Vaikų 2 tipo diabetas: simptomai, priežastys ir gydymas

Prieš kelis dešimtmečius buvo neįprasta išgirsti apie vaiką, turintį 2 tipo diabetą. Medikai manė, kad ši liga vaikams gresia itin retai, todėl ją dažniausiai siejo tik su 1 tipo diabetu, kuris ilgą laiką net buvo vadinamas vaikų diabetu.

Tačiau šiandien situacija gerokai pasikeitė – skaičiuojama, kad šimtai tūkstančių vaikų ir paauglių turi cukrinį diabetą, o tarp jų sparčiai daugėja atvejų, kai nustatomas būtent 2 tipo diabetas.

Kaip vystosi 2 tipo diabetas?

Mūsų kūnas angliavandenius paverčia į gliukozę – pagrindinį energijos šaltinį ląstelėms. Insulinas, kurį gamina kasa, padeda šiai gliukozei patekti iš kraujo į kūno ląsteles, kur ji panaudojama energijai.

2 tipo diabeto metu vaiko organizmo ląstelės tampa nebe tokios jautrios insulinui. Tai vadinama atsparumu insulinui. Dėl šios priežasties gliukozė ima kauptis kraujyje, lygis tampa per didelis. Ilgainiui nevaldomas cukraus kiekis kraujyje gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų – pažeisti širdį, regą, ar inkstus.

Kas dažniausiai susiduria su šia liga?

2 tipo diabetas vaikystėje dažniausiai gresia tiems, kurie:

• yra mergaitės,
• turi antsvorio ar nutukimą,
• šeimoje jau buvo sirgusių diabetu,
• priklauso didesnės rizikos rasinėms ar etninėms grupėms,
• jau susiduria su atsparumu insulinui.

Didžiausias veiknys – viršsvoris. Jei vaikui nustatomas antsvoris, diabeto rizika padvigubėja. Prie svorio augimo gali prisidėti netinkami mitybos įpročiai, pasyvus gyvenimo būdas, šeimos apsunkinta nutukimo istorija ar, retais atvejais, hormoniniai ar kiti sveikatos sutrikimai. Dažnai problemas paaštrina riebalų kaupimasis pilvo srityje.

Kokie simptomai išduoda 2 tipo diabetą vaikams?

Ilgą laiką ši liga gali nesukelti jokių akivaizdžių požymių. Tačiau vėliau galite pastebėti:

• netikėtą svorio mažėjimą,
• dažną troškulį ar alkį, net pavalgius,
• burnos džiūvimą,
• padidėjusį norą šlapintis,
• silpnumą ar nuovargį,
• matymo sutrikimus,
• lėčiau gyjančias žaizdas,
• apsunkintą kvėpavimą,
• niežtinčią odą,
• dilgsėjimą ar tirpimą rankose bei kojose.

Pastebėję šiuos požymius, nedelskite – kreipkitės į gydytoją.

Kokie gydymo būdai taikomi?

Pirmiausia būtina apsilankyti pas medikus, kurie įvertina vaiko svorį, ūgį ir atliks reikiamus kraujo tyrimus, kad nustatytų diabeto ar jo pradžios (prediabetinės būklės) požymius. Kartais pradinėje stadijoje gali prireikti laikinai vartoti insuliną. Vėliau, kai diagnozuojama tiksli forma, gydytojas rekomenduoja gyvenimo būdo pokyčius ir gali paskirti vaistus, pavyzdžiui, metforminą. Yra ir daugiau vaikams tinkančių vaistų, tačiau jų skaičius ribotas.

Vaiko cukraus kiekis kraujyje reguliariai tikrinamas naudojant hemoglobino A1c tyrimą – jis rodo gliukozės kiekio vidurkį per kelis mėnesius. Cukraus kiekį būtina stebėti dažniau, kai pradedamas naujas gydymas, keičiamas gydymo planas ar vartojamas insulinas. Stebėjimo dažnį nustato medikas – dažniausiai rekomenduojama tai daryti kelis kartus per dieną, jei vartojamas insulinas, arba rečiau, jei gydymas kitoks.

Kas padeda kontroliuoti ligą kasdienybėje?

