Hemorojus

Kas yra hemorojus?

Hemorojus – tai išsiplėtusios ir patinusios venos, esančios apatinėje tiesiosios žarnos ir išangės dalyje. Savo sandara jos panašios į venų varikozę. Kai kuriomis aplinkybėmis šių kraujagyslių sienelės pernelyg išsitempia, tampa plonos, todėl venos ima išsipūsti ir sudirgti. Dažniausiai tai nutinka tuštinimosi metu. Lietuvių kalboje hemorojus dar vadinamas „auksine liga“.

Hemorojus nėra pavojinga liga, tačiau jis gali sukelti nemalonių pojūčių ir simptomų. Tai viena dažniausių kraujavimo iš tiesiosios žarnos priežasčių. Daugeliu atvejų ši būklė praeina savaime, tačiau prireikus simptomus galima palengvinti įvairiais gydymo būdais.

Ši problema itin paplitusi, ypač vyresniame amžiuje. Hemorojus pasireiškia maždaug vienam iš dvidešimties žmonių, o tarp vyresnių nei 50 metų asmenų su juo susiduria daugiau nei pusė populiacijos.

Hemorojaus supratimas

Nors hemorojus dažnai sukelia diskomfortą, tai yra labai dažna būklė. Skaičiuojama, kad sulaukus 50 metų su ja bent kartą gyvenime susiduria kas antras žmogus. Norint geriau suprasti šią problemą, svarbu žinoti, kokios formos ji gali pasireikšti ir kuo jos skiriasi.

Hemorojaus tipai

Hemorojus skirstomas į kelias pagrindines rūšis, priklausomai nuo jo vietos ir būklės.

Vidinis hemorojus

Šio tipo hemorojus susiformuoja giliai tiesiojoje žarnoje. Dažniausiai jo nematyti ir nejaučiama, nes šioje vietoje yra labai mažai skausmą perduodančių nervų. Dėl šios priežasties vidinis hemorojus paprastai nesukelia skausmo.

Išorinis hemorojus

Išorinis hemorojus atsiranda po oda aplink išangę. Šioje srityje yra daug jautrių nervų galūnėlių, todėl tokio tipo hemorojus dažnai sukelia skausmą, deginimą ar niežėjimą.

Iškritęs hemorojus

Tai būklė, kai vidinis hemorojus taip išsitempia, kad išsikiša pro išangės angą. Dažniausiai jis pats sugrįžta atgal į tiesiąją žarną. Net jei to neįvyksta savaime, daugeliu atvejų jį galima atsargiai įstumti atgal.

Trombozuotas hemorojus

Kai išoriniame hemorojuje susiformuoja kraujo krešulys, jis gali pakeisti spalvą ir tapti melsvas arba violetinis. Tokia būklė vadinama tromboze, o pats hemorojus – trombozuotu. Tai viena skausmingiausių hemorojaus formų.

Hemorojaus simptomai

Vidinis hemorojus dažnai gali nepasireikšti jokiais juntamais požymiais. Vis dėlto kai kuriais atvejais galima pastebėti kraujo pėdsakų ant išmatų, tualetinio popieriaus po pasituštinimo arba tualeto vandenyje.

Iškritusio hemorojaus požymiai

Iškritęs hemorojus gali sukelti šiuos simptomus:

• Skausmą, ypač tuštinimosi metu
• Drėgnus, minkštus mazgelius, kurių spalva dažnai būna ryškesnė nei aplinkinės odos

Išorinio hemorojaus simptomai

Išorinis hemorojus dažniausiai pasireiškia aiškiau juntamais požymiais, tokiais kaip:

• Skausmas sėdint ar atliekant kasdienę veiklą
• Kraujavimas
• Niežėjimas išangės srityje
• Audinių patinimas

Trombozuoto hemorojaus simptomai

Kai hemorojuje susidaro kraujo krešulys, simptomai gali būti intensyvesni:

• Stiprus, aštrus skausmas
• Niežulys
• Kraujavimas

Kuo skiriasi hemorojus ir analinis įtrūkimas?

