Hipotireozė (nepakankamai aktyvi skydliaukė): simptomai ir gydymas

Hipotireozė yra būklė, kai skydliaukė negamina arba neišskiria pakankamai hormonų į kraujotaką. Dėl to sulėtėja medžiagų apykaita, kas gali sukelti netikėtą svorio padidėjimą ir nuolatinį nuovargio jausmą.

Nors svorio padidėjimas ir nuovargis nėra būdingi tik hipotireozei, paprastas kraujo tyrimas gali padėti gydytojui nustatyti šią būklę.

Apskritai, hipotireozė yra lengvai valdoma liga. Daugelis žmonių gali kontroliuoti šią būklę vartodami vaistus ir reguliariai lankydamiesi pas endokrinologą.

Jei ši būklė ilgą laiką nėra gydoma, ji gali tapti pavojinga gyvybei. Jei pastebite naujus simptomus, būtina kreiptis į gydytoją.

Hipotireozės tipai

Yra keturi pagrindiniai hipotireozės tipai:

Pirminė hipotireozė

Ši būklė tiesiogiai veikia skydliaukę, sukeldama sumažėjusią hormonų gamybą. Dėl to hipofizė gamina daugiau skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH). Dažniausios priežastys – autoimuninės ligos, tokios kaip Hašimoto tiroiditas, taip pat skydliaukės pašalinimo operacijos ar spindulinė terapija. Tai dažniausias hipotireozės tipas.

Antrinė hipotireozė

Šis tipas atsiranda dėl nepakankamai aktyvios hipofizės, kuri yra mažas liaukinis darinys smegenų pamate. Tai retas atvejis, kai hipofizė nesugeba išskirti TSH, reikalingo skydliaukės veiklai palaikyti.

Tretinė hipotireozė

Ji išsivysto, kai pagumburis (smegenų struktūra, atsakinga už organizmo homeostazės palaikymą) nesugeba gaminti pakankamai tirotropiną atpalaiduojančio hormono (TRH). Dėl to hipofizė negamina pakankamai TSH.

Subklinikinė hipotireozė

Dar vadinama lengvu skydliaukės nepakankamumu. Šiuo atveju TSH lygis šiek tiek padidėjęs, tačiau kiti skydliaukės hormonai išlieka normos ribose. Dažnai ši būklė praeina savaime per kelis mėnesius.

Hipotireozės simptomai?

Šios būklės simptomai paprastai atsiranda palaipsniui, kartais net per kelerius metus. Galimi požymiai:

• Sumišimas ar sunkumas susikaupti
• Depresija ir nerimas
• Sausa, šiurkšti oda ir plaukai
• Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
• Nuovargis
• Dažnos ar gausios mėnesinės
• Užkimęs balsas
• Jautrumas šalčiui
• Nutirpę ar dilgčiojantys rankų pirštai
• Veido pokyčiai (vokų nukritimas, patinimas aplink akis)
• Raumenų skausmai ar silpnumas
• Neaiškios kilmės svorio padidėjimas

Jeigu pastebite bet kurį iš šių simptomų, kreipkitės į gydytoją, kuris gali atlikti tyrimus ir patvirtinti diagnozę.

Kokios yra hipotireozės priežastys?

Dažniausia hipotireozės priežastis – Hašimoto liga. Tai autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja skydliaukę.

Kitos galimos priežastys:

• Tam tikri vaistai, tokie kaip ličio, talidomidas ar amiodaronas
• Įgimtos būklės, kai vaikas gimsta be skydliaukės arba su neveikiančia liauka
• Jodo trūkumas organizme
• Hipofizės ligos, įskaitant gerybinius navikus
• Skydliaukės uždegimas, kuris gali atsirasti po virusinės infekcijos ar nėštumo

Kas turi didžiausią riziką susirgti hipotiroze?

Nors hipotireozė gali pasireikšti bet kam, didesnė rizika yra tiems, kurie:

• Yra moterys
• Turi autoimuninių ligų
• Turi šeimoje buvusių hipotireozės atvejų
• Yra patyrę skydliaukės operaciją
• Nėščios arba ką tik pagimdžiusios
• Yra gydyti spinduline terapija galvos ar kaklo srityje
• Pradėjo ar nutraukė tam tikrų vaistų vartojimą

Kokios yra negydytos hipotireozės pasekmės?

Jei liga gydoma, komplikacijos yra retos. Tačiau negydoma hipotireozė gali sukelti rimtų sveikatos problemų, pavyzdžiui:

• Skydliaukės padidėjimą (gūžį)
• Širdies ligas
• Nevaisingumą
• Persileidimą ar įgimtas vaiko ligas
• Nervų pažeidimus
• Miksedeminę komą – retą, bet gyvybei pavojingą komplikaciją, kuri gali paveikti kelis organus vienu metu.

Kaip diagnozuojama hipotireozė?

Gydytojas apžiūros metu švelniai paspaus skydliaukės sritį, kad patikrintų, ar liauka nėra padidėjusi. Taip pat jis išsamiai išsiaiškins jūsų simptomus ir peržiūrės ligos istoriją.

Kadangi hipotireozės simptomai gali būti panašūs į kitų ligų požymius, gydytojai dažniausiai atlieka skydliaukės tyrimus, kad tiksliai nustatytų diagnozę. Kraujo tyrimai padeda įvertinti skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) lygį kraujyje bei skydliaukės hormonų (T3 ir T4) koncentraciją.

Prireikus gali būti atlikti ir vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui:

• Ultragarsas
• Kompiuterinė tomografija (KT)
• Skydliaukės radioizotopinis tyrimas

Kaip gydoma hipotireozė?

Pagrindinis gydymo būdas – hormonų pakaitinė terapija. Dažniausiai skiriamas levotiroksinas – vaistas, kuris pakeičia natūraliai nesigaminančius skydliaukės hormonus. Dauguma žmonių šį vaistą vartoja ryte, tuščiu skrandžiu. Reguliariai vartojant, levotiroksinas padeda atkurti hormonų pusiausvyrą ir pašalinti simptomus.

Norint rasti tinkamą dozę, gali prireikti šiek tiek laiko. Gydytojas reguliariai atliks kraujo tyrimus, kol TSH lygis stabilizuosis.

Šį vaistą reikės vartoti visą gyvenimą, tačiau su tinkama priežiūra ir reguliariomis konsultacijomis su gydytoju galima gyventi visavertį ir sveiką gyvenimą.

Kada pajusiu pagerėjimą?

Levotiroksinas pradeda veikti iš karto, tačiau simptomų pagerėjimas dažniausiai pastebimas tik po kelių savaičių.

Svarbu prisiminti, kad nustojus vartoti vaistus, hipotireozės simptomai gali grįžti.

Ar galima išvengti hipotireozės?

Šios ligos išvengti neįmanoma. Tačiau ankstyvas simptomų atpažinimas ir laiku pradėtas gydymas padeda išvengti komplikacijų ir gyventi sveiką gyvenimą. Jei pastebite bet kokius hipotireozės požymius, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.