Chlamidija: priežastys, simptomai, gydymas ir prevencija

Chlamidija yra bakterijų sukelta infekcija, kuri yra gydoma ir išgydoma. Tačiau jos simptomai dažnai nepastebimi. Svarbu kuo greičiau pradėti gydymą, nes negydoma chlamidija gali sukelti rimtų komplikacijų ir negrįžtamai pažeisti reprodukcinius organus.

Kaip plinta chlamidija?

Žmogus, turintis chlamidiją, gali perduoti ją savo partneriams per lytinius santykius, analinį ar oralinį seksą. Infekcija taip pat gali atsirasti dalijantis sekso žaislais su užsikrėtusiu asmeniu.

Ar galima užsikrėsti chlamidija neturint lytinių santykių?

Taip. Lytiniai santykiai nėra vienintelis būdas užsikrėsti chlamidija. Pavyzdžiui, naudojant bendrus sekso žaislus su užsikrėtusiu asmeniu, infekcija taip pat gali būti perduodama.

Kas gali užsikrėsti chlamidija?

Chlamidija gali užsikrėsti bet kuris lytiškai aktyvus žmogus. Bakterijos plinta per makšties išskyras ir spermą, todėl kiekvienas, turintis lytinių santykių, gali tiek užsikrėsti, tiek perduoti infekciją savo partneriams. Jei nėščia moteris turi chlamidiją, ji gali perduoti ją savo naujagimiui.

Kiek dažna yra chlamidija?

Chlamidija yra dažniausiai pasitaikanti bakterijų sukelta lytiškai plintanti infekcija. Kasmet užregistruojama apie 1,5 milijono chlamidijos atvejų, tačiau tikrasis skaičius gali būti dar didesnis, nes daugelis užsikrėtusių asmenų nejaučia jokių simptomų ir dėl to nesikreipia į medikus.

Kas turi didesnę riziką užsikrėsti chlamidija?

Tam tikri veiksniai, tokie kaip amžius, lytis ar rasė, gali turėti įtakos chlamidijos diagnozei. Didesnė rizika užsikrėsti yra:

• Paaugliams ir jauniems suaugusiems nuo 15 iki 24 metų. Daugiau nei pusė visų diagnozuotų chlamidijos atvejų priklauso šiai amžiaus grupei, o moterims rizika yra didesnė. Dėl šios priežasties medikai rekomenduoja reguliariai tikrintis dėl chlamidijos, jei esate šio amžiaus.
• Vyrams, turintiems lytinių santykių su kitais vyrais. Ši grupė susiduria su didesne chlamidijos infekcijų rizika nei tie, kurie santykiauja su moterimis.
• Juodaodžiams ir ne ispanų kilmės asmenims. Ši infekcija neproporcingai dažnai diagnozuojama tarp šių grupių.

Didesnis chlamidijos paplitimas tam tikrose grupėse dažniau susijęs ne su seksualiniu elgesiu, o su socialiniais tinklais ir ribota galimybe gauti prevencines priemones. Pavyzdžiui, infekcija lengviau plinta bendruomenėse, kuriose jos paplitimas jau yra didelis. Be to, chlamidija dažniau pasitaiko tarp žmonių, kurie neturi lengvos prieigos prie lytinio švietimo, prezervatyvų ar kitų apsaugos priemonių.

Kada reikėtų atlikti chlamidijos tyrimus?

Reguliarūs chlamidijos tyrimai yra rekomenduojami kaip svarbi sveikatos priežiūros dalis.

Kaip užsikrečiama chlamidija?

Chlamidijos infekcija plinta per lytinį kontaktą, kai bakterijomis užkrėstas makšties sekretas ar sperma perduodama iš vieno žmogaus kitam. Lytinis kontaktas apima įvairias seksualines praktikas, net ir tas, kurios neapima skverbimosi ar ejakuliacijos. Yra daug būdų, kaip vieno žmogaus genitalijų išskyros gali perduoti bakterijas kitam:

• Lytiniai santykiai. Bakterijos perduodamos tarp varpos ir makšties arba atvirkščiai.
• Analinis seksas. Bakterijos perduodamos tarp varpos ir išangės arba atvirkščiai.
• Oralinis seksas. Bakterijos gali patekti iš burnos į varpą, makštį ar išangę, arba priešinga kryptimi.
• Sekso žaislų naudojimas. Bakterijos gali būti perduodamos nuo sekso žaislo į burną, varpą, makštį ar išangę.
• Rankų kontaktas su genitalijomis ar išange. Rečiau pasitaikanti situacija – kai užkrėstas makšties sekretas ar sperma patenka į akis, sukeldami infekciją, vadinamą konjunktyvitu. Tai gali nutikti, jei paliečiate užsikrėtusio asmens genitalijas, o tada nenusiplovę rankų liečiate akis.

Kas negali sukelti chlamidijos?

