Cholesterolio norma

Ši informacija skirta padėti įvertinti cholesterolio ir trigliceridų tyrimų atsakymus bei suprasti, ar jie patenka į sveikatai palankias ribas.

Atlikus cholesterolio tyrimą, rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu ir išsamiai aptarti gautus rodiklius. Tai padeda išvengti bereikalingo nerimo ar neteisingų interpretacijų.

Svarbu suprasti, kad reikšmę turi ne vien bendrasis cholesterolio kiekis. Todėl tyrimų atsakymuose paprastai pateikiami skirtingi cholesterolio tipai. Jei gaunate tik bendrojo cholesterolio rodiklį, verta paprašyti detalesnės išklotinės. Galima situacija, kai bendrasis cholesterolio lygis yra normos ribose, tačiau atskirų cholesterolio frakcijų santykis nėra palankus sveikatai.

Jeigu neturite galimybės tiesiogiai pasikalbėti su šeimos gydytoju, slaugytoju ar vaistininku, rekomenduojama paprašyti atspausdintų tyrimo rezultatų.

Kokie rodikliai turėtų būti pateikti tyrimų atsakymuose

Cholesterolio tyrimų ataskaitoje turėtų būti nurodyti šie rodikliai: bendrasis cholesterolis (TC), DTL cholesterolis (gerasis cholesterolis), ne DTL cholesterolis (visų „blogojo“ cholesterolio frakcijų suma, kuriai daugiausia priklauso MTL cholesterolis), MTL cholesterolis bei TC ir DTL santykis.

Taip pat svarbu, kad kartu būtų ištirti trigliceridai. Tai kraujo riebalai, glaudžiai susiję su širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl jų vertinimas yra neatsiejama lipidų profilio dalis.

Bendrasis cholesterolis

Bendrasis cholesterolis kartais vadinamas serumo cholesteroliu arba žymimas santrumpa TC. Šis rodiklis parodo bendrą cholesterolio kiekį kraujyje, apimantį visas jo frakcijas.

Ne DTL cholesterolis

Ne DTL cholesterolis apskaičiuojamas iš bendrojo cholesterolio atėmus DTL cholesterolio reikšmę. Šis rodiklis apima visą „blogąjį“ cholesterolį, įskaitant MTL cholesterolį. Kuo jis mažesnis, tuo palankiau sveikatai. Šiuo metu ne DTL cholesterolis laikomas pagrindiniu gydymo tikslu pirminėje širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje, kai žmogus dar neturi nustatytos širdies ir kraujagyslių ligos. Asmenims, kuriems jau diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga, taikomi konkretūs ne DTL ir MTL cholesterolio tiksliniai dydžiai antrinės prevencijos metu.

DTL cholesterolis

DTL cholesterolis, vadinamas geruoju cholesteroliu, padeda pašalinti cholesterolį iš kraujagyslių sienelių. Tuo tarpu MTL cholesterolis prisideda prie jų užsikimšimo. Manoma, kad DTL cholesterolio koncentracija iki maždaug 1,4 mmol/L suteikia geriausią apsauginį poveikį. Tačiau aukštesni rodikliai nebūtinai reiškia papildomą naudą.

TC ir DTL cholesterolio santykis

Bendrojo cholesterolio ir DTL cholesterolio santykis naudojamas vertinant 10 metų ir viso gyvenimo širdies ir kraujagyslių ligų riziką, taikant rizikos skaičiuokles. Šį santykį reikėtų vertinti atsargiai, nes jis gali atrodyti palankus dėl aukšto DTL cholesterolio, net jei ne DTL ar MTL cholesterolio lygis išlieka padidėjęs.

Kokie cholesterolio rodikliai laikomi sveikais

Žemiau pateikiamos bendro pobūdžio rekomendacinės cholesterolio ir trigliceridų reikšmės sveikiems suaugusiesiems. Asmenims, kuriems nustatyta didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika arba jau diagnozuota tokia liga, individualius tikslinius rodiklius nustato sveikatos priežiūros specialistas, remdamasis galiojančiomis klinikinėmis gairėmis.

• Bendrasis cholesterolis: mažesnis nei 5,0 mmol/L
• Ne DTL cholesterolis: mažesnis nei 4,0 mmol/L
• MTL cholesterolis: mažesnis nei 3,0 mmol/L
• DTL cholesterolis:
  • vyrams – daugiau nei 1,0 mmol/L
  • moterims – daugiau nei 1,2 mmol/LRodikliai apie 1,4 mmol/L laikomi suteikiančiais geriausią apsaugą, o labai aukšti lygiai nebūtinai didina naudą.

TC ir DTL cholesterolio santykis reikalingas tik apskaičiuojant ilgalaikę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Pirminės ir antrinės prevencijos tikslai

Toliau pateikiamos nacionalinės rekomendacijos, taikomos asmenims, kuriems nustatyta padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika, bet dar nėra diagnozuota pati liga, taip pat tiems, kurie jau serga širdies ar kraujagyslių ligomis.

