Kas yra 2 tipo diabetas?

Sužinosite
- Kuo skiriasi 1 ir 2 tipo diabetas
- 2 tipo diabeto požymiai
- Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai
- Kaip nustatomas 2 tipo diabetas
- Gydymo strategijos
- Mityba sergant 2 tipo diabetu
- Kaip stebėti gliukozės kiekį kraujyje
- Galimos komplikacijos
- Nėštumo diabetas
- Kaip sumažinti riziką susirgti
- Kasdienė diabeto priežiūra
- Perspektyvos ir gyvenimo kokybė
2 tipo cukrinis diabetas yra ilgalaikė, progresuojanti liga, kai organizmas nebegali tinkamai panaudoti gliukozės, kitaip tariant – cukraus, pagrindinio mūsų energijos šaltinio. Dažniausiai šios būklės metu išsivysto atsparumas insulinui – hormonui, kurį gamina kasa ir kuris reguliuoja gliukozės lygį kraujyje. Pradžioje kasa stengiasi gaminti daugiau insulino, tačiau vėliau jo pritrūksta, o cukraus kiekis kraujyje pradeda kilti virš normos ribų.
Kuo skiriasi 1 ir 2 tipo diabetas
Abu cukrinio diabeto tipai susiję su sutrikusia cukraus apykaita, tačiau jų kilmė ir eiga yra skirtingos. 1 tipui būdingas autoimuninis procesas – organizmas klaidingai puola insulino gamybą vykdančias kasos ląsteles, todėl insulino nebegaminama arba jo būna itin mažai. Ši liga dažniau nustatoma vaikams ar jaunimui, tačiau gali išsivystyti ir suaugus, ir išsilaikyti visą gyvenimą.
2 tipo diabetas, kuris sudaro net iki 95 % visų diabeto atvejų, dažniausiai išsivysto vyresniame amžiuje ir glaudžiai siejamas su gyvenimo būdu, kūno svoriu, mityba bei fiziniu aktyvumu. Didesnę riziką susirgti šia liga turi tam tikros rasinės ar etninės grupės, taip pat tie, kurių šeimos nariai sirgo diabetu. Be to, dažnai kartu pasireiškia metabolinio sindromo požymiai: padidėjęs cholesterolio lygis, aukštas kraujospūdis, daug trigliceridų kraujyje ir riebalų kaupimasis pilvo srityje.
2 tipo diabeto požymiai
Ši liga dažnai vystosi lėtai, iš pradžių nesukeldama ryškių simptomų. Dažnai žmonės būna net nepastebėję, kad jų cukraus kiekis jau yra per didelis ar ribinis (prediabetas). Ligai progresuojant, gali pasireikšti:
- Nuolatinis alkio jausmas, nors valgoma įprastai
- Dažnas šlapinimasis
- Išsausėjusios burnos ir troškulio pojūtis
- Nerangus atspalvis ar patamsėjusios odos sritys (akantozė)
- Nuovargis
- Odos bėrimai ar dažnos infekcijos
- Žaizdų gyjimo sulėtėjimas
- Tirpstantys ar dilgčiojantys delnai ir pėdos
- Regos neryškumas
Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai
2 tipo diabetas – tai būklė, kai gliukozė lieka kraujyje, nes ląstelės nebereaguoja į insuliną arba jo išskiriama nepakankamai. Yra keletas pagrindinių rizikos faktorių, skatinančių šios ligos atsiradimą:
- Amžius – rizika didėja sulaukus 45 metų ir vyresniame amžiuje
- Antsvoris ar nutukimas – ypač jei riebalai kaupiasi pilvo srityje
- Fizinis pasyvumas – mažiau nei 3 dienos aktyvios veiklos per savaitę
- Prediabetas arba nėštumo metu buvęs gestacinis diabetas
- Aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolis, trigliceridų kiekis kraujyje
- Kai kurios ligos – metabolinis sindromas, polikistinių kiaušidžių sindromas ar kepenų riebalinė distrofija
- Paveldimumas – didesnė tikimybė, jei šeimoje pasitaikė diabetu sergančių
- Tam tikros etninės ar rasinės grupės
- Ilgai vartojami kai kurie vaistai (pvz., steroidai, kai kurie virusinių ligų vaistai)
Nors kūno masės indeksas (KMI) dažnai minimas kaip rodiklis, jis nėra tobulas – neatsižvelgiama į kūno sudėtį, lytį, amžių ar etninę kilmę. Nepaisant to, KMI dar dažnai naudojamas sveikatos būklei vertinti dėl paprastumo.
