Nepaaiškinamas svorio netekimas: simptomai, priežastys ir gydymas

Nepaaiškinamas svorio netekimas arba svorio netekimas be pastangų – ypač jei jis yra reikšmingas ar nuolatinis – gali būti požymis, kad yra pagrindinė medicininė būklė. Nėra tiksliai nustatyta, kada nepaaiškinamas svorio netekimas tampa medicinine problema. Tačiau daugelis gydytojų sutinka, kad medicininė apžiūra yra būtina, jei per šešis mėnesius ar metus netekote daugiau nei 5% savo svorio, ypač jei esate vyresnio amžiaus asmuo.

Nepaaiškinamas svorio netekimas yra pastebimas kūno svorio sumažėjimas, kuris įvyksta net jei asmuo nesistengia numesti svorio. Svorio netekimas nėra dėl dietos, fizinio aktyvumo ar gyvenimo būdo pokyčių. Penkių procentų kūno svorio netekimas per 6-12 mėnesių laikotarpį laikomas „nepaaiškinamu“. Neplanuotas svorio netekimas gali būti labai neraminantis, ypač kai netenkama gana didelio kiekio svorio ir nežinoma, kodėl.

Nepaaiškinamo svorio netekimo priežastys

Neplanuotas svorio sumažėjimas dažnai yra nuolatinės klinikinės būklės rezultatas. Tačiau trumpalaikės ligos, tokios kaip gripas ar peršalimas, taip pat gali sukelti svorio netekimą dėl pilvo diskomforto.

• Per aktyvi arba nepaakankamai aktyvi skydliaukė. Skydliaukė padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir kontroliuoti širdies ritmą bei medžiagų apykaitą (procesą, kuris maistą paverčia energija).
• Vėžys
• Širdies nepaakankamumas
• Adisono liga, būklė, kai antinksčiai, esantys viršutinėje inkstų dalyje, nepagamina pakankamai hormonų kortizolio ir aldosterono.
• Parkinsono liga
• AIDS
• Virškinimo trakto problemos, tokios kaip pepsinė opa arba opinis kolitas.
• Problemos su dantimis

• Depresija arba nerimas
• Vaistų šalutiniai poveikiai
• Celiakija (glitimo alergija)
• Diabetas
• Parazitinė infekcija
• Vaistų vartojimo sutrikimai
• Nediagnozuoti valgymo sutrikimai
• Kasos patinimas
• Alkoholio vartojimo sutrikimai
• Problemos su rijimu
• Dementija
• Raumenų praradimas arba atrofija gali sukelti netikėtą svorio netekimą. Pagrindinis simptomas yra raumenų silpnumas. Viena iš galūnių gali atrodyti mažesnė nei kita.
• Reumatoidinis artritas (RA) yra autoimuninė liga, kuri sukelia imuninės sistemos ataką prieš sąnarių gleivinę, sukeldama uždegimą. Lėtinė infekcija gali pagreitinti medžiagų apykaitą ir sumažinti bendrą svorį.
• Nepaiškinamas svorio netekimas gali būti uždegiminės žarnų ligos (UZL) simptomas. UŽL yra terminas, apimantis daug nuolatinių uždegiminių virškinimo trakto problemų. Dažniausios rūšys yra Krono liga ir opinis kolitas.

Nepaaiškinamo svorio netekimo priežastys

Yra keletas nepaiškinamo svorio netekimo priežasčių, kurias galima ištirti, įskaitant:

• Metaboliniai sutrikimai: Būklės, kurios keičia medžiagų apykaitą, gali sukelti svorio netekimą.
• Infekcijos: Lėtinės infekcijos ar ligos gali sukelti neplanuotą svorio netekimą.
• Malabsorbcija: Problemos su maistinių medžiagų absorbcija iš maisto gali lemti svorio netekimą.

