Hepatitas B: simptomai ir gydymo būdai

0
174
Hepatitas B

Hepatitas B yra virusinė infekcija, sukelianti kepenų uždegimą. Liga gali būti trumpalaikė ir praeiti be simptomų bei gydymo. Tai vadinama ūminiu hepatitu B. Tačiau kai kuriems žmonėms infekcija tampa lėtinė (ilgalaikė), o tai gali sukelti cirozę ir kepenų nepakankamumą.

Šiuo metu hepatitas B nėra išgydomas, tačiau egzistuoja vaistai, kurie gali padaryti virusą neaktyvų. Neaktyvus hepatito B virusas vis dar yra organizme, tačiau jis negali plisti.

Kiek paplitęs hepatitas B?

Hepatitas B yra dažniausia kepenų infekcija pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad visame pasaulyje šia liga serga apie 254 milijonai žmonių. Skaičiuojama, kad kasmet tūkstančiai žmonių suserga ūminiu hepatitu B, o šimtai tūkstančių žmonių gyvena su lėtine ligos forma.

Hepatito B simptomai

Ne visi sergantieji patiria simptomus. Jei jie pasireiškia, gali būti:

  • Pilvo skausmas
  • Nuovargis
  • Karščiavimas
  • Sąnarių skausmai
  • Apetito praradimas
  • Pykinimas ir vėmimas
  • Silpnumas

Taip pat gali pasireikšti kepenų ligos simptomai, tokie kaip:

  • Tamsios spalvos šlapimas
  • Šviesios arba molio spalvos išmatos
  • Kūno patinimas dėl susikaupusio skysčio pilve, rankose ar kojose
  • Odos ir akių baltymų pageltimas (gelta)

Kaip užsikrečiama hepatitu B?

Hepatitas B plinta per užkrėsto asmens kūno skysčius, tokius kaip amniono skystis, kraujas, menstruacinis skystis, seilės, sperma ar makšties išskyros. Užsikrėsti galima, jei:

  • Naudojamos bendros adatos ar švirkštai
  • Lytiniai santykiai vyksta be apsaugos su užsikrėtusiu asmeniu
  • Įvyksta sužeidimas užkrėstu medicininiu instrumentu, pavyzdžiui, skalpeliu

Rizikos veiksniai

Nors hepatitu B gali užsikrėsti bet kas, didesnę riziką turi žmonės, kurie:

  • Serga lytiškai plintančiomis infekcijomis, pavyzdžiui, ŽIV
  • Vartoja imuninę sistemą slopinančius vaistus
  • Gydomi dialize
  • Turi kitų kepenų ligų

Kiek laiko hepatitu B sergantis žmogus yra užkrečiamas?

Asmuo yra užkrečiamas tol, kol jo organizme virusas yra aktyvus. Ūminio hepatito B atveju liga gali trukti iki šešių mėnesių, per visą šį laiką žmogus gali platinti virusą. Jei hepatitas B tampa lėtinis ir aktyvus, infekcija gali išlikti užkrečiama visą gyvenimą. Jei lėtinis hepatitas B yra neaktyvus, užkrečiamumo rizika yra mažesnė. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, kad nustatytų, ar virusas yra aktyvus ar neaktyvus.

Galimos hepatito B komplikacijos

Tiek ūminis, tiek lėtinis hepatitas B gali sukelti įvairias komplikacijas, tarp jų:

  • Ūminis kepenų nepakankamumas. Ūminio hepatito B atveju kyla didesnė rizika, kad kepenys staiga nustos tinkamai funkcionuoti.
  • Lėtinis kepenų nepakankamumas. Sergant lėtiniu hepatitu B, kepenys palaipsniui silpnėja ir ilgainiui gali nebeveikti.
  • Cirozė. Tai būklė, kai kepenyse formuojasi randinis audinys. Kuo daugiau pažeidimų kepenys patiria, tuo daugiau randų susidaro.
  • Hepatitas D. Šis virusas gali išsivystyti tik tuo atveju, jei žmogus jau serga hepatitu B.
  • Kepenų vėžys. Lėtinis hepatitas B yra viena iš pagrindinių kepenų vėžio priežasčių.
  • Reaktyvuotas hepatitas B. Tai situacija, kai ūminis hepatitas B atsinaujina, pavyzdžiui, dėl imuninės sistemos slopinimo ar gydymo nutraukimo.

