7 Dupuytreno kontraktūros gydymo būdai

Dupuytreno kontraktūra – tai būklė, kai pirštai pradeda riestis link delno dėl pernelyg intensyvaus kolageno kaupimosi delne ir pirštuose. Šio proceso metu susiformuoja kieti mazgeliai, o vėliau ir virveles primenančios kolageno juostos. Būtent jos traukia pirštus, neleidžia jų pilnai ištiesti, o delnas su laiku praranda lankstumą.

Kontraktūros stebėjimas ir gydymo sprendimai

Anksčiau įprasta praktika buvo neskubėti intervencijomis – rekomenduota tiesiog stebėti ligos eigą ir gydymą taikyti tik tuomet, kai kontraktūra pradeda smarkiai trukdyti kasdienybėje. Tokia laukimo taktika buvo parinkta dėl to, kad jokios priemonės visiškai neišgydo pagrindinės priežasties – liga dažnai atsinaujina, tad taip buvo siekiama sumažinti gydymo procedūrų kiekį per gyvenimą.

Pastaruoju metu vis daugiau specialistų siūlo imtis gydymo ankstyvose stadijose – ypač kai galima rinktis mažiau invazines procedūras, kaip kolagenazės injekcijas ar adatinį aponeurotomiją. Ankstyvas gydymas leidžia greičiau ir efektyviau atlaisvinti pirštų judesius, o atlikus mažiau sudėtingas procedūras iš naujo gydyti prireikia rečiau nei po operacijų.

Tempimo pratimai ir injekcijos į mazgelius

Praeityje gydytojai dažnai rekomenduodavo tempimo pratimus, įtvarų nešiojimą ar net kortikosteroidų injekcijas į susiformavusius mazgelius. Visgi tokios priemonės padeda tik trumpam, o kai kuriais atvejais gali net paspartinti ligos progresavimą.

Kortikosteroidų injekcijos į delno mazgelius kartais sumažina jų dydį, tačiau poveikis paprastai trumpalaikis – dažniausiai mazgeliai sugrįžta tokio paties dydžio ir todėl šis metodas naudojamas itin retai.

Tempimo pratimai ir įtvarai kai kuriems žmonėms atrodo logiškas būdas bandyti „ištiesinti“ pirštą, tačiau dažniausiai tokios pastangos būklės nepagerina. Šie metodai gali turėti naudos tik po operacijos ar kitų invazinių procedūrų – siekiant atstatyti sąnario judrumą ir sumažinti riziką, kad kontraktūra vėl pasikartos. Atskirai taikant tempimą didesnės naudos tikėtis nelieka.

Kolagenazės injekcijos

Kolagenazė – bakterijų kilmės fermentas, ardantis susikaupusį kolageną. Injekuojant šį fermentą tiesiai į kolageno juostą, ji ima irti, o piršto judesys išlaisvinamas. Dažniausiai po injekcijos prireikia grįžti pas gydytoją po paros – tuomet jis lenkia ir tiesia pirštą, jog susidarę randiniai audiniai pilnai nutrūktų.

Tokios injekcijos tapo populiarios, nes atliekamos greitai – procedūra vyksta gydytojo kabinete, tačiau dažnai reikia kelių vizitų. Šis metodas nėra tinkamas visiems sergantiems, o norint gauti vaistą tenka susidurti ir su nemažomis kainomis.

Kai kurie specialistai mano, kad kolagenazės procedūra yra mažiau universali nei operacija ar adatinė aponeurotomija, tad sprendimas dėl gydymo būdo parenkamas individualiai.

Adatinė aponeurotomija

Adatinė aponeurotomija – minimaliai invazinė procedūra, kurios metu vietoje didelio pjūvio į odą įvedama plona adata. Judinant jos galiuką keliose vietose, perpjaunamos įsitempusios kolageno juostos, atlaisvinamas pirštų judesys.

• Procedūra laikoma saugia – rimtų komplikacijų pasitaiko retai.
• Lyginant su kitomis alternatyvomis, ši procedūra kainuoja gerokai mažiau.
• Paprastai užtenka vieno vizito, o visa manipulacija trunka mažiau nei valandą.