• Kurti subalansuotą mitybos planą su dietologo pagalba. Maistas turi būti reguliariai – trys pagrindiniai valgiai ir kelios suplanuotos užkandžių pertraukos.
• Laikytis tokio paties angliavandenių kiekio per kiekvieną valgį, kad išvengtumėte staigių cukraus šuolių.
• Išmokinti vaiką skaičiuoti angliavandenius.
• Ruošti pietus į mokyklą ar domėtis, kas bus meniu – tai padeda tiksliau valdyti cukraus lygį ir planuoti vaistus.
• Turėti specialų rinkinį su sultimis, užkandžiais ar gliukozės tabletėmis – jį verta duoti ir vaikui, ir mokyklos atsakingiems asmenims.
• Maitinimo, fizinio aktyvumo ir vaistų vartojimo režimas turėtų būti kuo pastovesnis.
• Kasdien judėti bent valandą – riboti laiką prie televizoriaus ar kompiuterio iki dviejų valandų.

Kaip įtraukti vaiką į savarankišką ligos valdymą?

Vaiko pasitikėjimas savimi stiprėja, kai jis tampa aktyvus savo sveikatos priežiūros dalyvis. Svarbu pagal vaiko amžių padėti įgyti įgūdžius, bet taip pat stebėti ir palaikyti.

Vaikų įgūdžiai pagal amžių

• 3–7 metų: leidžiama pasirinkti pirštą cukraus matavimui ar vietą insulino leidimui, galima skaičiuoti kartu iki leidimo.
• 8–11 metų: papildo insulino leidimą stebint tėvams, pažįsta per mažo cukraus požymius ir imasi veiksmų, pradeda gilintis į maisto pasirinkimus ir angliavandenių skaičiavimą.
• 12 metų ir vyresni: vis dažniau patys matuoja cukraus lygį ir leidžiasi insuliną, planuoja vaistų vartojimą, priminimus.

Paauglystėje kontroliuoti cukraus kiekį gali būti sunkiau dėl hormonų, kintančio kūno vaizdo, didėjančio savarankiškumo ir emocinių iššūkių. Stebėkite, ar vaikas nesusiduria su nerimu, depresija ar valgymo sutrikimais – prireikus kreipkitės pagalbos.

Svarbūs patarimai dėl saugumo

• Leiskite vaikui visada dėvėti medicininę apyrankę ar pakabuką su informacija apie ligą.
• Paruoškite rašytinį vaiko sveikatos priežiūros planą mokyklai – jame turi būti nurodyta viskas, kas svarbu kasdienybėje.
• Susitarkite su mokyklos personalu, treneriais, draugų tėvais dėl pagalbos ekstremalių situacijų atveju.
• Išmokykite visus šeimos narius ir vaiką atpažinti sumažėjusį cukraus kiekį ir imtis reikiamų veiksmų.
• Jei vaikas suklysta valdydamas ligą, jokiu būdu nebauskite – palaikykite, skatinkite atvirai kalbėtis apie problemas.

Prevencija – ar įmanoma užkirsti kelią?

Tokios pačios priemonės, kurios padeda gydyti 2 tipo diabetą, yra veiksmingos ir jo prevencijai. Tai – visavertė mityba, sumažintas saldumynų, greitųjų angliavandenių ir riebių produktų vartojimas bei kasdienis fizinis aktyvumas. Moksliniai tyrimai rodo, kad daugiau judantis vaikas sumažina atsparumą insulinui ir išlaiko normalią kūno masę.

Ką daryti, jei pokyčiai vaikui sunkūs?

Ypač paaugliams nelengva pakeisti įpročius, todėl čia labai svarbus šeimos palaikymas. Kalbėkitės su vaiku apie sveikatą ir svorį, skatinkite jį pasidalyti rūpesčiais, tačiau jokiu būdu neišskirkite jo iš kitų šeimos narių – kartu keiskite visos šeimos mitybą ir judėjimą, kad vaikas nesijaustų vienišas.

• Palaikykite pamažu įdiegiant sveikus įpročius – pokyčiams reikia laiko.
• Raskite fizinę veiklą, kuri vaikui patinka, sumažinkite laiką prie ekranų.
• Siekite mažų, aiškiai apibrėžtų tikslų ir apdovanokite vaiką, kai jų pasiekiama.
• Jei vaikas nuolat vengia plano, pasidomėkite tikrosiomis to priežastimis.
• Konsultuokitės su sveikatos priežiūros specialistais dėl papildomos pagalbos ar naujų idėjų.

Veikdami kartu – vaikas, šeima ir medikai – galite padėti išlaikyti gerą sveikatą ir užtikrinti, kad vaikas saugiai ir laimingai augtų.