Širdies nepakankamumas – simptomai ir gydymas

Širdies nepakankamumas yra daugialypis klinikinis sindromas. Jį serga daugiau nei 64 milijonai žmonių visame pasaulyje. Širdis nebegali išstumti reikiamo kraujo kiekio.

Širdies nepakankamumo simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymo būdai aptariami šiame straipsnyje.

Pagal Higienos instituto 2022 m. ataskaitą, Lietuvoje daugiau nei 140 000 žmonių serga širdies nepakankamumu. Moksliniai tyrimai rodo, kad tik 6 iš 10 pacientų išgyvena pirmuosius penkerius metus. Vos trečdalis – dešimt metų.

Lietuvoje 2015 m. pradėta įgyvendinti Širdies nepakankamumo prevencijos programa. Ji garantuoja, kad pacientai gali nemokamai 4 kartus per metus konsultuotis pas kardiologą. Atlikti būtinus širdies funkcijos vertinimo ir kraujo tyrimus.

Panašios programos kitose šalyse rodo, kad efektyvus ligos valdymas gali sumažinti su širdies nepakankamumu susijusį mirtingumą iki 25%. Pailgina pacientų gyvenimo trukmę. Sumažina hospitalizacijas, gerina gyvenimo kokybę ir užtikrina geresnę stebėseną bei laiku pritaikomą gydymą.

Kas yra širdies nepakankamumas

Širdies nepakankamumas reiškia, kad širdis negali išstumti reikiamo kraujo kiekio. Tai priverčia širdį netenkti veikti normaliai. Širdis tada negali aprūpinti organizmą deguonimi ir maistinių medžiagų.

Šios širdies raumens disfunkcijos priežastys gali būti įvairios. Bet dažniausiai tai yra išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija ar širdies vožtuvų ligos.

Širdies veikimo mechanizmas

Sveika širdis yra nuolatinio kraujo siurblio mechanizmas. Jis pumpuoja kraują į visas kūno dalis. Tai užtikrina, kad visos organų ląstelės būtų aprūpintos deguonimi ir kitomis būtinomis maistinėmis medžiagomis.

Sutrikusi širdies veikla pažeidžia šį efektyvų kraujotakos procesą.

Dažniausios atsiradimo priežastys

Svarbiausi širdies nepakankamumo sukėlėjai yra išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija, kardiomiopatijos, širdies vožtuvų ligos, kardiochirurginės intervencijos ir įvairios kitos priežastys. Šie veiksniai pažeidžia širdies raumens funkciją.

Neleidžia efektyviai pumpuoti kraujo.

Paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje

Širdies nepakankamumas yra dažna liga Lietuvoje ir pasaulyje. Lietuvoje širdies nepakankamumas diagnozuojamas 0,4-2,0% gyventojų. Tarp 65 metų ir vyresnių žmonių – net 6-10%.

Europoje kasmet registruojama daugiau nei 600 000 naujų širdies nepakankamumo atvejų.

Širdies nepakankamumo tipai ir klasifikacija

Širdies nepakankamumas gali būti klasifikuojamas pagal įvairius kriterijus. Tai padeda gydytojams nustatyti tinkamą diagnozę. Sudarant gydymo planą, atsižvelgia į kiekvieno paciento specifika.

Pagal kriterijus, širdies nepakankamumas skirstomas į tris pagrindines kategorijas. Tai padeda gydytojams pasirinkti geriausią gydymo būdą.

• Širdies nepakankamumas su sumažėjusia išstūmimo frakcija (HFrEF), kai LVEF yra ≤ 40%
• Širdies nepakankamumas su vidutine išstūmimo frakcija (HFmrEF), kai LVEF yra 41-49%
• Širdies nepakankamumas su išlaikyta išstūmimo frakcija (HFpEF), kai LVEF yra ≥ 50%

Naujesnių tyrimų duomenimis, pacientai su LVEF 40-50% gali būti gydomi kaip ir pacientai su HFrEF. Šis suskirstymas buvo patobulintas, įvedant naują kategoriją – “širdies nepakankamumas su vidutine išstūmimo frakcija” (HFmrEF).

Širdies nepakankamumas gali būti klasifikuojamas pagal pažeistą širdies pusę. Dešiniojo skilvelio nepakankamumas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Tokie kaip plaučių hipertenzija, miokardo infarktas ar ląstelinės išvaizos pokyčiai.

Šie širdies nepakankamumo tipai ir klasifikacijos kriterijai padeda gydytojams nustatyti tinkamą diagnozę. Parinkti efektyviausią gydymo strategiją, atsižvelgiant į kiekvieno paciento individualias charakteristikas.

Pagrindiniai simptomai ir požymiai

Širdies nepakankamumas gali būti žymimas įvairiais simptomais. Svarbu juos atpažinti laiku. Ankstyvieji simptomai dažniausiai yra subtilūs ir galima juos pavažinti kaip sveikatos sutrikimus.