Pirminė prevencija

Pirminės prevencijos atveju siekiama, kad ne DTL cholesterolio kiekis sumažėtų daugiau nei 40 procentų nuo pradinio lygio.

Antrinė prevencija

Asmenims, kuriems jau nustatyta širdies ir kraujagyslių liga, rekomenduojama ne DTL cholesterolio koncentraciją sumažinti iki 2,6 mmol/L arba dar mažesnės. Taip pat siekiama, kad MTL cholesterolio lygis būtų 2,0 mmol/L arba žemesnis. Antrinės prevencijos metu tiek ne DTL, tiek MTL cholesterolio kiekiai turėtų būti mažinami kiek įmanoma labiau.

Ką reiškia trigliceridų tyrimo rezultatai

Trigliceridai yra dar viena kraujo riebalų rūšis, kurios kiekis suteikia svarbios informacijos apie bendrą sveikatos būklę. Padidėjęs trigliceridų lygis gali rodyti didesnę širdies ir kraujagyslių ligų, kepenų sutrikimų bei cukrinio diabeto riziką.

Trigliceridų tyrimas turėtų būti atliekamas kartu su cholesterolio tyrimu, nes šie rodikliai vertinami kompleksiškai.

Kas gali padidinti trigliceridų kiekį

Padidėję trigliceridai ir sumažėjęs DTL cholesterolis

Asmenims, kurių trigliceridų kiekis yra padidėjęs, dažnai nustatomas ir sumažėjęs DTL (gerojo) cholesterolio lygis. Toks rodiklių derinys laikomas nepalankiu ir dažnai siejamas su ankstyva širdies liga. Ši būklė gali būti paveldima ir dažniau pasitaiko žmonėms, kurių riebalai kaupiasi pilvo srityje.

Koks trigliceridų lygis laikomas sveiku

Žemiau pateikiamos bendros rekomendacinės trigliceridų reikšmės sveikiems suaugusiesiems. Nevalgius atliekamas tyrimas reiškia, kad prieš kraujo paėmimą nevalgoma tam tikrą laiką, dažniausiai 10–14 valandų.

• Trigliceridai nevalgius: mažiau nei 1,7 mmol/L
• Trigliceridai nevalgius nebūnant: mažiau nei 2,0 mmol/L

Cholesterolio rodiklių skirtumai vyrams ir moterims

Skirtingi DTL cholesterolio lygiai

DTL cholesterolio koncentracija vyrams ir moterims natūraliai skiriasi dėl genetinių ypatumų. Moterims būdingas aukštesnis gerojo cholesterolio lygis, todėl joms rekomenduojama siekti didesnės nei 1,2 mmol/L reikšmės. Vyrams laikoma palankia DTL cholesterolio koncentracija, viršijanti 1,0 mmol/L.

Cholesterolio ir trigliceridų pokyčiai nėštumo metu

Nėštumo laikotarpiu tiek cholesterolio, tiek trigliceridų rodikliai gali ženkliai padidėti. Dėl šios priežasties nerekomenduojama atlikti cholesterolio tyrimų nėštumo metu, nes gauti rezultatai neatspindės įprastos būklės. Patariama palaukti bent 6–8 savaites po gimdymo arba nutraukus žindymą, kad tyrimų duomenys būtų patikimi ir nekeltų bereikalingo nerimo.

Cholesterolio pokyčiai menopauzės metu

Menopauzės laikotarpiu moterys taip pat gali pastebėti cholesterolio rodiklių didėjimą. Šie pokyčiai yra susiję su hormoniniais organizmo pakitimais.

Ar reikia mažinti cholesterolio ir trigliceridų kiekį

Jeigu nustatomas padidėjęs cholesterolio ar trigliceridų lygis arba nepalankus kraujo riebalų santykis, gydytojas dažniausiai rekomenduoja keisti gyvenimo būdą, o kai kuriais atvejais skiria ir medikamentinį gydymą.

Vertindamas tyrimų rezultatus, sveikatos priežiūros specialistas atsižvelgia ir į kitus širdies ligų rizikos veiksnius, tokius kaip padidėjęs kraujospūdis, antsvoris, rūkymas ar gretutinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas.

Asmenims, kuriems yra didelė rizika arba jau diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga, pavyzdžiui, patirtas širdies smūgis, insultas, praeinantis smegenų išemijos priepuolis ar nustatyta periferinių arterijų liga, paprastai skiriami cholesterolį mažinantys vaistai, dažniausiai statinai. Tokiais atvejais taikomi konkretūs tikslai: ne DTL cholesterolio lygis turėtų būti mažesnis nei 2,6 mmol/L, o MTL cholesterolio – mažesnis nei 2,0 mmol/L, laikantis principo, kad kuo mažesni rodikliai, tuo palankiau sveikatai.

Pirminės prevencijos atveju, kai žmogus dar neserga širdies ir kraujagyslių liga, bet turi padidėjusią riziką, nacionalinės gairės rekomenduoja sumažinti ne DTL cholesterolio kiekį daugiau nei 40 procentų nuo pradinės reikšmės.