Ne visi kūno skysčių mainai ar artumas sukelia chlamidijos infekciją. Užsikrėsti chlamidija negalima:

• Bučiuojantis.
• Dalijantis maistu ar gėrimais.
• Apsikabinant ar laikantis už rankų.
• Naudojantis tualetu po kito žmogaus.
• Įkvepiant lašelius po kito žmogaus kosulio ar čiaudulio.

Kiek laiko galima turėti chlamidiją to nežinant?

Chlamidija dažnai vadinama „tyliąja infekcija”, nes dauguma užsikrėtusių žmonių (apie 50-70%) nejaučia jokių simptomų, nepriklausomai nuo jų lyties.

Tie, kurie vis dėlto patiria simptomus, juos dažniausiai pastebi tik po kelių savaičių nuo užsikrėtimo. Kadangi chlamidijos infekcija dažnai būna besimptomė, ji lengvai plinta tarp žmonių, kurie gali nežinoti, kad yra užsikrėtę. Dėl to taip pat gali būti praleistas būtinas gydymas, o negydoma infekcija gali sukelti rimtų komplikacijų.

Ar galima nustatyti, kiek laiko turite chlamidiją?

Daugeliui žmonių chlamidijos simptomai pasireiškia per vieną-tris mėnesius po nesaugaus lytinio akto. Tačiau kai kuriais atvejais simptomai gali atsirasti ir vėliau.

Gydytojas gali nustatyti daugiau informacijos apie infekciją diagnozės metu. Pavyzdžiui, jis gali pastebėti, kad infekcija jau išplitusi į kiaušintakius ar sėklides. Reguliarūs lytiniu keliu plintančių infekcijų tyrimai yra svarbūs visiems lytiškai aktyviems žmonėms, nes chlamidija gali būti nepastebima ilgą laiką.

Chlamidijos simptomai

Jeigu pasireiškia simptomai, jie gali skirtis priklausomai nuo to, ar žmogus turi makštį ar varpą.

Chlamidijos požymiai moterims

Chlamidijos bakterijos gali sukelti simptomus, kurie panašūs į gimdos kaklelio uždegimą ar šlapimo takų infekciją. Galimi požymiai:

• Baltos, geltonos ar pilkos spalvos išskyros iš makšties, kurios gali skleisti nemalonų kvapą.
• Pūliai šlapime.
• Padidėjęs poreikis šlapintis.
• Skausmas ar deginimo jausmas šlapinantis.
• Kraujavimas tarp menstruacijų.
• Skausmingos menstruacijos.
• Skausmas lytinių santykių metu.
• Niežėjimas ar deginimo pojūtis makštyje ir aplink ją.
• Maudžiantis skausmas apatinėje pilvo dalyje.

Chlamidijos požymiai vyrams

Chlamidijos bakterijos dažniausiai pažeidžia šlaplę, sukeldamos simptomus, panašius į ne gonokokinį uretritą. Galimi požymiai:

• Gleivingos arba skaidrios, vandeningos išskyros iš varpos.
• Skausmas ar deginimo jausmas šlapinantis.

Kiti chlamidijos simptomai

Chlamidija gali paveikti ne tik reprodukcinius organus, bet ir kitas kūno vietas:

• Išangę. Gali pasireikšti skausmas, diskomfortas, kraujavimas arba gleivingos išskyros.
• Gerklę. Gali atsirasti gerklės skausmas, tačiau dažniausiai simptomų nebūna.
• Akis. Jei bakterijos patenka į akis, gali atsirasti konjunktyvito požymiai, tokie kaip paraudimas, skausmas ir išskyros.

Jei pastebite bet kurį iš šių simptomų, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Kokie yra pirmieji chlamidijos simptomai?

Dauguma žmonių, užsikrėtusių chlamidija, nejaučia jokių simptomų. Tačiau jei simptomai atsiranda, pirmieji požymiai gali būti neįprastos išskyros iš makšties ar varpos. Skausmas, kraujavimas ar išskyros iš išangės taip pat gali būti chlamidijos požymiai

Kaip diagnozuojama chlamidija?

Dažniausias chlamidijos tyrimas vadinamas nukleorūgščių amplifikacijos testu (NAAT). Gydytojas paima mėginį iš makšties ar gimdos kaklelio tampono arba surenka šlapimo mėginį. Po to mėginys siunčiamas į laboratoriją, kur tikrinama, ar jame yra chlamidijos bakterijų. Tyrimas gali būti atliekamas gydytojo kabinete arba naudojant namuose atliekamą chlamidijos testą. Kad rezultatai būtų tikslūs, būtina laikytis visų gydytojo nurodymų.

Kadangi dauguma chlamidijos atvejų yra besimptomiai, svarbu reguliariai tikrintis, net jei nejaučiate jokių infekcijos požymių.

Kas turėtų reguliariai tikrintis dėl chlamidijos?

Padidintos rizikos grupės:

• Asmenys iki 25 metų.
• Nėščiosios.
• Žmonės, turintys naują partnerį.
• Tie, kurie turi daugiau nei vieną seksualinį partnerį.
• Asmenys, kurie anksčiau sirgo chlamidija.

