12 būdų pagerinti regėjimą

Rūpintis akių sveikata – tai ne tik apie mitybą ar akinius nuo saulės. Nors sveiki gyvenimo įpročiai, tokie kaip subalansuota mityba, žalingų įpročių atsisakymas ar apsauga nuo saulės, labai svarbūs, reguliarūs akių patikrinimai lieka patikimiausias būdas laiku aptikti pakitimus ir ilgiau išlaikyti gerą regėjimą.

Kasdieniai įpročiai, darantys įtaką akių sveikatai

Akių sveikata glaudžiai susijusi su mūsų gyvenimo būdu. Net ir maži pokyčiai kasdienybėje gali padėti sumažinti regėjimo sutrikimų riziką ar net užkirsti kelią ligoms.

Subalansuota mityba stiprioms akims

Valgant maistingą, vitaminų ir antioksidantų gausią mitybą, galima sumažinti akių ligų, tokių kaip geltonosios dėmės degeneracija ar katarakta, tikimybę. Tamsiai žalios lapinės daržovės (pvz., špinatai, lapiniai kopūstai), kupinos A, C, E vitaminų ir antioksidantų, palankiai veikia akių audinius. Omega-3 riebalų rūgščių gausa žuvyje ar linų sėmenyse taip pat stiprina regėjimą, o karotenoidais praturtintos daržovės (morkos, saldžiosios bulvės, raudonieji paprikos) papildomai saugo tinklainę.

Palaikykite normalų svorį

Didesnė kūno masė siejama su uždegiminiais procesais ir medžiagų apykaitos sutrikimais, kurie veikia akis. Nutukimas didina diabeto, kataraktos, glaukomos, geltonosios dėmės degeneracijos bei sausų akių tikimybę. Svorio mažinimas ir palaikymas optimaliame lygyje sumažina šių ligų riziką.

Judėkite kuo daugiau

Reguliarus fizinis aktyvumas ne tik stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, tačiau mažina nutukimo, antro tipo diabeto, padidėjusio kraujospūdžio bei cholesterolio lygio riziką. Visa tai padeda išvengti akių pažeidimų. Suaugusiems rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo mankštos per savaitę.

Meskite rūkyti

Rūkymas kenkia kraujagyslėms, maitinančioms akis, ir atveria kelią tokioms ligoms kaip katarakta ar su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija. Šios žalos galima išvengti, jei atsisakysite rūkalų – organizmas ima taisyti pažeistas vietas jau nuo pirmųjų dienų nerūkant.

Saugokite akis nuo žalingų veiksnių

• Saulės UV spinduliai: Akiniai nuo saulės su 99–100 % UVA ir UVB spindulių apsauga bei kepuraitė padeda išvengti kataraktos, degeneracijos ar astigmatizmo. Net debesuotomis dienomis UV spinduliai gali pakenkti akims.
• Akių sužalojimų prevencija: Sportuojant ar atliekant namų remonto darbus pravartu naudoti specialius akinius ar kitus apsauginius priedus – jie šalina grėsmę rimtiems sužeidimams.

Lėtinės ligos ir šeimos istorija

Valdykite sveikatos būklę

Aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, autoimuniniai sutrikimai gali paveikti regėjimą. Pavyzdžiui, diabetas sukelia tinklainės kraujagyslių pažeidimus, dėl kurių išsivysto diabetinė retinopatija. Ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė, taip pat gali trikdyti regėjimą. Siekite gerai kontroliuoti savo būklę ir reguliariai tikrinkitės sveikatą.

Sužinokite apie genetinius rizikos veiksnius

Giminėje pasitaikę regos sutrikimai, pavyzdžiui, geltonosios dėmės degeneracija ar glaukoma, reiškia didesnę riziką ir jums. Aptarkite šeimos istoriją su akių gydytoju – tai leis parinkti tinkamą profilaktinių apžiūrų grafiką.

Atsiminkite pagrindinius rizikos veiksnius

• Nutukimas
• Vyresnis amžius (nuo 65 metų)
• Šeimos nariams pasireiškę akių sutrikimai
• Kai kurioms rasinėms grupėms priklausančių žmonių – didesnė kai kurių ligų tikimybė

Kasdienė akių priežiūra

Palaikykite švarius kontaktinius lęšius

• Visada plaukite rankas prieš dedant ar išimant lęšius.
• Laikykite lęšius švarioje dėžutėje su dezinfekciniu tirpalu.
• Nesilaikant higienos lęšių naudojimo metu, galite lengvai užkrėsti akis bakterijomis ar virusais.

Ilsinkite akis dirbant su ekranais

Ilgai žiūrint į kompiuterio ar telefono ekraną, gali atsirasti nuovargio pojūtis ir galvos skausmai. Praktikuokite taisyklę 20-20-20: kas 20 minučių 20 sekundžių pažvelkite į objektą už 6 metrų.

Ko nereikia daryti, siekiant pagerinti regėjimą

Tam tikri įpročiai ir mitai regėjimui neturi jokios naudos. Nėra įrodymų, kad akių pratimai, skaitymas tik natūralioje šviesoje, vengimas visų ekranų ar įvairūs papildai pagerina regėjimą. Svarbiausia – laikytis profesionalių patarimų ir reguliariai lankytis pas gydytoją.

Kada būtina kreiptis į akių gydytoją

Jei dar nesilankėte profilaktinėje akių apžiūroje – reikėtų tai padaryti, net kai regėjimo problemų nejaučiate. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių periodiškai susiduria su regos silpnėjimu, todėl rekomenduojamos reguliarios apžiūros. Ypač dažniau lankytis turėtų tie, kurių artimiesiems pasitaikė akių ligų.

• Dumblinas ar neryškus matymas
• Dvigubas vaizdas
• Akių nuovargis ar paraudimas
• Galvos skausmai, skausmas akyse
• Susidarę tamsūs taškeliai regėjimo lauke (floaters)
• Sunku įžiūrėti toli ar arti esančius objektus

Pagrindinės išvados

Akių sveikata – mūsų rankose. Subalansuota mityba, aktyvus gyvenimo būdas ir žalingų įpročių atsisakymas mažina akių ligų tikimybę. Saugokite akis nuo žalingų spindulių bei traumų, o ekranai nebus baisūs, jei nuolat darysite trumpas pertraukėles. Tačiau svarbiausia – reguliarūs apsilankymai pas specialistą, kurie leidžia laiku pastebėti pirmuosius pažeidimo požymius ir išsaugoti gerą regėjimą ilgus metus.