Nepaaiškinamas svorio netekimas moterims ir vyrams

Nepaiškinamą svorio netekimą gali patirti bet kas, nepriklausomai nuo lyties. Tačiau tai, ar asmuo yra vyras, ar moteris, gali padidinti tam tikrų būklių, galinčių sukelti šį simptomą, riziką. Suaugusios moterys, kurių amžius yra nuo 25 iki 29 metų arba vyresnės nei 35, turi žymiai didesnę Krono ligos riziką nei vyrai. Po 45 metų vyrai turi žymiai didesnę opinio kolito riziką nei moterys.

Vyrai turi didesnį šių būklių dažnį, palyginti su moterimis:

Nepaaiškinamo svorio netekimo diagnozė

Jei patiriate neplanuotą svorio netekimą, jūsų gydytojas pirmiausia atliks išsamų anamnezės tyrimą, ieškodamas galimų rizikos veiksnių, o po to atliks fizinį tyrimą. Priklausomai nuo nustatymų, gydytojas gali rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus ir radiologinius tyrimus, kad nustatytų svorio netekimo priežastį. Atkreipkite dėmesį, kada prasidėjo svorio netekimas. Taip pat atkreipkite dėmesį į kitus simptomus, kuriuos patyrėte tuo metu, kai netekote svorio. Tai suteiks gydytojui naudingos informacijos, kuri gali padėti nustatyti diagnozę.

Testai

Gydytojo paskirti kraujo tyrimai priklausys nuo daugelio veiksnių, įskaitant bet kokius simptomus, kuriuos turite. Dažniausiai atliekami tyrimai apima:

• Visas kraujo tyrimas (VKT): VKT gali atskleisti infekcijų, anemijos (kurią gali sukelti daugelis būklių, lemiančių neplanuotą svorio netekimą) ir kitų problemų požymių.
• Skydliaukės panelė
• Kepenų funkcijos testai
• Inkstų funkcijos testai
• Kraujo cukraus (gliukozės) tyrimas
• Šlapimo tyrimas
• Uždegimo testai: Neselektyvūs testai gali apimti nusėdimo greitį ir/arba C reaktyvųjį baltymą
• Elektrolitai: Natrio, kalio ir kalcio lygiai gali suteikti užuominų apie galimą problemą.

Procedūros

Endoskopiniai tyrimai, tokie kaip viršutinės virškinimo trakto endoskopijos arba kolonoskopijos, gali ieškoti gastrointestinalinių svorio netekimo priežasčių. Echoskopija gali būti laikoma širdies ultragarsu ir padeda diagnozuoti daugelį būklių, įskaitant infekcijas, esančias širdies vožtuvuose (infekcinį endokarditą).

Vaizdavimo tyrimai

Naudingi vaizdavimo tyrimai gali apimti:

Nepaaiškinamo svorio netekimo gydymas

Efektyvus nepaiškinamo svorio netekimo gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties nustatymo. Gydymo galimybės gali apimti:

• Medicininiai įsikišimai: Pagrindinės būklės gydymas vaistais ar chirurgija, kaip nurodė sveikatos priežiūros specialistas.
• Maistinė parama: Maistinių medžiagų trūkumų sprendimas per dietos pakeitimus ar papildus.
• Gyvenimo būdo pokyčiai: Dietos, fizinio aktyvumo ir streso valdymo pokyčių įtraukimas į bendrą sveikatą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors kūno svoris gali natūraliai svyruoti, asmuo turėtų kreiptis į gydytoją, jei per 6-12 mėnesių netenka daugiau nei 5% pradinio kūno svorio, nepadaręs jokių pokyčių savo fizinio aktyvumo ar dietos.

Gydytojas gali nustatyti nepaaiškinamo svorio netekimo priežastį, jei nėra kitų simptomų, atlikdamas fizinį tyrimą ir peržiūrėdamas asmens medicinos istoriją.

Jie taip pat gali naudoti kraujo tyrimus, įskaitant hormonų paneles ar vaizdavimo tyrimus, kad pašalintų konkrečias medicinines būkles, tokias kaip hipotireozė, RA ar vėžys.