Kaip diagnozuojamas hepatitas B?

Gydytojas paklaus apie simptomus ir atliks fizinę apžiūrą. Taip pat gali teirautis, ar jūsų šeimoje yra kepenų ligų atvejų. Be to, gali būti užduoti klausimai apie:

  • Darbo aplinką ir galimą kontaktą su virusu
  • Intraveninių narkotikų vartojimą
  • Lytinius santykius be apsaugos su galimai užsikrėtusiais asmenimis

Tai asmeniški klausimai, tačiau jie reikalingi tam, kad gydytojas galėtų įvertinti situaciją ir skirti tinkamą pagalbą.

Kokie tyrimai atliekami hepatito B diagnozei nustatyti?

Gydytojas gali paskirti šiuos tyrimus:

  • Kraujo tyrimai – nustato, ar hepatitas B yra ūminis ar lėtinis
  • Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip elastografija – padeda nustatyti, ar kepenyse yra randų (cirozė)
  • Kepenų biopsija – atliekama, jei reikalinga išsamesnė informacija nei suteikia kraujo ar vaizdiniai tyrimai

Kokie yra hepatito B gydymo būdai?

Gydymas priklauso nuo individualios situacijos. Galimi gydymo variantai:

Profilaktinis gydymas

Profilaktinis gydymas – tai vaistų skyrimas ligos prevencijai. Jei žmogus buvo susidūręs su virusu per pastarąsias 24 valandas, gydytojas gali paskirti:

  • Hepatito B vakciną – skiepijimo kursą, kuris apsaugo nuo viruso
  • Hepatito B imunoglobuliną (HBIG) – antikūnus turintį preparatą, kuris apsaugo organizmą nuo virusų ir bakterijų

Ūminio hepatito B gydymas

Specifinio gydymo ūminiam hepatitui B nėra. Jei žmogus stipriai vemia ar viduriuoja, gydytojas gali paskirti skysčių lašinimą į veną, kad būtų išvengta dehidratacijos.

Lėtinio hepatito B gydymas

Lėtinio hepatito B gydymas priklauso nuo simptomų ir bendros sveikatos būklės. Galimi gydymo variantai:

  • Stebėjimas. Tai reiškia, kad gydytojas reguliariai tikrina paciento būklę. Kas tris ar šešis mėnesius atliekami kraujo ir vaizdiniai tyrimai, stebint ligos progresą.
  • Vaistai. Gydytojas gali skirti antivirusinius ar imuninę sistemą veikiančius vaistus, kurie sumažina viruso plitimo riziką. Šiuos vaistus dažniausiai reikia vartoti visą gyvenimą.
  • Chirurgija. Jei hepatitas B sukelia kepenų vėžį, gali prireikti pašalinti dalį kepenų. Esant sunkiai kepenų pažeidai, gali būti būtina kepenų transplantacija.

Kaip sumažinti hepatito B užsikrėtimo riziką?

Geriausias būdas apsisaugoti – skiepijimas. Norint visiškos apsaugos, reikia trijų hepatito B vakcinos dozių, kurios suleidžiamos per šešis mėnesius. Be to, riziką sumažina:

  • Saugūs lytiniai santykiai. Naudoti latekso arba poliuretano prezervatyvus, jei partnerio infekcijos statusas nežinomas.
  • Asmeninių daiktų nesidalijimas. Hepatitas B gali plisti per kraują, kuris lieka ant dantų šepetėlių ar skustuvų.
  • Saugus adatų naudojimas. Jei vartojami intraveniniai narkotikai, niekada nereikėtų dalintis adatomis ar švirkštais.

Kaip išvengti viruso perdavimo kitiems?

Svarbu išsitirti ir sužinoti, ar turite virusą. Rekomenduojama, kad visi vyresni nei 18 metų žmonės atliktų hepatito B testą. Jei sergate ūminiu hepatitu B, reikėtų likti namuose ir nesilankyti darbe, kol simptomai praeis. Jei sergate lėtiniu hepatitu B, gydytojas gali paskirti vaistus, mažinančius viruso plitimo riziką.

Komentarų sekcija išjungta.