Tačiau jei juos nepaisome, gali būti rimtų pasekmių.

Ankstyvieji simptomai

• Dusulys – ypač jaučiamas fizinio krūvio metu
• Nuovargis ir bendras silpnumas
• Kojų tinimas, ypač vakare

Vėlyvieji simptomai

1. Nuolatinis kosulys ar švokštimas
2. Padažnėjęs širdies plakimas
3. Apetito sumažėjimas ir negalėjimas ilgai išbūti gulint

Pavojingi požymiai

• Staigus svorio padidėjimas per kelias dienas
• Stiprus krūtinės skausmas
• Sąmonės netekimas ar sutrikęs sąmoningumas

Laiku atpažinti širdies nepakankamumo simptomus ir pradėti širdies nepakankamumo gydymas gali pagerinti paciento būklę. Atitikus širdies silpnumo požymius, galima išvengti komplikacijų. Tad veiksmingai valdyti ligą.

Rizikos veiksniai ir prevencija

Širdies nepakankamumas yra didelis sveikatos problemas. Jis paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Siekiant užkirsti kelią šios ligos vystimuisi, svarbu atpažinti ir valdyti pagrindinius rizikos veiksnius.

Vienas iš didžiausių rizikos veiksnių – arterinė hipertenzija. Ji gali pažeisti širdies ir kraujagyslių sistemą. Kiti rizikos veiksniai apima vainikinių arterijų ligą, cukrinį diabetą, nutukimą, rūkymą, didelį alkoholio vartojimą ir sėdimą gyvenimo būdą.

Prevencija yra esminis žingsnis kovojant su širdies nepakankamumu. Tai apima sveikos gyvensenos propagavimą ir rizikos veiksnių valdymą. Svarbu maitintis sveikai ir įtraukti į kasdienį gyvenimą fizinį aktyvumą.

Vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, ir užtikrinti reguliarią medicininę priežiūrą. Širdies ligų prevencija yra kompleksinis procesas. Apima įvairias priemones – nuo sveikos gyvensenos iki ankstyvosios diagnostikos ir tinkamo gydymo.

Tik kompleksinis požiūris į širdies sveikatą gali padėti sumažinti širdies nepakankamumo grėsmę. Užtikrinti gerą ilgalaikę pacientų būklę.

Diagnostikos metodai ir tyrimai

Širdies nepakankamumas yra sunki būklė. Norint diagnozuoti, reikia atlikti įvairius tyrimus. Gydytojas kardiologas pasirenka tyrimus, kad patvirtintų diagnozę ir įvertintų ligos stiprumą.

Klinikiniai tyrimai

Diagnostika prasideda nuo anamezės. Gydytojas apklauso pacientą apie sveikata ir simptomas. Atliekama fizinė apžiūra, kraujo spaudimas ir kitos priežiūros.

Laboratoriniai tyrimai

Kraujo tyrimai padeda vertinti širdies veiklą. Atliekami tyrimai natriuretinų peptidų, elektrolitų, inkstų ir kepenų funkcijai.

Vaizdiniai tyrimai

• Echokardiograma – vertina širdies funkciją ir dydį.
• Elektrokardiograma (EKG) – pažymi širdies ritmą.
• Krūtinės rentgenograma – rodo širdies dydį.
• Širdies magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimai – suteikia daugiau informacijos.

Šie tyrimai padeda gydytojui kardiologui diagnozuoti. Jie nustato ligos stiprumą ir priežastis, bei pasirinkia gydymą.

Širdies nepakankamumo stadijos

Širdies nepakankamumas yra pažengusi širdies liga, kuri progresuoja skirtingais etapais. Išskiriamos keturios pagrindinės širdies nepakankamumo stadijos. Kiekviena turi savo specifinius požymius ir reikalauja atitinkamo gydymo.

1. A stadija – didelė rizika susirgti širdies nepakankamumu. Šioje stadijoje dar nėra jokių simptomų, tačiau esama rizikos veiksnių, kurie gali pažeisti širdį ir sukelti širdies nepakankamumą ateityje.
2. B stadija – lengvas širdies nepakankamumas. Šioje stadijoje pasireiškia pirmieji nepavojingi simptomai, tačiau širdies funkcija dar nėra itin pažeista.
3. C stadija – vidutinio sunkumo širdies nepakankamumas. Šioje stadijoje simptomai tampa ryškesni ir trukdo įprastai kasdienei veiklai. Gydymas šiuo atveju yra būtinas, siekiant sušvelninti ligos eigą.
4. D stadija – terminalinis širdies nepakankamumas. Ši yra sunkiausia širdies nepakankamumo stadija, kai simptomai pasireiškia net ramybės būsenoje. Šioje stadijoje reikalingas specializuotas gydymas, įskaitant galimybę atlikti širdies transplantaciją.

Svarbu pažymėti, kad širdies nepakankamumo progresavimas gali būti sulėtintas tinkamu medikamentų vartojimu, gyvenimo būdo pokyčiais ir reguliariu gydytojo priežiūra. Laiku pradėtas gydymas ir prevencija gali reikšmingai pagerinti paciento gyvenimo kokybę bei prognozę.

