Opinis kolitas

Opinis kolitas yra lėtinė uždegiminė žarnyno liga, pažeidžianti storąją žarną, dar vadinamą gaubtine žarna. Šios ligos metu storosios žarnos gleivinėje vystosi dirginimas, uždegimas ir opos.

Šiuo metu visiško išgydymo nėra, o ligos simptomai paprastai kartojasi visą gyvenimą – pasireiškia paūmėjimų ir remisijų laikotarpiai. Vis dėlto tinkamai parinktas gydymas leidžia efektyviai kontroliuoti ligos eigą ir sumažinti simptomų poveikį kasdieniam gyvenimui.

Opinio kolito priežastys ir rizikos veiksniai

Opinis kolitas išsivysto tuomet, kai imuninė sistema sutrinka ir pradeda veikti neteisingai. Normaliomis sąlygomis ji saugo organizmą nuo išorinių grėsmių, pavyzdžiui, virusų ar bakterijų. Sergant opiniu kolitu, imuninė sistema klaidingai identifikuoja maistą, naudingąsias žarnyno bakterijas ir storosios žarnos gleivinės ląsteles kaip pavojų. Dėl to apsauginės baltosios kraujo ląstelės ima pulti storosios žarnos gleivinę, sukeldamos nuolatinį uždegimą ir opų formavimąsi.

Tikslios ligos atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios. Manoma, kad svarbų vaidmenį atlieka genetiniai veiksniai, nes liga neretai pasitaiko tarp artimų šeimos narių. Be to, reikšmės gali turėti ir aplinkos veiksniai, susiję su gyvenimo būdu ar aplinka.

Riziką susirgti opiniu kolitu didinantys veiksniai

• Amžius. Dažniausiai liga diagnozuojama asmenims nuo 15 iki 30 metų, taip pat vyresniems nei 60 metų žmonėms.
• Etninė kilmė. Didesnė rizika nustatoma asmenims, kilusiems iš aškenazių žydų bendruomenės.
• Paveldimumas. Jei artimas giminaitis serga opiniu kolitu, tikimybė susirgti gali būti iki 30 % didesnė.

Maistas ir stresas nėra tiesioginės ligos priežastys, tačiau jie gali paskatinti simptomų paūmėjimą.

Opinio kolito formos

Opinio kolito tipas nustatomas pagal tai, kuri storosios žarnos dalis yra pažeista.

Opinis proktitas

Tai dažniausiai lengviausia ligos forma. Uždegimas apsiriboja tik tiesiąja žarna – storosios žarnos dalimi, esančia arčiausiai išangės. Kai kuriais atvejais vienintelis simptomas gali būti kraujavimas iš tiesiosios žarnos.

Proktosigmoiditas

Ši forma apima tiesiąją žarną ir apatinę storosios žarnos dalį, vadinamą riestine žarna. Būdingi simptomai – kraujingos išmatos, pilvo spazmai ir skausmas. Taip pat gali pasireikšti nuolatinis noras tuštintis, nors realiai to padaryti nepavyksta.

Kairės pusės kolitas

Šios formos metu uždegimas plinta nuo tiesiosios žarnos per kairiąją storosios žarnos dalį. Pacientai dažnai jaučia kairės pusės pilvo spazmus, viduriuoja su krauju ir gali neplanuotai netekti svorio.

Pancolitas

Pancolitas pažeidžia visą storąją žarną. Ši ligos forma dažnai būna sunkesnė ir pasireiškia intensyviu kraujingu viduriavimu, stipriais pilvo skausmais, dideliu nuovargiu ir ryškiu kūno svorio kritimu.

Ūminis sunkus opinis kolitas

Tai reta, tačiau itin pavojinga ligos forma. Uždegimas apima visą storąją žarną ir sukelia stiprų skausmą, gausų viduriavimą, kraujavimą bei karščiavimą. Ši būklė reikalauja skubios medicininės priežiūros.

Opinio kolito simptomai

Pagrindinis opinio kolito požymis yra viduriavimas su kraujo priemaišomis. Išmatose taip pat gali būti gleivių ar pūlingų išskyrų.

Be šio pagrindinio simptomo, dažnai pasireiškia ir kiti negalavimai:

• spazminio pobūdžio pilvo skausmai
• staigus ir sunkiai sulaikomas noras tuštintis
• sumažėjęs apetitas arba visiškas jo nebuvimas
• neplanuotas kūno svorio kritimas
• nuolatinis nuovargis ir energijos stoka
• padidėjusi kūno temperatūra
• skysčių trūkumas organizme
• sąnarių skausmas ar maudimas
• burnos gleivinės opos
• akių skausmas ar diskomfortas žiūrint į ryškią šviesą
• sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, vadinamas mažakraujyste
• odos pažeidimai ar opos
• pojūtis, kad po tuštinimosi žarnynas nevisiškai ištuštėjo
• prabudimai naktį dėl poreikio eiti į tualetą
• sunkumai sulaikant išmatas
• skausmas ar kraujavimas tuštinantis

Ligos simptomai dažnai pasireiškia bangomis – jie gali paūmėti, vėliau visiškai išnykti ir po kurio laiko vėl atsinaujinti. Kai kuriems žmonėms simptomų nebūna savaites, mėnesius ar net kelerius metus.