Abi šios būklės gali sukelti panašius pojūčius – skausmą, kraujavimą ir niežėjimą išangės srityje. Tačiau jų kilmė skiriasi. Hemorojus atsiranda dėl išsiplėtusių ir patinusių kraujagyslių, o analinis įtrūkimas yra išangės gleivinės plyšimas arba nedidelė žaizda. Tiek viena, tiek kita problema dažnai susijusi su vidurių užkietėjimu ir stipriu stanginimusi tuštinantis.

Hemorojaus priežastys

Kas sukelia hemorojų?

Hemorojus išsivysto tuomet, kai apatinėje tiesiosios žarnos dalyje padidėja spaudimas. Dėl to sutrinka kraujo nutekėjimas ir venos ima plėstis bei tinti. Tokį spaudimą gali sukelti įvairūs veiksniai:

• Stiprus stanginimasis tuštinimosi metu
• Didelis fizinis krūvis, pavyzdžiui, sunkių daiktų kilnojimas
• Per didelis kūno svoris
• Nėštumas, kai didėjanti gimda spaudžia dubens srities venas
• Maistinių skaidulų stoka mityboje
• Analiniai lytiniai santykiai

Hemorojus taip pat gali atsirasti arba paūmėti esant užsitęsusiam vidurių užkietėjimui ar viduriavimui. Be to, dažnas kosulys, čiaudulys ar vėmimas gali dar labiau padidinti spaudimą ir pabloginti esamą būklę.

Rizikos veiksniai

Yra keli veiksniai, kurie gali padidinti hemorojaus atsiradimo tikimybę.

Paveldimumas

Jeigu hemorojus buvo diagnozuotas artimiems šeimos nariams, pavyzdžiui, tėvams, rizika susidurti su šia problema taip pat gali būti didesnė. Genetiniai ypatumai daro įtaką kraujagyslių būklei ir audinių stiprumui.

Amžius

Su amžiumi didėja hemorojaus rizika, nes laikui bėgant išangės ir tiesiosios žarnos srityje esantys audiniai silpnėja, praranda elastingumą ir tampa labiau pažeidžiami.

Nėštumas

Nėštumo laikotarpiu hemorojaus tikimybė išauga dėl kelių priežasčių. Didėjantis vaisiaus svoris sukelia papildomą spaudimą tiesiajai žarnai, be to, nėščiosios dažniau susiduria su vidurių užkietėjimu.

Ilgas sėdėjimas

Sėslus gyvenimo būdas arba darbas, kai tenka ilgą laiką sėdėti, taip pat didina riziką. Ribotas judėjimas skatina kraujo sąstovį išangės srityje, dėl ko didėja spaudimas kraujagyslėms.

Hemorojaus diagnostika

Gydytojas pirmiausia domėsis paciento sveikatos istorija ir esamais simptomais. Dažniausiai diagnozei nustatyti atliekami vienas arba keli iš šių tyrimų.

Fizinė apžiūra

Apžiūros metu gydytojas įvertina išangės ir tiesiosios žarnos būklę, ieško gumbų, patinimų, sudirginimo ar kitų matomų pakitimų.

Skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas

Šio tyrimo metu gydytojas, naudodamas pirštinę ir lubrikantą, pirštu apčiuopia tiesiąją žarną. Taip vertinamas raumenų tonusas, jautrumas, galimi mazgeliai ar kiti pakitimai.

Išsamesni tyrimai

Jeigu įtariamas vidinis hemorojus arba siekiama atmesti kitas ligas, gali būti reikalingi papildomi tyrimai:

• Anoskopija – naudojamas trumpas plastikinis instrumentas, leidžiantis apžiūrėti analinį kanalą
• Sigmoidoskopija – lankstus apšviestas vamzdelis įvedamas į apatinę storosios žarnos dalį; tyrimo metu gali būti paimtas audinio mėginys
• Kolonoskopija – ilgu lanksčiu prietaisu apžiūrima visa storoji žarna, prireikus atliekamos gydomosios procedūros ar paimami audinių mėginiai

Gydymas ir vaistai

Dažniausiai hemorojaus simptomai laikui bėgant sumažėja savaime. Gydymo taktika priklauso nuo simptomų stiprumo ir hemorojaus tipo. Dauguma gydymo metodų ir namų priemonių laikomi saugiais, taip pat ir nėštumo metu.