Vyrai turėtų tikrintis, jei:

• Gyvena arba lankosi vietose, kur chlamidija dažnai plinta (pvz., įkalinimo įstaigose, jaunimo ar seksualinės sveikatos klinikose).
• Turi lytinių santykių su kitais vyrais.

Nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, svarbu aptarti savo seksualinę sveikatą su gydytoju, kuris gali padėti nustatyti, kaip dažnai reikėtų tikrintis dėl chlamidijos ir kitų lytiškai plintančių infekcijų.

Kaip gydoma chlamidija?

Chlamidijos infekcija gali būti išgydyta antibiotikais per savaitę ar dvi. Tačiau svarbu nenutraukti vaistų vartojimo anksčiau laiko, net jei simptomai išnyksta. Baigus gydymą, reikėtų pasitarti su gydytoju dėl papildomo tyrimo, kad įsitikintumėte, jog infekcija visiškai išnyko, nes chlamidija gali atsinaujinti.

Gydymo metu būtina:

• Susilaikyti nuo lytinių santykių, kol infekcija visiškai išgydoma. Pradėjus vartoti vaistus, dar nereiškia, kad infekcija jau išnyko.
• Informuoti visus seksualinius partnerius iš pastarųjų trijų mėnesių, kad jie taip pat pasitikrintų.
• Išsitirti dėl kitų lytiškai plintančių infekcijų (ŽIV, sifilio, herpes viruso, gonorėjos), nes dažnai pasitaiko kelių infekcijų vienu metu.

Antibiotikai pašalina infekciją, tačiau negali atkurti jau padarytos žalos organizmui. Dėl šios priežasties svarbu reguliariai tikrintis ir nedelsiant kreiptis į gydytoją pastebėjus simptomus.

Ar chlamidija gali praeiti savaime?

Negydoma chlamidija gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Be to, užsikrėtęs žmogus gali perduoti infekciją kitiems, taip didindamas rimtų komplikacijų riziką.

Kokie vaistai naudojami chlamidijos gydymui?

Dažniausiai skiriami antibiotikai:

• Doksiciklinas. Paprastai vartojamas septynias dienas, yra pagrindinis pasirinkimas.
• Azitromicinas. Dažniausiai vartojamas kaip viena dozė, rekomenduojamas nėščioms moterims.

Antibiotikus reikia vartoti tik pagal gydytojo nurodymus ir baigti visą kursą, net jei simptomai greitai išnyksta.

Ar chlamidija gali būti išgydyta?

Taip, chlamidija yra visiškai išgydoma. Tačiau kai kurios lytiškai plintančios bakterinės infekcijos tampa atsparios antibiotikams, todėl jų gydymas tampa sudėtingesnis. Dėl šios priežasties svarbu laikytis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta užsikrėtimo.

Kokios yra negydomos chlamidijos pasekmės?

Negydoma chlamidija gali kelti rimtą pavojų sveikatai.

Komplikacijos moterims

• Dubens uždegiminė liga (DUL). Tai sunki būklė, galinti reikalauti hospitalizacijos. Ji gali sukelti nevaisingumą, lėtinį dubens skausmą ir užkimšti kiaušintakius, kas padidina negimdinio nėštumo riziką.
• Nėštumo komplikacijos. Negydoma infekcija gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Taip pat nėščia moteris gali perduoti infekciją naujagimiui, o tai gali sukelti pneumoniją ar konjunktyvitą, kuris, negydomas, gali sukelti aklumą.
• Nevaisingumas. Chlamidija gali negrįžtamai pažeisti kiaušintakius, gimdą ar makštį, dėl ko gali kilti sunkumų pastojant.

Komplikacijos vyrams

• Epididimitas. Infekcija gali išplisti į sėklides ir sėklinius latakus, sukeldama skausmą, patinimą ir jautrumą.
• Sumažėjęs vaisingumas. Chlamidija gali neigiamai paveikti spermą ir sumažinti galimybę susilaukti vaikų.

Komplikacijos, galinčios paveikti visus

Negydoma chlamidija gali patekti į kraujotaką ir sukelti:

• Reaktyvųjį artritą. Tai būklė, kai sąnariai tampa skausmingi ir patinę.
• Padidėjusią riziką užsikrėsti ŽIV.

Kada po gydymo pasijusite geriau?

Dauguma žmonių pradeda jaustis geriau per savaitę nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Tačiau svarbu tęsti vaistų vartojimą iki galo, kad infekcija visiškai išnyktų.

Kada galima atnaujinti lytinius santykius po gydymo?

Po gydymo būtina susilaikyti nuo lytinių santykių bent septynias dienas. Tai leidžia vaistams visiškai pašalinti bakterijas ir sumažina infekcijos perdavimo riziką partneriui. Pasveikus svarbu praktikuoti saugų seksą ir reguliariai tikrintis dėl lytiškai plintančių infekcijų kaip sveikatos priežiūros dalį.