Opinis kolitas, Krono liga ir dirgliosios žarnos sindromas

Kai kurios kitos virškinamojo trakto ligos gali sukelti panašius simptomus, tačiau jų kilmė ir poveikis organizmui skiriasi.

• Opinis kolitas pažeidžia tik storąją žarną ir jos vidinį gleivinės sluoksnį.
• Krono liga taip pat sukelia uždegimą, tačiau jis gali išsivystyti bet kurioje virškinamojo trakto vietoje – nuo burnos iki išangės.
• Dirgliosios žarnos sindromas gali pasireikšti simptomais, panašiais į opinio kolito, tačiau jam nebūdingas uždegimas ar opų susidarymas. Šiuo atveju problema susijusi su žarnyno raumenų veiklos sutrikimais.

Opinio kolito diagnostika

Norėdamas nustatyti opinį kolitą ir atskirti jį nuo kitų žarnyno ligų, gydytojas taiko įvairius diagnostinius tyrimus.

Kraujo tyrimai

Kraujo tyrimai padeda nustatyti mažakraujystę ar uždegimo požymius organizme, kurie dažnai lydi opinį kolitą.

Išmatų tyrimai

Išmatų mėginiai naudojami siekiant atmesti infekcijas ar parazitines ligas storojoje žarnoje. Taip pat jie leidžia aptikti kraują išmatose, net jei jis plika akimi nepastebimas.

Lanksti sigmoidoskopija

Šio tyrimo metu apžiūrima apatinė storosios žarnos dalis. Per išangę į žarnyną įvedamas lankstus vamzdelis su šviesos šaltiniu ir kamera. Tyrimo metu gydytojas gali paimti nedidelį žarnos gleivinės mėginį, kuris vėliau tiriamas laboratorijoje mikroskopu. Šis procesas vadinamas biopsija.

Kolonoskopija

Kolonoskopija atliekama panašiu principu kaip ir sigmoidoskopija, tačiau jos metu apžiūrima visa storoji žarna, o ne tik apatinė jos dalis.

Rentgenologiniai tyrimai

Rentgeno tyrimai opiniam kolitui diagnozuoti naudojami rečiau, tačiau tam tikrais atvejais gydytojas gali nuspręsti, kad toks tyrimas yra reikalingas papildomai informacijai gauti.

Opinio kolito gydymas

Opinio kolito gydymas orientuotas į du pagrindinius tikslus. Pirmasis – sumažinti simptomus ir sudaryti sąlygas storosios žarnos gleivinei atsistatyti. Antrasis – kiek įmanoma labiau sumažinti ligos paūmėjimų dažnį ateityje. Šiems tikslams pasiekti dažnai taikomas kelių metodų derinys: mitybos koregavimas, vaistai ir, tam tikrais atvejais, chirurginis gydymas.

Mityba

Tam tikri maisto produktai gali sustiprinti ligos simptomus. Dalis žmonių pastebi, kad minkštas, neintensyvaus skonio maistas organizmo toleruojamas geriau nei aštrūs ar daug skaidulų turintys patiekalai. Jei organizmas neskaido laktozės – piene esančio cukraus – gydytojas gali rekomenduoti atsisakyti pieno produktų. Subalansuota mityba, kurioje pakanka skaidulų, liesų baltymų, vaisių ir daržovių, paprastai užtikrina reikiamą vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį.

Vaistinis gydymas

Gydytojas gali skirti skirtingų grupių vaistus, atsižvelgdamas į ligos sunkumą ir organizmo reakciją:

• Antibiotikai. Jie naudojami kovai su infekcijomis ir padeda storajai žarnai gyti.
• Aminosalicilatai. Šių vaistų sudėtyje yra 5-aminosalicilo rūgšties, kuri mažina uždegimą ir padeda kontroliuoti simptomus. Jie gali būti vartojami per burną arba leidžiami tiesiosios žarnos forma – klizmomis ar žvakutėmis.
• Kortikosteroidai. Jei aminosalicilatai nepakankamai veiksmingi arba simptomai itin sunkūs, trumpam laikui gali būti skiriami stiprų priešuždegiminį poveikį turintys vaistai.
• Imunomoduliatoriai. Šie vaistai slopina netinkamą imuninės sistemos reakciją, nukreiptą prieš storąją žarną. Jų poveikis pasireiškia palaipsniui, kartais tik po kelių mėnesių.
• Biologinė terapija. Šie preparatai gaminami iš gyvų ląstelių baltymų ir dažniausiai skiriami esant sunkiai ligos formai.
• Januso kinazių inhibitoriai (JAK inhibitoriai). Tai geriami vaistai, galintys greitai padėti pasiekti ir palaikyti ligos remisiją.
• Sfingozino-1-fosfato (S1P) receptorių moduliatoriai. Geriamieji vaistai, taikomi vidutinio sunkumo ar sunkiai aktyviai ligos formai gydyti.
• Loperamidas. Šis preparatas gali sulėtinti ar sustabdyti viduriavimą, tačiau prieš jį vartojant būtina pasitarti su gydytoju.