Namų priežiūros priemonės

Nedidelius simptomus dažnai pavyksta palengvinti per kelias dienas pakeitus kasdienius įpročius:

• Padidinti skaidulinių medžiagų kiekį mityboje, vartojant daugiau vaisių, daržovių, grūdinių produktų ar specialių papildų
• Vengti stipraus stanginimosi tuštinantis; pakankamas skysčių vartojimas padeda suminkštinti išmatas
• Šiltos sėdimosios vonelės po 20 minučių kelis kartus per dieną gali sumažinti diskomfortą
• Šalti kompresai padeda malšinti skausmą ir patinimą

Nechirurginiai gydymo būdai

Vaistinėse parduodami kremai, žvakutės ir specialios servetėlės gali laikinai sumažinti skausmą, niežėjimą ir tinimą. Dažniausiai jų sudėtyje yra vietinio poveikio medžiagų, tokių kaip anestetikai, priešuždegiminiai komponentai ar augaliniai ekstraktai.

Preparatų su hidrokortizonu nerekomenduojama naudoti ilgiau nei savaitę, nebent gydytojas nurodė kitaip.

Chirurginis gydymas

Jeigu hemorojus yra didelis arba kiti gydymo būdai nepadeda, gali būti taikomos procedūros, skirtos jam sumažinti arba pašalinti. Gydytojas gali:

• Suleisti specialią medžiagą, kuri sumažina hemorojaus dydį
• Naudoti lazerį kraujagyslėms, maitinančioms hemorojų, uždaryti
• Uždėti mažą guminį žiedą, nutraukiantį kraujo tiekimą
• Taikyti kabes kraujotakai nutraukti

Jeigu hemorojus yra itin didelis arba dažnai atsinaujina, gali būti atliekama chirurginė operacija, kurios metu jis pašalinamas. Ši procedūra vadinama hemoroidektomija.

Alternatyvūs gydymo būdai

Hamamelis – tai augalas, kurio skystos formos galima įsigyti vaistinėse. Jis kartais naudojamas sėdimoms vonelėms ar tepamas tiesiogiai ant pažeistos vietos, siekiant laikinai sumažinti simptomus. Ši medžiaga taip pat naudojama kai kuriuose hemorojaus gydymo produktuose.

Apie kitų alternatyvių augalinių priemonių saugumą ir veiksmingumą žinoma mažiau. Tarp jų minimi:

• Auksašaknė
• Gotu kola
• Kraujažolė

Kai kurie žmonės taip pat vartoja maisto papildus su skaidulomis arba probiotikais – mikroorganizmais, kurie palaiko žarnyno veiklą.

Prieš pradedant bet kokį alternatyvų gydymą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Komplikacijos

Nors pasitaiko retai, hemorojus gali sukelti tam tikrų komplikacijų:

• Odos ataugos. Kai trombozuotame hemorojuje esantis kraujo krešulys palaipsniui ištirpsta, gali likti nedidelis odos perteklius. Jis kartais sudirginamas ir sukelia nemalonius pojūčius.
• Mažakraujystė. Ilgai trunkantis ir gausus kraujavimas iš hemorojaus gali lemti per didelį kraujo netekimą ir anemijos išsivystymą.
• Infekcija. Kai kurie išoriniai hemorojai gali turėti pažeistą paviršių ar žaizdelių, kurios tampa infekcijos židiniu.
• Užspaustas hemorojus. Raumenys gali nutraukti kraujotaką iškritusiam hemorojui. Tokia būklė sukelia stiprų skausmą ir dažnai reikalauja chirurginio gydymo.

Prevencija

Norint sumažinti hemorojaus paūmėjimų riziką, rekomenduojama laikytis šių principų:

• Vartoti pakankamai skaidulų. Skaidulos padeda maistui lengviau judėti virškinamuoju traktu. Jų gausu augaliniuose produktuose: daržovėse, vaisiuose, pilno grūdo produktuose, riešutuose, sėklose, pupelėse ir ankštinėse kultūrose. Rekomenduojamas kiekis – apie 20–35 gramai per parą.
• Naudoti skaidulų papildus. Jei su maistu jų negaunama pakankamai, gali padėti vaistinėse parduodami papildai, kurie minkština išmatas. Juos patartina pradėti vartoti mažomis dozėmis ir palaipsniui didinti.
• Gerti pakankamai vandens. Skysčiai padeda išvengti kietų išmatų ir vidurių užkietėjimo, todėl sumažėja poreikis stangintis. Vandens taip pat gausu vaisiuose ir daržovėse.
• Judėti. Reguliarus fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, kasdienis 30 minučių pasivaikščiojimas, skatina kraujotaką ir žarnyno veiklą.
• Neatidėlioti tuštinimosi. Reikėtų eiti į tualetą iškart pajutus norą.
• Vengti stanginimosi ir ilgo sėdėjimo tualete. Tai didina spaudimą venoms. Kai kuriems žmonėms palengvėjimą suteikia pėdų pakėlimas ant nedidelio suolelio tuštinantis.
• Palaikyti sveiką kūno svorį.
• Formuoti reguliarius tualeto įpročius. Naudinga pasirinkti pastovų laiką, pavyzdžiui, po valgio, ir ramiai pasėdėti tualete.

Gyvenimas su hemorojumi

Norint sumažinti diskomfortą, rekomenduojama sėdėti ant specialios hemorojaus pagalvės ar minkšto paviršiaus, o ne ant kietos kėdės. Tai padeda sumažinti patinimą ir gali apsaugoti nuo naujų hemorojaus mazgų susidarymo.

Esant skausmui, gali padėti nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip aspirinas ar paracetamolis.

Kad būtų išvengta papildomo sudirginimo, po pasinaudojimo tualetu reikėtų nesivalyti per stipriai. Drėgnas tualetinis popierius dažnai yra švelnesnis pasirinkimas. Patartina vengti stipriai kvepiančių servetėlių.

Kada kreiptis į gydytoją?

Hemorojus retai kelia rimtą pavojų sveikatai. Tačiau jei simptomai nepraeina per savaitę arba pasireiškia kraujavimas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atmestos rimtesnės ligos.

Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?

Vizito metu galima aptarti šiuos klausimus:

• Kaip gydomas hemorojus? Gydymas gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, vaistus ar medicinines procedūras. Gydytojas padės pasirinkti tinkamiausią variantą.
• Kas nutinka, jei hemorojus negydomas? Jei simptomai nepraeina ar stiprėja, reikalingas gydymas. Kraujavimas iš išangės visada yra priežastis kreiptis į specialistą, nes jis gali rodyti ir kitas ligas.
• Kiek laiko trunka hemorojus? Dažniausiai simptomai sumažėja per kelias dienas, tačiau kai kuriems žmonėms ši būklė linkusi kartotis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kam hemorojus pasireiškia dažniau?

Didesnė tikimybė susidurti su hemorojumi yra tiems, kurie:

• yra 45–65 metų amžiaus
• turi antsvorio
• laukiasi
• turi artimų giminaičių, sirgusių hemorojumi
• dažnai kenčia nuo vidurių užkietėjimo ar viduriavimo
• užsiima sunkiu fiziniu darbu ar veikla, reikalaujančia didelio krūvio

Koks greičiausias būdas palengvinti hemorojaus simptomus?

Daugeliui žmonių pakanka sėdimųjų vonelių ir mitybos, kurioje gausu skaidulų.

Kaip išvengti hemorojaus?

Svarbiausia – vengti stanginimosi tuštinantis. Vidurių užkietėjimo prevencijai rekomenduojama gerti daug vandens ir valgyti daugiau vaisių, daržovių bei pilno grūdo produktų.

Ar galima hemorojų gydyti savarankiškai?

Lengvesniais atvejais simptomus dažnai pavyksta sumažinti keičiant gyvenimo būdą, taikant namų priemones, pavyzdžiui, sėdimąsias voneles, ar naudojant nereceptinius preparatus. Jei per savaitę pagerėjimo nėra, būtina kreiptis į gydytoją.

Šaltiniai

• Johns Hopkins Medicine. Hemorrhoids.
• Harvard Health Publishing. Hemorrhoids and what to do about them.
• MedlinePlus. Hemorrhoids (Piles).
• Mayo Clinic. Hemorrhoids: Symptoms and causes.
• National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases. Hemorrhoids.