48 valandų atsistatymo laikotarpis sergant fibromialgija ir lėtiniu nuovargio sindromu

Ar jums yra tekę pastebėti, kad po intensyvesnės dienos ar stipraus streso atsigauti prireikia net poros parų? Žmonės, kurie susiduria su lėtiniu nuovargio sindromu ar fibromialgija, dažnai mini, kad jiems būdingas net 48 valandų atsistatymo laikotarpis, reikalingas po didesnio fizinio ar emocinio krūvio.

Kas vyksta su organizmu po krūvio?

Nors mokslininkai vis dar ieško atsakymo, kodėl organizmui reikia tiek daug laiko atsistatyti net po nedidelio streso ar mankštos, viena pagrindinių temų tyrimuose yra po-judesinis negalavimas. Tai būklė, kai nuovargis smarkiai sustiprėja, atsiranda papildomų simptomų, ir visa tai išryškėja po bet kokio didesnio krūvio. Kai kurie tyrimai netgi fiksavo pakitimus kraujo tyrimuose bei genetikoje – žmonės antrą dieną po aktyvumo pastebimai sunkiau atlieka tą pačią veiklą kaip ir pirmąją.

Daugeliui tai tampa kasdieniu iššūkiu: jei savaitgalį pavyksta pailsėti ir pirmadienį pasijuntama geriau, antradienį jau būna sunkiau, o savaitės pabaigoje – nuovargis pasiekia piką. Neretai užtenka įtemptos dienos ar net mažesnių rūpesčių, kad organizmas pavargtų dar labiau ir reikia vis daugiau laiko atstatyti jėgas.

Kaip jaučiamės, kai organizmas nebespėja atsigauti?

Po bet kokio didesnio streso ar kruopštaus darbo daugelis pastebi, kad ima stiprėti ne tik nuovargis, bet ir kiti nemalonūs pojūčiai. Po-judesinio negalavimo metu gali suintensyvėti:

• Skausmai
• Bendras išsekimas
• Minties sulėtėjimas (vadinamasis „rūkas galvoje“)
• Nerimas
• Prislėgta nuotaika
• Į gripą panašūs simptomai (ypač sergantiems lėtiniu nuovargiu)

Kaip susidoroti su po-judesiniu nuovargiu?

Ilgesnis poilsis kas kartą po darbingos ar įtemptos dienos – daugelio svajonė. Tačiau realybėje dažniausiai to nepavyksta suderinti su darbu ar mokslu, todėl svarbu išmokti tinkamai paskirstyti jėgas bei numatyti laiką atsigavimui.

Įvertinkite, kada galimi sunkiausi laikotarpiai, ir, jei tik įmanoma, planuokite ramias dienas po didelių švenčių ar renginių. Kai kuriems pravartu į savaitę įtraukti laisvesnę dieną viduryje – taip organizmui bus lengviau atsitiesti, o bendras nuovargis nesikaups.

Ne visada gyvenimą pavyksta pritaikyti prie ligos, bet galima ieškoti būdų sumažinti kasdienę naštą. Savaitės pabaigoje galite užsisakyti maisto internetu, paprašyti artimųjų padėti namų darbuose ar vaikų priežiūroje. Kartais iš anksto daugiau pailsėję prieš numatomą svarbų įvykį, jį ištveriate lengviau, o atsigavimo laikas gali sutrumpėti.

Ką daryti, kai įtemptas laikotarpis neišvengiamas?

Ne visuomet galėsite ilsėtis tiek, kiek norėtųsi, – dažnai tenka eiti į darbą ar tvarkyti namų reikalus, net jei organizmas siunčia signalus apie pervargimą. Tais atvejais svarbiausia – išmokti laikytis ritmo ir dažniau leisti sau trumpas pertraukėles. Tokiu būdu, net jei nuovargis jaučiamas, galite išlaikyti energiją tolimesnei veiklai.

Labai svarbu būti atlaidiems sau. Nepamirškite: po ilgo krūvio jaučiatės lyg automobilis, kuriam baigėsi kuras, bet jis vis tiek juda. Leiskite sau pailsėti, kai to prireikia – taip ne tik jausitės geriau, bet ir būsite efektyvesni tiek darbe, tiek moksluose.

Jei pastebite, kad po-judesinis negalavimas tampa kasdienybės dalimi, pasitarkite su sveikatos specialistu – jie gali pasiūlyti papildomų gydymo ar gyvenimo būdo patarimų, padedančių susidoroti su simptomais.

Taip pat daug naudos gali duoti dėmesys savo miegui ir mitybai – nauji, geresni įpročiai dažnai padeda sustiprėti ir atsistatyti greičiau.