Šis metodas ne visiems tinkamas, nes ne kiekvienos rūšies kontraktūros galima efektyviai atlaisvinti adata. Dalis žmonių gali susidurti su tuo, kad kontraktūra atsinaujina gana greitai, tačiau procedūrą galima pakartoti ir vėl.

Operacinis gydymas

Jau daugelį metų chirurginė operacija laikoma standartiniu Dupuytreno kontraktūros gydymo metodu. Chirurgas daro pjūvį virš pažeistos vietos, pašalina pakitusius audinius ir susiuva odą.

Pagrindinis operacijos privalumas – galimybė padėti net toli pažengusiais atvejais. Kartais reikia platesnio ir sudėtingesnio įsikišimo, tačiau dažniausiai net stipriai pažengusią ligą galima koreguoti chirurgiškai.

Visgi net ir chirurginė operacija neišsprendžia pirminės ligos priežasties, todėl po bet kurios procedūros kontraktūra gali atsinaujinti. Statistika rodo, kad praėjus kiek laiko po operacijos recidyvas pasireiškia žymiai rečiau nei po injekcijų ar adatinės intervencijos.

Didžiausias iššūkis – gana ilgas gijimo laikotarpis. Gali prireikti savaitėmis nešioti tvarsčius, mėnesiais – įtvarus. Dažnai būtina fizioterapija, o lyginant su kitomis procedūromis, atsistatymas po operacijos užtrunka ilgiau, tačiau gydytojas gali pašalinti daugiau pakitusių audinių nei atliekant mažiau invazines procedūras.

Pakartotinės operacijos

Neretai ligai vėl pasikartojus tenka svarstyti ir antrą operaciją. Pakartotinės operacijos yra sudėtingesnės nei pirmosios, nes dėl randėjimo ir anatomijos pokyčių rizika komplikacijoms išauga kartais net iki dešimties kartų.

Visų gydymo būdų tikslas – palengvinti simptomus, tačiau pati liga, t. y. kolageno sintezės sutrikimas, nėra išgydoma. Todėl su laiku daugeliui žmonių ligos požymiai grįžta, pasikartojant įvairiai priklauso nuo pasirinkto gydymo.

Sunkūs atvejai ir išskirtinės priemonės

Nedaugeliui žmonių Dupuytreno kontraktūra progresuoja tiek, kad įprastos priemonės tampa neveiksmingos – pirštai būna stipriai sustingę, o rankos funkcija ženkliai sutrikusi. Tokiais atvejais tenka pasitelkti išskirtinius sprendimus, kurių tikslas – pagerinti gyvenimo kokybę, net jei visiškai atkurti piršto funkcijos nebegalima.

• Sąnario blokavimas. Sąnarys chirurgiškai fiksuojamas, kad daugiau niekada nejudėtų, tokiu būdu jis lieka pastovioje padėtyje ir nebevystosi kontraktūros.
• Išorinių fiksatorių taikymas. Prie kaulo pritvirtinamas įtaisas, kuris per ilgesnį laiką pamažu atstato aplinkinių minkštųjų audinių padėtį.
• Amputacija. Retais atvejais, ypač kai mažasis pirštas stipriai trukdo rankos funkcijai, gali būti siūlomas piršto šalinimas.

Tokios priemonės taikomos tik tuomet, kai visos tradicinės galimybės išnaudotos ir siekiama sumažinti kasdienius nepatogumus ypač sudėtingose situacijose.

Radiacijos terapija

Mažomis dozėmis taikoma spindulinė terapija vis dažniau naudojama tikslingai stabdyti ligos progresavimą tiems, kurie serga ankstyvos stadijos Dupuytreno kontraktūra.

Toks gydymo būdas pristabdė jungiamojo audinio ląstelių – fibroblastų – dauginimąsi, todėl sumažėja ir delno audinių stiprėjimas. Radioterapija gali būti naudojama tiek viena, tiek papildomai prie kitų gydymo priemonių.

Remiantis 2017 metų tyrimų apžvalga, reikšminga dalis pacientų po šios procedūros jautė palengvėjimą praėjus metams nuo gydymo, ypač ankstyvose ligos stadijose. Dažniausi šalutiniai reiškiniai – nuo odos paraudimo iki minimalaus odos suplonėjimo ar nedidelių kraujagyslių išsiplėtimo virš pažeistų vietų. Spindulinės terapijos sukeliamo vėžio rizika laikoma labai žema.