Genetika taip pat svarbi: jeigu diabetas pasitaikė artimiems giminaičiams, rizika susirgti gerokai didesnė. Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad genetika lemia vos dalį susirgimų – reikšmingos ir gyvenimo būdo detalės.
Kaip nustatomas 2 tipo diabetas
Diagnozuojant šią ligą, pasitelkiami įvairūs kraujo tyrimai – tai gali būti atsitiktinis cukraus kiekis kraujyje, gliukozės toleravimo testas (kada išgeriama saldi gliukozės tirpalo dozė ir matuojama, kaip organizmas reaguoja), glikozilinto hemoglobino (HbA1c) tyrimas ar gliukozės kiekis nevalgius. Kartais diagnozei reikia dviejų ar daugiau nukrypusių rodiklių.
Gydymo strategijos
2 tipo diabetas gydomas kompleksiniais būdais: keičiant mitybą, didinant fizinį aktyvumą, siekiant numesti svorio, užtikrinant kokybišką miegą ir mažinant stresą. Prireikus skiriami vaistai: geriamieji ar leidžiami insulino preparatai ir kiti injekciniai vaistai, padedantys reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Gyvenimo būdo keitimas – viena efektyviausių priemonių. Tyrimai rodo, kad aktyvių pokyčių laikymasis (sveika mityba, judėjimas, svorio mažinimas) gali ilgainiui padėti net pasiekti ligos remisiją. Tam svarbu suplanuotas, kiekvienam žmogui pritaikytas režimas ir, jei reikia – specialistų pagalba.
Mityba sergant 2 tipo diabetu
Nėra universalaus valgiaraščio, tinkančio kiekvienam sergančiajam diabetu. Tačiau svarbiausia – riboti greitai pasisavinamų angliavandenių kiekį, pirmenybę teikti lėtai virškinamiems produktams su daugiau skaidulų. Angliavandeniai daugiausia lemia cukraus kiekio svyravimus, todėl verta atkreipti dėmesį į vaisius, grūdus, krakmolingas daržoves, pupeles, pieno produktus ir įvairius užkandžius.
Įvairios studijos rodo, kad augalinė ar Viduržemio jūros dieta padeda ne tik sumažinti diabeto riziką, bet ir gali pagerinti cukraus kontrolę. Tokiose mitybos schemose vyrauja daržovės, vaisiai, riešutai, sėklos, pupelės, pilno grūdo produktai. Skaidulos lėtina cukraus pasisavinimą ir slopina staigius gliukozės šuolius.
Gerai subalansuota lėkštė – pusę jos užpildo daržovės, ketvirtis – baltyminis maistas, likusi dalis – angliavandeniai (pvz., pilno grūdo kruopos, pupelės). Svarbu apriboti keptus maisto produktus, perdirbtą mėsą ir baltos duonos ar makaronų kiekį, nes jie lemia greitus cukraus šuolius.
Riebalų šaltinius vertėtų rinktis atsakingai: dažniau valgyti žuvį, riešutus, sėklas, liesą paukštieną ar ankštines daržoves. Stenkitės mažinti sočiųjų ir transriebalų vartojimą.
Susitikimas su kvalifikuotu dietologu padeda išmokti sudaryti tinkamą mitybos planą ir išsaugoti valgymo malonumą.