Chirurginis gydymas

Jei vaistai neefektyvūs arba liga yra labai sunki, gali prireikti operacijos. Jos metu gali būti pašalinta storoji žarna (kolektomija) arba ir storoji žarna, ir tiesioji žarna (proktokolektomija). Atliekant proktokolektomiją, kartais iš plonosios žarnos suformuojamas vidinis rezervuaras, kuris prijungiamas prie išangės. Ši procedūra leidžia išmatoms pasišalinti natūraliu būdu ir išvengti išorinio maišelio naudojimo.

Opinio kolito komplikacijos

Opinis kolitas gali sukelti įvairių komplikacijų, ypač jei liga ilgą laiką aktyvi arba sunkiai kontroliuojama.

• Kraujavimas. Dėl jo gali išsivystyti mažakraujystė.
• Osteoporozė. Kaulų silpnėjimas gali būti susijęs tiek su mitybos ypatumais, tiek su ilgalaikiu kortikosteroidų vartojimu.
• Dehidratacija. Jei storoji žarna nebesugeba pakankamai pasisavinti skysčių, gali prireikti skysčių lašinimo į veną.
• Uždegiminės reakcijos. Uždegimas gali paveikti ne tik žarnyną, bet ir sąnarius, odą ar akis.
• Žaibinis kolitas. Sunkaus paūmėjimo metu storoji žarna gali plyšti arba infekcija išplisti po visą organizmą. Žarnyno judesiai sulėtėja ar sustoja, o pilvas ima pūsti.
• Toksinis megakolonas. Žaibinio kolito pasekmė, kai storoji žarna pavojingai išsiplečia arba plyšta. Ši būklė dažniausiai reikalauja skubios operacijos.
• Kepenų ligos. Gali atsirasti tulžies latakų ar kepenų uždegimas, taip pat formuotis randinis audinys.
• Storosios žarnos vėžys. Sergantieji opiniu kolitu turi didesnę riziką susirgti šia onkologine liga, ypač jei pažeista visa storoji žarna arba liga tęsiasi daugelį metų.

Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui dėl opinio kolito

Nesvarbu, ar tik įtariate, kad jūsų simptomai gali būti susiję su opiniu kolitu, ar jau turite patvirtintą diagnozę ir siekiate geriau suprasti savo būklę – pasiruošti klausimai padeda gauti aiškesnę ir tikslesnę informaciją. Aptariant situaciją su gydytoju, gali būti naudinga paklausti:

• Ar mano patiriami simptomai labiau būdingi opiniam kolitui, ar jie gali rodyti kitą ligą?
• Ar egzistuoja skirtingos opinio kolito formos ir ar jos pasireiškia nevienodais simptomais?
• Kokius tyrimus man reikės atlikti diagnozei patvirtinti ar patikslinti?
• Jei man diagnozuotas opinis kolitas, koks bus mano individualus gydymo planas?
• Ar mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti simptomus?
• Kiek sunki yra mano ligos forma ir kaip ji gali progresuoti?
• Kokio šalutinio poveikio galima tikėtis vartojant vaistus nuo opinio kolito?
• Ar man reikėtų vartoti maisto papildus, pavyzdžiui, probiotikus?
• Kaip dažnai turėsiu lankytis pas gydytoją kontroliniams patikrinimams?
• Ką turėčiau daryti, jei simptomai staiga ryškiai sustiprėtų?
• Kaip atpažinti, kad liga blogėja?
• Kokie požymiai rodo, kad reikėtų keisti vartojamus vaistus?
• Ar mano atveju verta svarstyti chirurginį gydymą ir ką tokia operacija apimtų?
• Kokia yra mano rizika susirgti storosios žarnos vėžiu?

Opinio kolito prognozė

Daugumai žmonių opinis kolitas yra lėtinė, ilgalaikė liga. Jai būdingi paūmėjimų laikotarpiai, kai simptomai sustiprėja, ir remisijos fazės, kai negalavimų visai nėra. Nedidelei daliai pacientų liga pasireiškia tik vieną kartą ir daugiau niekada neatsinaujina.

Maždaug dešimtadaliui sergančiųjų pirmasis ligos epizodas būna itin sunkus ir greitai komplikuojasi. Ilgainiui daugeliui pacientų uždegimas gali išplisti į didesnę storosios žarnos dalį. Tokiais atvejais padidėja storosios žarnos vėžio rizika. Vis dėlto, jei liga nustatoma ankstyvoje stadijoje ir laiku atliekamas chirurginis gydymas, maždaug pusei pacientų pavyksta sėkmingai išgyventi ir išvengti mirtinų pasekmių.