Skatinkite fizinį aktyvumą bendromis veiklomis

Pagalbos ieškojimas ir emocinė parama

Gyvenant su lėtine liga svarbus bendruomenės palaikymas – draugai, šeima, ar ligonių grupės gali suteikti naujos stiprybės. Pokalbiai su likimo draugais leidžia lengviau priimti kasdienybės sunkumus ir atrasti naujų požiūrių.

Ryšys tarp streso ir Krono ligos

Svarbią vietą užima žarnyno ir smegenų sąsaja (vadinamoji žarnyno-smegenų ašis). Psichologinis stresas gali veikti virškinimą, o blogėjanti žarnyno būklė gali daryti neigiamą poveikį nuotaikai ir savijautai. Stresas išskiria hormonus, kurie skatina uždegimą jautriame žarnyne ir lemia simptomų suaktyvėjimą.

Kaip pastebėti, jog liga sunkėja

Būdingi Krono ligos požymiai yra:

• Viduriavimas
• Svorio kritimas
• Pilvo skausmai ar spazmai

Ligos paūmėjimo metu papildomai gali atsirasti:

• Karščiavimas
• Nuovargis
• Sąnarių skausmai
• Pykinimas
• Nebūdingas odos jautrumas ar skausmingi mazgeliai
• Blogas apetitas

Pabaigai

Krono liga – tai būklė, kuri, nors ir negali būti visiškai išgydyta, gali būti valdoma pasitelkus skirtingus metodus. Kiek įmanoma mažindami stresą, įtraukdami meditacijas, reguliarią savirūpą ir artimųjų pagalbą, galėsite gyventi pilnavertį gyvenimą. Jei susiduriate su naujais ar stiprėjančiais simptomais, būtinai kreipkitės į gydytojus.