Kaip stebėti gliukozės kiekį kraujyje
Kiek dažnai tikrinti cukraus kiekį kraujyje, priklauso nuo individualios būklės, vartojamų vaistų, ligos kontrolės lygio. Jei naudojate insuliną ar keičiate vaistus, rekomenduojama matuoti dažniau. Prireikus galima naudoti nuolatinio gliukozės stebėjimo prietaisus.
Galimos komplikacijos
Ilgai padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali sukelti įvairių komplikacijų, kurios paliečia beveik visas organizmo sistemas:
- Regėjimo sutrikimai (retinopatija)
- Inkstų pažeidimai (nefropatija)
- Nervų pažeidimai (neuropatija)
- Širdies ir kraujagyslių ligos
- Periferinių kraujagyslių ligos
- Insulto rizika
Negydomas diabetas gali sukelti ūmių būklių, tokių kaip sunki hiperglikemija ar retai – diabetinė koma, todėl savalaikis gydymas ir ligos kontrolė yra ypač svarbūs.
Nėštumo diabetas
Gestacinis diabetas išsivysto nėštumo metu ir dažniausiai išnyksta po gimdymo. Jį gali patirti bet kuri nėščioji, nors kai kurie rizikos veiksniai, pavyzdžiui, didesnis moters amžius, antsvoris ar polinkis šeimoje, padidina tikimybę šiai būklei.
Diabeto rizika vėliau gyvenime po gestacinio diabeto išlieka didesnė. Todėl moterims rekomenduojami reguliarūs gliukozės tyrimai praėjus kelioms savaitėms po gimdymo ir kas 1–3 metus vėliau.
Kaip sumažinti riziką susirgti
Nors paveldimumo veiksnių nepakeisite, gyvenimo būdą pakoreguoti galite kiekvienas. Svarbu maitintis įvairiai – rinktis kuo ryškesnių spalvų vaisius, daržoves, vengti pridėtinio cukraus bei pirmenybę teikti ląstelienos ir baltymų turintiems angliavandeniams.
- Ribokite saldžius gėrimus, dažnai vartokite vandenį
- Stenkitės rasti pratimų ar aktyvios veiklos, kuri patinka – fizinis aktyvumas gerina organizmo jautrumą insulinui
- Net ir nedidelis svorio sumažinimas (5–7 %) teigiamai veikia cukraus kontrolę
- Vertinkite pažangą ne tik pagal svarstykles, bet ir pagal savijautą ar poilsį
- 7–9 valandos miego per parą – svarbu koreguojant cukraus kiekį kraujyje
- Dėmesį verta kreipti ir į žarnyno mikrobiotos būklę, streso valdymą, nerūkyti
Norint numesti svorio ar pakeisti mitybą, naudinga pasitarti su gydytoju ir pasirinkti jums labiausiai tinkantį metodą.
Kasdienė diabeto priežiūra
Valgymo įpročių keitimas, atidi vaistų vartojimo kontrolė, fizinis aktyvumas ir reguliarus gliukozės lygio tikrinimas – tai pagrindiniai elementai, leidžiantys išlaikyti sveiką gyvenimą su 2 tipo diabetu. Informacija ir palaikymas yra svarbūs tiek naujai susirgusiems, tiek jau ilgiau sergantiems – nuolat tobulinant žinias ir konsultuojantis su specialistais, lengviau pasiekti gerų rezultatų.
Perspektyvos ir gyvenimo kokybė
2 tipo cukrinis diabetas – rimta lėtinė liga, reikalaujanti nuolatinės priežiūros. Tinkamai gydant ir laikantis sveikos gyvensenos, galima gerokai sumažinti ligos komplikacijų riziką ar net jų išvengti. Individualus gydymo planas turi būti sudaromas atsižvelgiant į amžių, kūno svorį, sveikatą, įpročius ir socialinę aplinką. Kiekvienas žmogus gali atrasti jam tinkamiausią būdą gyventi su diabetu.