Medikamentinis gydymas

Gydant širdies nepakankamumą, medicinoje naudojami daugybėje būdų. Naudojami diuretikai, AKF inhibitoriai, ARB, digoksinas ir betablokeriai. Šie vaistai padeda pagerint širdies pumpavimą, sumažinti patinimus ir kontroliuoti simptomus.

Gydymo efektyvumas visai priklauso nuo paciento ir gydytojo bendradarbiavimo. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir tinkamai naudoti vaistus nuo širdies ligų. Tikslus gydytojo ir paciento ryšys garantuoja gerus širdies nepakankamumo gydymą ir ilgalaikius rezultatus.

1. Diuretikai – padeda pašalinti perteklinį skysčio kiekį organizme, sumažina patinimus ir palengvina kvėpavimą.
2. AKF inhibitoriai – mažina kraujospūdį, sumažina širdies apkrovą ir gerina jos funkciją.
3. ARB – atlieka panašias funkcijas kaip ir AKF inhibitoriai, tačiau turi kitokį veikimo mechanizmą.
4. Digoksinas – stiprina širdies susitraukimus ir pagerina jos pumpavimo funkciją.
5. Betablokeriai – lėtina širdies susitraukimo dažnį, mažina kraujospūdį ir sumažina širdies apkrovą.

Nemedikamentinis gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai

Širdies nepakankamumas reikalauja ne tik medikamentų, bet ir gyvenimo būdo keitimo. Šie pokyčiai padeda pagerint širdies sveikatą ir gyvenimo kokybę. Svarbu didinti fizinį aktyvumą ir maitintis gerai.

Fizinio aktyvumo rekomendacijos

Fiziniai pratimai labai padeda širdžiai. Specialistai pasiūlymai yra:

• Atlikti aerobinį fizinį aktyvumą bent 3-5 kartus per savaitę.
• Papildyti treniruotes jėgos pratimais.
• Vengti staigių pratimų ir riboti treniruočių trukmę.

Mitybos principai

Tinkama mityba taip pat padeda širdžiai. Pacientams rekomenduojama:

1. Riboti druskos ir skysčių vartojimą.
2. Rinktis maistą su omega-3, vaisiais, daržovėmis.
3. Vengti alkoholio, rūkymo, perdirbto maisto.
4. Palaikyti sveiką kūno svorį.

Šie pokyčiai kartu su medikamentais padeda geriau. Tai pagerina širdies sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Chirurginis gydymas ir intervencijos

Kai medikamentinis gydymas nepasiekia tikslų, pasirinkama chirurgija. Širdies nepakankamumui gydyti naudojamos operacijos. Jų pagalba pacientų gyvenimo kokybė gali didelai pagerėti.

Pagrindinės operacijos, skirtos širdies problemoms, yra:

• Vainikinių arterijų šuntavimas, kuris padeda kraujui tekti į širdį
• Širdies vožtuvų operacijos, kurios koreguoja vožtuvų defektus
• Radiodažnuminė abliacija, pašalinti širdies ritmo sutrikimus
• Krioabliacijos, skirtos veikti atsparias širdies aritmijas
• Širdį resinchronizuojantysis gydymas, skirtas suderinti skilvelių susitraukimus
• Kardioverterio implantavimas, stebėdamas ir gydydamas širdies ritmo sutrikimus

Šie metodai naudojami, kai medikamentinis gydymas nepakanka. Chirurginės operacijos gali labai pagerinti paciento būklę. Tačiau kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl reikia kruopščiai juos apsvarstyti.

Vilniaus universiteto Santaros klinikų Širdies ir kraujagyslių klinika yra širdies chirurgijos lyderis Lietuvoje. Čia per metus atliekama daugiau nei 1000 širdies operacijų. Klinikos gydytojai taip pat vyksta konsultuoti ir operuoti pacientus kitose šalyse.

Širdies transplantacija

Širdies transplantacija yra vienintelis būdas gydyti pacientus su galutine širdies nepakankamumu. Lietuvoje širdies transplantacijos laukia 31 pacientas, įskaitant 3 vaikus. Sėkminga transplantacija priklauso nuo donoro ir pooperacinės priežiūros.

Pirmosios širdies transplantacijos 1964 metais nepavyko. Pacientai mirė dėl nepakankamumo. Tačiau 1967 metais pradėtos širdies alotransplantacijos pagerino rezultatus. Nuo 1967 iki 1996 metų visame pasaulyje atlikta daugiau nei 30 000 transplantacijų.

Lietuvoje pirmoji sėkminga transplantacija atlikti 1987 metais. Šiuo metu šalyje gyvena 7 žmonės su donorinėmis širdimis. Širdies ligos yra dažna mirties priežastis pasaulyje. Širdies transplantacija yra svarbi gydymo alternatyva.